DELFI turimi dokumentai rodo, kad sprendimas dėl policijos pareigūnų motyvavimo vienkartinėmis priemokomis buvo priimtas rugsėjo 14 dieną Šilutėje vykusiame Policijos tarybos – vadovų institucijos, svarstančios sistemai svarbiausius klausimus – posėdyje.
Policijos departamento vyriausiasis patarėjas Romualdas Voišnis jame pristatė siūlymą policijos įstaigų vadovams iš lėšų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms ekonomijos nuo šių metų spalio iki gruodžio pabaigos „motyvuoti darbuotojus per vienkartinę priemokos formą, atsižvelgiant į pareigūnų darbo stažą“.
„Dėl konkrečių sumų įstaigos vadovas nusprendžia pats, įvertinęs darbuotojo rezultatus ir finansines galimybes“, – nurodoma posėdžio protokole.
Premjeras Saulius Skvernelis, anksčiau vadovavęs Vidaus reikalų ministerijai, taip pat ėjęs policijos generalinio komisaro pareigas, atsakyme DELFI teigė nematantis nieko blogo, jei pareigūnai skatinami priemokomis iš lėšų, kurios buvo skirtos būtent darbo užmokesčiui bei sutaupytos.
„Aišku, būtų geriausia, jei būtų rasta nuolatinė, o ne vienkartinė forma. Visgi, jei dėl objektyvių priežasčių to nepavyksta padaryti, galimos ir vienkartinės priemokos, kaip pareigūnų skatinimo bei motyvavimo priemonė“, – tokį premjero atsakymą perdavė jo patarėjas Tomas Beržinkas.
Tuo metu Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) pirmininkė Roma Katinienė skatinimo sumanymą vertino itin skeptiškai.
„Statutinėje policijos sistemoje yra horizontali karjeros galimybė. Pareigūnas turi galimybę uždirbti daugiau, užimdamas tam tikras pareigas – už laipsnį, už darbo stažą ir panašiai. Visa kita apima metiniai vertinimai: jeigu tu iš tikrųjų dirbi labai gerai, įgyji galimybę uždirbti daugiau. Tačiau niekur nėra reglamentuotas toks dalykas, kad kažkokia Policijos taryba priimtų sprendimą, kaip panaudoti sutaupytas darbo užmokesčio lėšas. Kieno sąskaita jos sutaupytos?“, – stebėjosi profsąjungos lyderė.
Vadovai skatinami, nes darbo metu dirba daugiau
Kokiu būdu ketinama skatinti pareigūnus, atskleidžia spalio pradžioje vykusio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) struktūrinių padalinių vadovų pasitarimo protokolas.
Šiame renginyje susirinkusieji buvo informuoti, kad vienkartines išmokas pareigūnams pakeis priemokos, mokamos pagal ištarnautus metus.
Iki 10 metų darbo stažo turintiems pareigūnams bus skiriama 15 proc. priemoka, sukaupusiems 10-15 metų stažą – 25 proc., tarnaujantiems ilgiau kaip 15 metų – 30 proc. Taip pat numatoma toliau mokėti priemokas tiems pareigūnams, kuriems trūksta atlygio įgyvendinant „Programos 1000“ antrąjį etapą (ši nuo 2016 metų vykdoma programa numato palaipsniui kasmet didinti policijos pareigūnų darbo užmokestį, siekiant, kad minimalus „į rankas“ mokamas atlygis iki 2019 metų pasiektų 1000 eurų). Susirinkime akcentuota, kad priemokos negali viršyti 50 proc. ribos.
Kaip rodo DELFI turimi dokumentai, priedų sistema neaplenks ir policijos vadų. Spalio 23 dieną vykusio Vilniaus apskrities VPK tarnybinių pranešimų dėl priedų ir priemokų skyrimo nagrinėjimo komisijos posėdžio protokole fiksuotas VPK Veiklos organizavimo skyriaus vedėjo Liutauro Zenono Bražėno siūlymas skirti po 20 proc. priemokas jo vadovams – VPK viršininko pavaduotojams Mindaugui Puskunigiui (nuo spalio 1 dienos iki gruodžio 31-osios) bei Mindaugui Stravinskui (nuo spalio 9-osios iki gruodžio 31 dienos).
Dokumente nurodoma, kad priemokas komisariato vadovams siūloma nustatyti už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, „kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės“.
Kaip skelbiama, šiems pareigūnams krūvis didės, sparčiau planuojant darbus, reikalingus įgyvendinant darbo užmokesčio programą, intensyviau derinant prevencines bei kitas priemones, užkertančias kelią nusikalstamoms veikoms, labiau prižiūrint, ar padaliniai imasi priemonių, siekdami pagerinti savo darbą, ir panašiai.
Policijos generalinio komisaro Lino Pernavo siūlymu 14 proc. priemoka trims mėnesiams – nuo rugsėjo 1-osios iki gruodžio 31 dienos – skiriama ir Vilniaus apskrities VPK viršininkui Sauliui Gagui. Jam priedas taip pat teikimas už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą darbo metu.
„Už pasirengimą imuniteto padalinio veiklos organizavimo pakeitimams (pertvarkos plano įgyvendinimas, veiklos organizavimo priemonių nustatymas, rizikų stebėjimas ir šalinimas), už efektyvios ir sklandžios reakcijos į grėsmių, susijusių su teroro aktais, užtikrinimą bei prevenciją, už kontrolę, vykdomą dėl akcizais apmokestinamų prekių nelegalios apyvartos“, – tokie motyvai dėl padidėjusio krūvio vardijami teikime.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis atsakyme DELFI nurodė kitas S. Gago skatinimo priežastis. Pasak jo, 14 proc. priemoka Vilniaus apskrities VPK vadovui skirta todėl, kad dėl statutinių pareigūnų darbo apmokėjimo specifikos, paskyrus į pareigas S. Gagą, jis, būdamas didžiausio ir sudėtingiausio iš visų apskričių komisariato vadovas, gaudavo mažiau, nei kitų apskričių VPK vadovai.
Algų nekelia, motyvaciją didina
Motyvuodamas priemokų skyrimą Vilniaus apskrities VPK vadovams bei pareigūnams, R. Matonis nurodė, kad tai yra didžiausia policijos įstaiga, kurioje tarnauja apie 2700 darbuotojų.
„Esant Vilniaus apskrities VPK 15 proc. laisvų pareigybių skaičiui, darbuotojai, įskaitant ir vadovus, dirba gerokai didesniu nei įprastu krūviu ir turi pagrįstą teisę už tai gauti papildomą apmokėjimą“, – aiškino jis.
Policijos departamento atstovo teigimu, geresniam darbuotojų aprūpinimui ir didesniam darbo užmokesčiui skiriamos lėšos buvo sutaupytos, 2015 metais policijai pradėjus pertvarkas. Sutaupyta suma siekia 30 mln. eurų.
„Vadovaujantis Šakos kolektyvine sutartimi, pasirašyta tarp Policijos departamento ir policijoje veikiančių pagrindinių profesinių sąjungų, sutaupytos darbo užmokesčio lėšos skiriamos darbuotojų motyvacijai didinti. Kasmet policijoje dirbančiųjų skaičius mažėja, dėl ko likusiems darbuotojams didėja darbo krūviai ir darbuotojai pagrįstai kelia klausimą dėl padidėjusių darbo krūvių papildomo apmokėjimo. Vykdant sutartį ir su profesinių sąjungų atstovais konferencijos metu Kaune birželio mėnesį pasiektą susitarimą, Policijos taryboje ir buvo priimtas Jūsų minimas sprendimas“, – nurodė R. Matonis.
Jo teigimu, priemokos teisės aktų nustatyta tvarka yra mokamos policijos įstaigos vadovo sprendimu, padidėjus darbo krūviui.
DELFI primena, kad Policijos departamentas skelbė, jog nuo šių metų liepos 1 dienos policininkų atlyginimai jau didėjo vidutiniškai 100 eurų. Policijos departamento teigimu, pirminės grandies pareigūnai po mokesčių nuo liepos uždirba 700 eurų, vidurinės grandies – ne mažiau 850 eurų, aukštesniosios grandies pareigūnai – 1000 eurų.
Taip pat skelbiama, kad 2017–2018 metais policija ketina įsigyti apie 700 naujų automobilių. Lapkričio pradžioje Policijos departamente buvo pristatyta 12-os naujų „Audi A6“ automobilių. Rūpinantis pareigūnų saugumu, iki šių metų pabaigos numatyta visus reaguojančius pareigūnus aprūpinti lengvomis liemenėmis, kurios bus sertifikuotos saugoti nuo pistoleto kulkos ir nuo dūrio. Naujomis tarnybinėmis uniformomis pareigūnus tikimasi aprūpinti 2018 metais.
Reikalauja pagrįsti išlaidas
R. Katinienės teigimu, profesinė sąjunga mano, kad Policijos departamentas, numatydamas priedus pareigūnams, nesprendžia problemos. Pasak jos, nors departamentas kalba apie 100-tu eurų nuo liepos padidintus policininkų atlyginimus, iš tiesų didinta ne fiksuota jų dalis – pareigūnams esą leista papildomai užsidirbti, triūsiant viršvalandžius, atliekant kitus darbus.
„Darbo užmokestis policijos pareigūnams nedidėja. Jį padidinti galima atsižvelgiant į metinio vertinimo rezultatus, padidinus koeficientą, perkėlus į aukštesnes pareigas ar panašiai. Tai yra fiksuoti dalykai. Jeigu padidinimas numatomas priedais ir priemokomis, per viršvalandžius, naktinius budėjimus, sistema iškreipiama – sumokama už papildomą darbą, bet nėra taip, kad pajamas būtų galima traktuoti kaip padidėjusį darbo užmokestį“, – teigė ji DELFI.
Pareigūnų atstovės teigimu, pritarus dabar diegiamai priemokų sistemai, darbo užmokesčio situacija dar labiau iškreipiama.
„Nėra laikomasi teisės aktų, nėra siekiama, kad būtų teisėtai pakeltas darbo užmokestis. Mokama per priedus, priemokas, taip visiškai iškreipiant statutinę sistemą. Gaunasi taip, kad galbūt vienas padalinys yra sukomplektuotas 100-tu procentų, ir jie yra paskatinami, o kituose padaliniuose, kur trūksta po 40-50 proc. darbuotojų, kur likę žmonės dirba už tris, jie bus „skatinami“ tokiu pačiu būdu. Ar tai yra skatinimas? Darbuotojas turėtų būti skatinamas už darbo rezultatus. Visą kitą turėtų tiesiog uždirbti“, – aiškino ji.
Pasak R. Katinienės, „labai daug šiandieninės policijos vadovybės sprendimų yra protu nesuvokiami“.
„Mes, kaip profesinė sąjunga, užklausėme finansinių duomenų, nes mums kyla abejonių dėl lėšų panaudojimo Policijos departamente. Tikimės, kad Vidaus reikalų ministerija užtikrins tų duomenų pateikimą ir tada mes tikrai prašysime policijos vadovo atsakomybės“, – tvirtino ji.
Anksčiau skelbtais Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, iš statutinių pareigūnų šiuo metu daugiausia uždirba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistai. Žemiausios grandies policininkai „į rankas“ gauna 700, pasieniečiai – 510, Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai – 500 eurų. Žemiausios grandies ugniagesių ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų algos siekia apie 450 eurų.