Savo ruožtu teisėjus į susitikimą palydėjęs LAT pirmininkas Algimantas Valantinas pradžioje posėdžio informavo, kad šiuo metu dėl teisėjų trūkumo stoja bylų užbaigimas. Jo teigimu, užtrukęs teisėjų paskyrimas bylų sprendimus nutęstų dar labiau, o minėti kandidatai, pasak A. Valantino, yra profesionalūs, labai gerai teismo vertinami bei sąžiningi žmonės.
„Tai tie žmonės, kurių teismas nori ir kurių teismui reikia”, – sakė LATpirmininkas, pareiškęs viltį, kad TS-LKD palaikys pastarųjų kandidatų skyrimą. Jis taip pat išskyrė A. Tikniūtę, kaip profesionalią ir atsakingą, vienintelę iš kandidatų išsiskiriančią kaip mokslininkę.
„Tai žmogus su visai kitokiu požiūriu, be tam tikro štampo, kas be galo reikalinga ir svarbu. (...) Neabejoju, kad A. Tikniūtės patirtis dirbant Aukščiausiajame Teisme ir jos mokslinė veikla (...), leidžiu sau sakyti, yra korifėjus. Malonu girdėti jos mąstymą, minčių dėliojimą”, – pridūrė A. Valantinas.
Vykstant diskusijai, daugiausia frakcijos narių klausimų sulaukė A. Tikniūtė bei V. Zelianka.
Frakcijos nariui Stasiui Šedbarui užklausus V. Zeliankos apie Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Ingos Štuopienės prašymą iškelti drausmės bylą keliems teisėjams, tarp kurių yra ir V. Zelianka, nes jaučiasi šmeižiama ir persekiojama, pastarasis atsakė, kad I. Štuopienė taip pasielgė, nes gavo iš jo įvertinimą, kuris, jo teigimu, nebuvo pats geriausias jos atžvilgiu.
„Aš dalyvavau atrankos komisijos posėdyje, kaip teismo, į kurį ta teisėja kandidatavo, pirmininkas, ir aš tuo metu pateikiau vertinimą, kuris iš tikrųjų buvo mano asmeninis tik iš dalies, nes į jį buvo sudėta pozicija teismo, kuriame dirba teisėja, pirmininko, taip pat teisėjų, su kuriais dirba šita teisėja, nuomonėmis ir, aišku, pokalbio su pačia teisėja (įspūdžiu. - ELTA). Tas vertinimas nebuvo pats geriausias, nes akcentavau, kad teisėjos procesiniai, jurisdikciniai dalykai yra puikūs, bet ji turi asmeninių savybių problemų, ir tai pasireikšdavo santykiuose su darbuotojais, kurie dirba su ja, – sekretorėmis, padėjėjais. Tai buvo ta problema, kurią aš norėjau pasakyti”, – S. Šedbarui atsakė V. Zelianka, pridūręs, kad ir kiti kolegos ateityje įvertindavo I. Štuopienę panašiai. Jam antrino ir A. Valantinas.
„Kolegė (I. Štuopienė. - ELTA) kreipėsi į drausmės etikos komisiją. Komisija neįžvelgė drausmės pažeidimų nei V. Zeliankos, nei Loretos Braždienės, nei Marijaus Kursevičiaus pirmininkų asmeny”, – sakė A. Valantinas.
Frakcijos narė Irena Haase gerai įvertino kandidatus į teisėjus ir pažymėjo, kad būtina, jog teisėjai sugebėtų sutarti su kolegomis, posėdžio sekretoriais.
„Visi teisėjai su didele patirtimi ir manau, kad LAT dirbs tvarkingai”, – pridūrė ji, kuriai antrino kitas frakcijos narys Jurgis Razma, taip pat pareiškęs, kad pateiktais kandidatais džiaugėsi.
Vis dėlto J. Razma užklausė teisėjų, ką reikėtų padaryti, kad kai kurie procesai nebūtų tiek užtęsti.
„Turi būti balansas tarp žmogaus teisių apsaugos ir galimo pažeidimo ir procedūrų paprastinimo. (...) Taip, yra bylų, kurių nagrinėjimas užsitęsia dėl objektyvių, visokių kitokių priežasčių, bet tai yra išimtiniai dalykai, nes, jei pažiūrėsime į statistiką, tai bylų srautas didžiulis, o tų ilgai besitęsiančių - vienetai”, – atsakė LAT pirmininkas A. Valantinas.
Aistei Gedvilienei užklausus V. Zeliankos apie jo ryšius ir susitikimą su koncerno „MG Baltic“, kurio tuomečio viceprezidento Raimondo Kurlianskio atžvilgiu jau buvo prasidėjęs ikiteisminis tyrimas, valdybos nariu Romanu Raulynaičiu, V. Zelianka atsakė, jog su R. Raulynaičiu kartu mokėsi, tačiau nuolatinių ryšių su juo, sakė V. Zelianka, jis nepalaiko, o susitikimas buvo atsitiktinis, jam pietaujant su bičiuliais, iš kurių vieną, pasak V. Zeliankos, R. Raulynaitis labai gerai pažįsta.
„Sėdėjome trise, ir po kurio laiko Raulynaitis, kurį aš pažįstu, nes jis yra mano grupiokas, mes mokėmės universitete, eidamas su žmona pamatė mus ir (..) pamatė, kad sėdim aš, tas žmogus (R. Raulynaičio pažįstamas. - ELTA), ir jis prisėdo prie mūsų stalelio”, – papasakojo situaciją V. Zelianka, pažymėjęs, kad pokalbis buvo dešimties minučių apie prisiminimus vienam iš bičiulių dirbus radijuje.
Toliau A. Gedvilienė paklausė A. Tikniūtės dėl jos ryšių su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininke Agne Širinskiene, su kuria A. Tikniūtė buvo bendrakursė studijuodama teologiją.
„Gyvenime mokiausi labai ilgai ir su labai daug žmonių. Iš tikrųjų A. Širinskienės pirmų savo studijų metu (...) neatsimenu. (...) Mes su ja esame bendravusios labai minimaliai Mykolo Romerio universitete, nes ji dirbo Bioteisės katedroje”, – atsakė A. Tikniūtė.
„Tikrai mūsų santykio nei asmeninio, nei draugyste aš pavadinti negaliu”, – pridūrė ji ir jai antrino A. Valantinas, pažymėjęs, jog A. Tikniūtės kandidatūra buvo pasiūlyta, atsižvelgus į jos profesionalumą ir mokslinį darbą, ir paprašęs nepolitizuoti visų procesų.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis bei I. Haase tuo metu pažymėjo, kad TS-LKD nariai, palaikydami kandidatus, prisiima atsakomybę už pastarųjų sąžiningą darbą, tad dėl to, pasak jų, nori gerai pažinti kandidatus.
Edmundui Pupiniui užklausus dėl teisminių institucijų įrodymų surinkimo, jam LAT pirmininkas A. Valantinas atsakė, kad precizika, kai renkami duomenys, privalo būti maksimali, ir dėl to yra nustatytos įrodymų surinkimo taisyklės bei normos ir terminai.
„Kalbant apie duomenų leistinumą, jų liečiamumą, čia negali būti jokio kompromiso, nes tai yra susiję su pamatinėmis žmogaus teisėmis, ir kitaip būti negali”, – sakė A. Valantinas.
Kalbėdamas apie dažnus teisėjų pasikeitimus bei patį teismų organizavimą, Arvydas Anušauskas paklausė prezidento Gitano Nausėdos teisės grupės vadovės Jūratės Šovienės, kokios politikos Prezidentūra laikysis nuo šiol.
„Tai yra klausimai, kuriuos mes šiuo metu svarstome ir galvojame, kaip padaryti”, – sakė ji, įvardinusi, kad kalbama apie teismų atvirumą - kad laisviau juose galėtų lankytis mokslininkai, teisininkai - praktikai, advokatūros atstovai. Vis dėlto detalesnių atsakymų kol kas pateikti negalėjo.
Seimas ketvirtadienį balsuos dėl A. Zeliankos, A. Tikniūtės, A. Piesliako, V. Mikuckienės ir V. Liudvinavičienės skyrimo LAT teisėjais.