Sutartį pasirašė KAM Pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius brigados generolas Gintautas Zenkevičius ir bendrovės „Eurocopter“ pardavimų Šiaurės Vakarų ir Vakarų regione vadovas Didieras Parasme.
„Pirmas sraigtasparnis turėtų būti iki 2015 metų, o likę iki 2015 metų rugsėjo“, - penktadienį po sutarties pasirašymo sakė M.Velička.
Anot jo, pirmojo sraigtasparnio finansavimas užtikrintas iš 2007-2013 metų ES finansinės perspektyvos, o likusiems finansavimo šaltiniai dar ieškomi.
„Šiuo metu pirmas yra iš 2007-2013 metų (ES finansinės perspektyvos - red.), jo finansavimas yra užtikrintas. Sekantys bus planuojami iš 2014-2020 metų (ES finansinės perspektyvos - red.), jei tokia galimybė bus. Jeigu tokios galimybės nebus, Krašto apsaugos ministerija prisiima atsakomybę sau rasti lėšų ir finansuoti ją iš savo biudžeto. (...) Renovacijos lėšos šitiems sraigtasparniams nėra panaudotos, Vyriausybė įvertinusi ES lėšų įsisavinimo planus iš daugelio ministerijų, iš daugelio kąsnelių surinko šią sumą“, - sakė viceministras.
Jis tikino, kad sraigtasparnių kainos atitinka rinkos kainas, o už 180 mln. litų sumą Lietuva taip pat gauna ir pilotų bei techninio personalo apmokymus bei trejų metų garantinį laikotarpį.
Anot viceministro, kad sraigtasparniai bus naudojami aplinkos stebėjimui ir gelbėjimo misijoms.
„Sraigtasparniai bus naudojami aplinkos apsaugos monitoringo misijoje ir paieškai, ir gelbėjimo operacijoms vykdyti. Tai leis mums pereiti nuo dabar naudojamų rusiškų sraigtasparnių Mi-8 prie vakarietiškos platformos ir tai iš tikrųjų yra pasekmė to, kad iki 2015 metų baigiasi dabar mūsų naudojamų sraigtasparnių resursas, tad šis žingsnis užtikrina Lietuvos kaip valstybės įsipareigojimų vykdymą", - teigė M.Velička.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas-leitenantas Arvydas Pocius teigė, kad sraigtasparniai taip pat užtikrins sužeistųjų pergabenimą bei organų, skirtų transplantacijai, pervežimą.
Lietuvos karinėms oro pajėgų vadas generolas majoras Edvardas Mažeikis teigė, kad norint aprūpinti du gelbėjimo postus, būtini trys sraigtasparniai.
"Sraigtasparnis nėra automobilis, jį netgi visiškai gerai veikiantį reikia statyti į angarą, atlikti reglamento darbus ir parengti tolimesniam skraidymui. Todėl norint aprūpinti du paieškos gelbėjimo postus, kiek mes turime vieną prie jūros Nemirsetoje, kitą Kaune, reikia trijų sraigtasparnių", - aiškino E.Mažeikis.
Dabar Lietuvoje naudojami rusiški sraigtasparniai bus nurašyti 2015 metais.
„Eurocopter“ yra Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos bendrovė, priklausanti vienai didžiausių pasaulio aeronautikos grupių EADS.
Apie sraigtasparnius AS 365 „Dauphin“:
Šie sraigtasparniai pasižymi aukščiausiomis technologinėmis ir panaudojimo galimybėmis, yra greiti, galingi ir didelius atstumus įveikti pajėgūs orlaiviai.
Pagrindiniai techniniai duomenys:
- Du turboreaktyviniai varikliai
- Maksimalus kėlimo svoris – 4 300 kg.
- Keliamas krovinys – iki 1 600 kg.
- Maksimalus greitis – 287 km/h
- Kilimo sparta – 6,7 m/s
- Skridimo nuotolis – apie 900 km
- Įgula – 2 pilotai
- Keleivių pervežimas – iki 12.
Apie KOP paieškos ir gelbėjimo operacijas:
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparniai visą parą ir visus metus budi Paieškos ir gelbėjimo postuose Nemirsetoje ir Fredoje ir yra pasiruošę nedelsiant suteikti pagalbą Lietuvos žmonėms teikiant įvairią pagalbą: gesinant gaisrus, pergabenant ligonius, donorus, gelbstint skęstančius, ieškant pasiklydusius žmones ir t.t.
Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos donorų organų transportavimą atlieka pagal 2001 m. birželio 15 d. pasirašytą Krašto apsaugos ministerijos ir Nacionalinio transplantacijos biuro bendradarbiavimo sutartį. Tų pačių metų liepos 4 d. sutartis dėl organų transportavimo pasirašyta su Respublikiniu rekonstrukcijos ir mikrochirurgijos centru.
Lietuvos kariuomenės sraigtasparniai taip pat reikalingi ir NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse.
Nuo 1994 m., kai gelbėjimo ir paieškos funkcija buvo pavesta Krašto apsaugos ministerijai kariuomenės sraigtasparniai buvo pasitelkti šiems darbams (kartais):
Gaisrų gesinimui – 11
Ligonių skubiam pergabenimui – 34
Donorų organams gabenti – 45
Skęstančiųjų jūroje (mariose) gelbėjimui – 47
Kitiems pagalbos civilinėms institucijoms atvejams – 60
Per visą tą laikotarpį išgelbėta apie 170 žmonių gyvybių.
Vien per 2010-2013 metus atlikta apie 40 paieškos ir gelbėjimo operacijų.