Teikime Ministrų kabinetui nurodoma, jog siekiant didinti atgrasomąjį ir gynybinį valstybės potencialą bei stiprinti pasienį, siūloma aiškiai apibrėžti terminus, iki kada turi būti įgyvendintos kontrmobilumo priemonės, kokios institucijos už tai atsakingos, kokiomis lėšomis procesai finansuojami.
„Įgyvendinus kontrmobilumo priemones, jos agresijos atveju leistų blokuoti ir pristabdyti priešiškų valstybių veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos Respubliką“, – nurodo KAM.
Iki 2025 m. balandžio 1 d. siūloma finalizuoti inžinerinių priemonių parkų įrengimą Lietuvos pasienyje su Rusija ir Baltarusija. Taip pat iki šios datos numatoma Lietuvos kariuomenės nustatytuose valstybinės reikšmės keliuose bei prietilčiuose įrengti rezervines kliūtis, o tiltuose – inžinerines konstrukcijas sprogmenų pritvirtinimui.
Tuo metu iki 2027 m. pabaigos numatoma pietvakarinėje šalies dalyje atlikti melioracijos griovių ir sureguliuotų upelių projektavimo, atstatymo darbus iki pradinių techninių parametrų. Už tai būtų atsakingos Šakių, Vilkaviškio ir Marijampolės rajonų savivaldybės.
Taip pat iki 2027 m. gruodžio 31 d. kariuomenės nustatytose kelių atkarpose ketinama įrengti medžių alėjas.
Ministerija nurodo, jog minėtų priemonių įgyvendinimui šiais metais pinigai būtų skiriami iš KAM biudžeto, neviršijant 3 mln. eurų sumos. Nuo 2025 m. kontrmobilumo priemonėms būtų naudojamos lėšos iš Gynybos fondo.
„Preliminariais skaičiavimais, (...) nustatytų karinio kontrmobilumo priemonių įgyvendinimui gali reikėti apie 17,56 mln. eurų“, – prognozuoja ministerija.
Kaip skelbta anksčiau, birželio pabaigoje Lietuvos gynybos linijai sukurti kariuomenė įsigijo kontrmobilumo priemonių už daugiau kaip 4 mln. eurų. Iki šių metų pabaigos kariams bus perduota „Drakono dantų“, surenkamų „ežių“, „Ispaniškų arklių“ konstrukcijų bei betoninių kelio užtvarų.
Šios inžinerinės priemonės reikalingos steigiant kontrmobilumo parkus teritorijose, besiribojančiose su Rusija ir Baltarusija. Iš viso ketinama įsteigti 27 tokius kontrmobilumo priemonių parkus.