„Vien mintis, kad trečiąjį nepriklausomybės atkūrimo dešimtmetį skaičiuojančioje valstybėje, jos parlamente, atsiranda Seimo narių grupė, norinti bičiuliautis su demokratinių valstybių nepripažintu režimu, turi mumyse įjungti raudoną mygtuką, signalizuojantį – kažkas negerai. Demokratija ir laisvu Seimo nario mandatu čia dangstytis nereikėtų. Mano asmenine nuomone, kitaip nei penktąja kolona to nepavadinčiau“, - kalbėdamas su DELFI sakė politikas ir diplomatas.
DELFI pavyko gauti ne tik minėtosios tarpparlamentinės grupės steigimo dokumentus, bet ir informaciją apie jos narius.
Sąraše – ne tik nevienareikšmiai vertinamais viešais pasisakymais ir poelgiais garsėjantys Seimo nariai socialdemokratas Artūras Skardžius, „tvarkietis“ Petras Gražulis, į Mišrią Seimo narių grupę iš „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos perbėgęs Kęstutis Pūkas, bet ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, „valstietis“ Valerijus Simulik bei konservatorius Kęstutis Masiulis.
Bent du grupės nariai – A. Skardžius ir K. Pūkas šiuo metu laukia Seimo etikos ir procedūrų komisijos verdikto dėl savo elgesio ir veiksmų, galimai nesuderinamų su parlamento nario veikla.
Beje, šios komisijos pirmininkė, LLRA – KŠS atstovė Rita Tamašunienė – taip pat tarpparlamentinės „Gerosios kaimynystės su Baltarusios Respublika“ grupės narė.
Skelbiame visą tarpparlamentinės „Geros kaimynystės su Baltarusija“ narių sąrašą ir jų atstovaujamas politines frakcijas Seime:
1. Jaroslav Narkevič , grupės pirmininkas, grupės steigimo iniciatorius – Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškųjų šeimų sąjunga (LLRA – KŠS);
2. Algimantas Dumbrava, grupės pirmininko pavaduotojas, grupės steigimo iniciatorius – partija „Tvarka ir teisingumas“ (TT);
3. Rimantas Sinkevičius, grupės pirmininko pavaduotojas – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP);
4. Rimantė Šalaševičiūtė, grupės pirmininko pavaduotoja – LSDP;
5. Leonard Talmont, grupės steigimo iniciatorius – LLRA – KŠS;
6. Michal Mackevič, grupės steigimo iniciatorius – LLRA – KŠS;
7. Kęstutis Pūkas, grupės narys – Mišri Seimo narių grupė (M);
8. Česlav Olševski, grupės narys – LLRA – KŠS;
9. Valerijus Simulik, grupės narys – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS);
10. Petras Čimbaras, grupės narys – LSDP;
11. Valentinas Bukauskas, grupės narys – LSDP;
12. Kęstutis Masiulis, grupės narys – Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS – LKD);
13. Rita Tamašunienė, grupės narė – LLRA – KŠS;
14. Vanda Kravčionok, grupės narė – LLRA – KŠS;
15. Irina Rozova, grupės narė – LLRA – KŠS;
16. Artūras Skardžius, grupės narys – LSDP;
17. Zbigniev Jedinskij, grupės narys – LLRA – KŠS;
18. Petras Gražulis, grupės narys – TT.
Kaip matyti iš DELFI turimų dokumentų kopijų, iniciatyva Lietuvos Seime įkurti tarpparlamentinė bendradarbiavimo grupę su paskutiniuoju Europos diktatoriumi vadinamo Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos valdomu parlamentu gimė dar 2016-ųjųmetų lapkričio 14-ą dieną.
Tą dieną Lietuvos Respublikos Seime prisiekė XII-osios kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo išrinktieji nariai.
Teikimą „Dėl įsirašymo į Seimo tarpparlamentinių ryšių „Gerosios kaimynystės su Baltarusijos Respublika“ grupę pasirašė keturi Lietuvos parlamentarai – J. Narkevič, A. Dumbrava, L. Talmont ir M. Mackevič.
Per tris dienas, iki pirmojo grupės posėdžio sušaukimo, į sąrašą įsirašė 18 Seimo narių: pačią pirmąją, priesaikos Seime dieną, - trylika, 15-ą dieną – I. Rozova, 16-ąją – R. Šalaševičiūtė.
A.Skardžius, Z. Jedinskij ir P. Gražulis prisijungė prie grupės 2016-ųjų metų lapkričio 17-ąją. Tą pačią dieną įvyko ir pirmasis naujai susibūrusios Lietuvos parlamentarų grupės posėdis Seime.
Kurį laiką parlamentarų iniciatyvą kiek pristabdė 2016-ųjų metų lapkričio 23-ą dieną gautas Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko socialdemokrato Juozo Bernatonio pasirašytas raštas Nr. 105-P-86(2), išrašas iš URK posėdžio protokolo, kuriame Komiteto nariai nutarė „nerekomenduoti sudaryti Tarpparlamentinių ryšių „Gerosios kaimynystės“ su Baltarusijos Respublika grupės“.
Tokį savo sprendimą URK grindė tuo, kad „Baltarusijos parlamento rinkimai nebuvo laisvi ir sąžiningi, ir neatitiko tarptautiniu mastu pripažintų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro standartų“.
Seimo nariams rekomenduota prisijungti prie jau Seime veikiančios ir įregistruotos parlamentinės grupės „Už demokratinę Baltarusiją“.
Pastarosios pirmininkas, konservatorius Seimo narys Laurynas Kasčiūnas DELFI sakė, kad ši grupė bendradarbiauja su opozicinėmis oficialiosios Baltarusijos politinėmis jėgomis ir visuomeninėmis organizacijomis.
Tačiau grupės „Gerosios kaimynystės su Baltarusijos Respublika“ iniciatoriams URK rekomendacijos nebuvo kliūtis.
2017-ųjų metų sausio 17-ą dieną grupės pirmininkas J. Narkevič pasirašo pareiškimą Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, su prašymu įregistruoti Seime įsikūrusią tarpparlamentinių ryšių grupę.
DELFI žiniomis, URK rekomendacijas dėl tokios grupės neregistravimo pateikė ir Seimo Pirmininkui. Patarasis atsisakė tokią grupę įregistruoti ir, kaip priimta pagal Seimo Statutą, apie ją pranešti kaimyninės valstybės parlamentui.
Bet net ir tai neatšaldė Lietuvos politikų noro bičiuliautis su A. Lukašenkos pavaldiniais. Šių metų birželio 20-os dienos Seimo vakarinio posėdžio metu J. Narkevič perskaitė pareiškimą apie naujos grupės susikūrimą ir pareikalavo tokią grupę įregistruoti parlamente.
Seimo Pirmininkas V. Pranckietis į tai atsakė, kad vadovausis Seimo URK rekomendacijomis. Grupė iki šiol nėra registruota.
Kalbėdamas su DELFI, J. Narkevič sakė, kad „tai mums visai nesvarbu. Mes galime dirbti ir be jų leidimo“.
Pasak politiko, jo vadovaujama tarpparlamentinė grupė ryšiams su Baltarusijos parlamentu „vadovaujasi Seimo Statutu, kuris leidžia parlamentarams laivai burtis į grupes“.
„Tas jų atkaklumas ne stebina, o glumina. Kodėl toks užsidegimas? Kodėl dabar, kai rudenį Baltarusijoje vyks bendros karinės pratybos su Rusija „Zapad“? Kodėl būtent šių politinių partijų atstovai yra toje grupėje? Klausimų daugiau nei atsakymų“, - DELFI sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Ž. Pavilionis.
Ką Seimo tarpparlamentinėje grupėje ryšiams su A. Lukašenkos Baltarusija veikia Seimo narys konservatorius K. Masiulis?
DELFI penktadienį susisiekė su politiku, prašydami pakomentuoti tokį sprendimą. K. Masiulis nepaneigė, kad parašas grupės narių sąraše – jo, tačiau tvirtino į grupę įsirašęs spontaniškai, be jokių motyvų.
„Matyt, kažkas vaikščiojo ir rinko parašus. Matote, Seime yra daug visokių grupių, tačiau realiai veikiančių – nedaug. Ir kartais užsirašai spontaniškai, tiesiog, kaip ir man buvo“, - sakė K. Masiulis.
Pasak konservatorių atstovo Seime, jį „suklaidino grupės pavadinimas“.
„Niekas nepaneigs, kad geri kaimynystės ryšiai yra reikalingi, tačiau tai negali būti tarpparlamentinė grupė, t.y. grupė ryšiams su jų parlamentu. Ir jeigu čia dabar jis (J. Narkevič – DELFI) tuo bandys manipuliuoti, tai aš tarpparlamentinei ryšių grupei su Baltarusija nepriklausau, nes tokia neegzistuoja, ji nėra įregistruota. O geros kaimynystės grupė su Baltarusija – gali veikti, kodėl ne, bet ne tarpparlamentinė. Jokios meilės ar draugystės aš A. Lukašenkai nejaučiu“ , - teigė K. Masiulis.
Jis tvirtino greičiausiai iš tos grupės sąrašo „išsibrauksiąs, kad čia nebūtų visaip traktuojama“.
Paklaustas, kodėl nesijungė į jau veikiančią Seimo grupę „Už demokratinę Baltarusiją“, konservatorius tikino joje esąs. Tačiau, kaip matyti Seimo interneto svetainėje, K. Masiulio pavardės ten nėra.