BNS žiniomis, 66 metų Rusijos piliečiui Sergejui Moisejenkai prokuratūra prašo skirti galutinę 13 metų laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą ir neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų bei kovinių granatų.
Buvusiam Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazės karininkui, kapitonui 34 metų Sergejui Pusinui prašoma skirti 6 metų laisvės atėmimo bausmę.
Nuosprendis šioje byloje bus skelbiamas vasario 27 dieną.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2014-ųjų gruodį, Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) surinkus informacijos, kad Lietuvos kariuomenės KOP Aviacijos bazės karininką S.Pusiną dar 2012 metais užverbavo Rusijos žvalgybos tarnyba. Tyrimo duomenimis, šios tarnybos pavedimu S.Pusinas rinko ir per Rusijos pilietį S.Moisejenką perduodavo Rusijos žvalgybos tarnybą dominančią informaciją.
Baudžiamosios bylos duomenimis, Rusijos pilietis S.Moisejenka per slaptus susitikimus perduodavo ir patikslindavo Rusijos žvalgybos tarnybos užduotis, instruktuodavo S.Pusiną, kokiais būdais rinkti informaciją ir kokias informaciją fiksuojančias technines priemones naudoti. S.Moisejenka taip pat yra perdavęs S.Pusinui techninių priemonių, specialiai skirtų žvalgybinei veiklai vykdyti, bei pinigų techninėms priemonėms įsigyti.
Bylos duomenimis, kaltinamasis S.Moisejenka už surinktą ir perduotą informaciją S.Pusinui mokėjo nuo 500 iki 1000 eurų.
Asmenų susitikimai vyko Lietuvoje, laikantis ypatingos konspiracijos, kaip teigia prokuratūra, profesionaliai slepiant būsimų susitikimų datą, laiką ir vietą.
S.Pusinas kaltinamas surinkęs ir nuo 2012 metų iki 2014 metų pabaigos perdavęs informaciją apie Lietuvos kariuomenę bei NATO oro policijos misijų veiklą, šias misijas vykdžiusių karinių orlaivių skrydžius, karinius mokymus, karinių pajėgumų dislokacijos vietas, Lietuvos kariuomenės ir NATO ISAF (Tarptautinių saugumo paramos pajėgų) operacijas Afganistane, apie nuotoliniu būdu valdomus žvalgybinius orlaivius, šių orlaivių skrydžius ir galimas dislokacijos vietas. Jis taip pat kaltinamas perdavęs Lietuvos krašto apsaugos ministerijos dokumentų kopijas, kai kurių KOP Aviacijos bazės karininkų asmens bylų kopijas. Dalis perduotų dokumentų buvo įslaptinti ir sudarė tarnybos paslaptį.
Tyrėjų duomenimis, informaciją S.Pusinas rinko savo tarnybos vietoje, taip pat NATO operacijų Afganistane vykdymo metu – tam jis naudojo vaizdo įrašymo įrangą, informaciją perdavinėjo tiek žodžiu, tiek nukopijavęs dokumentus ar įrašius į įvairias laikmenas.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą ir atliekant kratas įvairiuose objektuose taip pat rastas didelis kiekis sprogmenų, šaudmenys, rankinės granatos su sprogdikliais, apie 1,6 kg didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos, daugiau kaip 50 vienetų įvairaus kalibro šaudmenų.
Šia nusikalstama veika kaltinamas S.Moisejenka bei kitas Lietuvos pilietis Ainas Kazlauskas, pas kurį ir rasta didžioji dalis sprogstamosios medžiagos, rankinės granatos bei šaudmenys. Prokuratūra A.Kazlauskui siūlo skirti lygtinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę. A.Kazlauskui kaltinimai dėl šnipinėjimui nėra pateikti.
S.Moisejenka anksčiau turėjo ir Lietuvos pilietybę. Ji panaikinta, kai paaiškėjo, kad vyras nuslėpė taip pat esąs Rusijos pilietis. Rusijos pilietybę jis slėpė, į Rusiją vykdamas net vizas gaudavo. Bet jį sulaikius, Rusijos ambasada patvirtino jį esant Rusijos piliečiu. Be to, per kratas rasti paslėpti jo dokumentai.
Šnipinėjimu kaltinami 34 metų S.Pusinas ir S.Moisejenka yra suimti nuo 2014 metų gruodžio 29 dienos.
Už šnipinėjimą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo trejų iki penkiolikos metų.
Pastaraisiais metais Lietuvoje buvo paskelbti nuosprendžiai dviejose šnipinėjimo bylose. Dėl šnipinėjimo Baltarusijos naudai yra nuteistas buvęs valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojas Romualdas Lipskis, jam skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, ir buvęs kariuomenės paramedikas Andrejus Ošurkovas. Pastarajam skirti treji metai nelaisvės.
Abu nuosprendžiai yra įsiteisėję, abu vyrai atlieka laisvės atėmimo bausmes.
Pernai rugsėjį Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti šnipinėjimu kaltinamo aukšto Rusijos žvalgybos tarnybos pareigūno Nikolajaus Filipčenkos baudžiamąją bylą.
Įtariama, kad Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) Karaliaučiaus srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresnysis operatyvinis įgaliotinis ypač svarbiems reikalams N.Filipčenka su kitais asmenimis siekė užverbuoti Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus, kurie galėtų įtaisyti pasiklausymo įrangą prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete ir rezidencijoje.
N.Filipčenka taip pat teisiamas dėl dokumentų klastojimo, suklastotų dokumentų panaudojimo ir daugkartinių neteisėtų valstybės sienos kirtimų. Šioje byloje nuosprendis nėra paskelbtas.