Tuo metu „valstiečių“ lyderio posto siekiantis G. Surplys taip pat sako neplanuojąs imtis aktyvios partiečių agitacijos, o iniciatyvą organizuoti susitikimus su kandidatais palieka skyrių nariams. Tačiau debatai, jo nuomone, nebūtų vien komplimentų dalybos savo varžovui, kadangi pats parlamentaras užsiminė matąs galimybę partijoje pritaikyti inovatyvesnius vadybos metodus, kurie leistų patobulinti vidinį partijos veikimo mechanizmą.
R. Karbauskis: man nereikia daryti rinkimų kampanijos
Šiuo metu LVŽS vadovaujantis R. Karbauskis įsitikinęs, kad jam nėra poreikio organizuoti rinkimų kampaniją, kadangi visi partijos nariai jį puikiai pažįsta. Nors „valstietis“ neatmeta, kad jo konkurentui tokia kampanija ir gali būti reikalinga, tačiau jis abejoja, kad tokios iniciatyvos pats G. Surplys imtųsi. Dešimties metų amžiaus skirtumas yra vienintelis reikšmingas skirtumas tarp jų dviejų, mano LVŽS lyderis.
„Man tikrai daryti kampanijos nereikia, nes visi partijos nariai puikiai mane žino labai daug metų. Jeigu vyks ta kampanija, tai kažkokią kampaniją reikia daryti Giedriui, kur jis išryškintų savo pliusus, savo programinį išskirtinumą. Nelabai įsivaizduoju, kad jis tai irgi darytų, nes mes esame viena komanda. Analogiškos vertybės. Randu vieną esminį skirtumą, tai amžius ir patirtis. Bet patirtis šiuo atveju gali būti teigiamai vertinama ir neigiamai, amžius vėlgi. Čia yra tie skirtumai, kurie yra tarp mūsų. O kokią ten kampaniją tada organizuosi, jeigu pradedi šnekėti apie vertybes, nieko kito nepasakysi“, – Eltai teigė R. Karbauskis.
Politikas taip pat abejoja, kad kandidatų į partijos pirmininkus debatai turėtų didelę vertę.
„Netgi debatai, jeigu organizuotume kažkokius debatus, tai mes ką, vienas kitą girti turime? Na, galime girti vienas kitą, bet čia nebūtų visavertiški debatai, kai vienas kitą giria. Jeigu pastebėjote mano atsiliepimus apie Giedrių arba jo apie mane, tai jie gana teigiami abiejų, nes mes neturime ką neigiamo pasakyti vienas apie kitą“, – mano jis.
Pasak R. Karbauskio, partijos nariams teks ieškoti kitų vieno iš kandidatų privalumų, kadangi skirtumų dėl siūlomos partijos politinės krypties nėra.
„Rinkėjai žiūrės ne į galimus vertybių pokyčius, nes aš pats apie savo konkurentą sakau, kad jis yra toks pats savo vertybėmis. Aš šitoje vietoje jam padedu tam tikra prasme, sakydamas, kad skirtumo tarp jo ir manęs nėra šioje vietoje. Neieškokite skirtumo, nes nerasite“, – tikino LVŽS lyderis, kartu pridurdamas, kad partijos nariai būsimą pirmininką galės išsirinkti ne tik pagal vertybinius kriterijus.
„Gal jo žinomumas mažesnis tarp partijos narių. Partijos narys jis nėra taip seniai, tai čia gal tas minusas, o amžius galbūt kažkam tai yra pliusas. Galbūt jaunesni partijos nariai palaikys jo kandidatūrą, bet tikrai ne dėl to, kad matytų skirtumą tarp mūsų požiūrio į partijos vertybes, o tik dėl amžiaus. Dėl išvaizdos nežinau, čia būtų sunku šnekėti apie tai, kas, pavyzdžiui, moterims labiau patinka. Čia juokaut gali tokiais dalykais, nes iš tikrųjų šitoje vietoje rinkimai vyksta tikrai ne tarp skirtingų filosofijų“, – šmaikštavo R. Karbauskis.
G. Surplys: nemanau, kad debatai būtų vien panegirika konkurento atžvilgiu
Kitas kandidatas į LVŽS pirmininkus, parlamentaras G. Surplys pats agitacijos organizuoti neketina, tačiau mano, kad debatai tarp kandidatų galėtų turėti prasmę, jeigu tai inicijuotų patys skyrių nariai. Nors jis ir pritaria R. Karbauskiui, kad didelių takoskyrų tarp jųdviejų vertybinių požiūrių ir nėra, tačiau, jo manymu, būtų galima diskutuoti būtent partijos vidaus klausimais.
„Nemanau, kad tokia panegirika būtų ir kad ji yra reikalinga. Tiesiog yra du kandidatai. iš kurių partija gali pasirinkti. Kaip pats Ramūnas Karbauskis yra įvardinęs, renkamasi tarp patirties ir jaunatviško entuziazmo. Faktas, kad vertybinių skirtumų dėl partijos programos nuostatų tikrai mes neturime. Jeigu būtų bandymas diskutuoti apie tai, diskusija būtų tikrai nuobodi. Bet skyrių žmonės, kurie atstovauja įvairiausiems visuomenės sluoksniams, jie gali matyti situaciją visai kitaip. Jeigu jie jaustų poreikį pasiaiškinti, detalizuoti kažką dėl mano ar Ramūno nuostatų ar įsivaizdavimo, kaip partija turėtų veikti, tai aš manau, kad mes galime tuos debatus ar diskusijas surengti“, – Eltai sakė G. Surplys.
Tačiau kandidatas į partijos pirmininkus sako pats neplanuojąs inicijuoti susitikimų su „valstiečių“ nariais.
„Esu nusprendęs paliki tai savieigai ir jeigu kažkurie skyriai norėtų su manimi ar su abiem kandidatais susitikti, kalbėtis, diskutuoti, debatuoti, tai tada mielai tą darysiu“, – aiškino jis, karu patikslindamas, kad vienas partijos skyrius jau yra išreiškęs tokį susitikimo norą.
Mato galimybę pritaikyti naujus vadybos metodus
Nors abudu konkurentai labiau linkę akcentuoti jų panašumus, o ne skirtumus, tačiau paklaustas, ką pergalės atveju darytų kitaip, G. Surplys įvardijo ir kelias tobulintinas kryptis.
„Jeigu aš būčiau išrinktas partijos pirmininku, tai esu sakęs, kad bandyčiau šiek tiek daugiau koordinuoti ir sisteminti tiek tai, kaip veikia mūsų frakcija, tiek tai, kaip frakcija bendradarbiauja su partijos skyriais, tiek ir partijos komunikaciją“, – savo viziją dėstė kandidatas į LVŽS pirmininkus.
Politikas taip pat akcentavo demokratinius vadybos metodus bei siekį įtraukti visus partijos narius, sudarant galimybę ne tik jau žinomiems „valstiečių“ nariams būti matomiems viešojoje erdvėje.
„Visą laiką esu tas demokratas, kuris ieško talentų ir būdų iškelti tuos žmones į pirmas gretas, kad jie būtų matomi, jie augtų, taip stiprėtų partijos veidas. Tikrai matau didelį potencialą ir dabartinių mūsų merų, kurių turime septynis. Taip pat turime visuomeniškai aktyvių ūkininkų, verslininkų, kultūros žmonių. Per koordinuotesnę organizacijos veiklą, per koordinuotesnę komunikaciją bandyčiau ieškoti naujų veidų, juos pristatyti, sudaryti jiems sąlygas aktyviau reikštis viešoje erdvėje“, – tikino jis.
Tačiau, kandidatas į LVŽS pirmininkus pabrėžė, kad šiuos naujus vadybos metodus jis bandytų partijoje pritaikyti net ir tuo atveju, jeigu jam pergalės rinkimuose iškovoti nepavyktų.
„Esu pilnas to jaunatviško entuziazmo ir naujų vadybos metodų, kuriuos iš dalies jau ir taikau partijoje, ir tikrai dabartinis partijos pirmininkas tam neprieštarauja, nes puikiai supranta, kad mūsų partijos stiprybė visada buvo regionuose. Mes nesame Vilniaus partija. Ta kryptimi ir dirbčiau, jeigu būčiau išrinktas, jeigu nebūsiu išrinktas, tai irgi dirbsiu, tik gal su mažesniais įgaliojimais“, – tikino G. Surplys.
R. Karbauskis: džiaugiuosi, kad rinkimuose bus du kandidatai
G. Surplys, kalbėdamas apie šansus pasiekti pergalę partijos pirmininko rinkimuose, yra užsiminęs, kad jeigu jam pavyktų surinkti 30 proc. rinkėjų balsų partijos pirmininko rinkimuose – tai būtų neblogas rezultatas. Tuo metu R. Karbauskis taip pat pripažįsta, kad toks pasiekimas jo oponentui būtų puikus pasirodymas.
„Labai džiaugiuosi, kad bus du kandidatai. Aš tikrai negalvoju apie tai, kiek procentų kas surinks, bet tokių užduočių niekas vienas kitam ir nekelia, sau nekelia. Šioje vietoje aš manau, kad bet kokiu atveju, jeigu Giedrius gautų 30 proc. balsų, tai būtų didžiulis partijos narių palaikymas“, – mano LVŽS pirmininkas, kartu akcentuodamas, kad gerbia konkurentą už drąsą.
„Labai gerbiu jo apsisprendimą dalyvauti, nes tai tikrai yra tam tikras iššūkis. Aš kviečiau partijos tarybos posėdyje kelti kuo daugiau kandidatų. Daugiau drąsių, norinčių pabandyti neatsirado“, – tvirtino jis.
Politikas taip pat pridūrė, kad nuo „valstiečių“ atskilusiems ir šiuo metu partiją ketinantiems kurti ekspremjero Sauliaus Skvernelio vedamiems Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariams nebelieka argumentų, kuriais jie kritikavo buvusius bendražygius dėl vienvaldystės.
„Prisimenu, kad tie, kurie buvo mūsų kolegos, dabar jau oponentais tapo, jie bandė visą laiką šnekėti, kad pas mus demokratijos jokios nėra, pas mus iš vieno renka vieną. Nesikelia niekas, tai ir būna vienas. Bet šiuo atveju yra ne vienas. Aišku, jiems dabar labai sunku šnekėti. Pažiūrėsime, kaip pas juos bus ne vienas“, – pabrėžė R. Karbauskis.
ELTA primena, kad LVŽS pirmininko rinkimai vyks nuo lapkričio 30 d. iki gruodžio 4 d. Pirmininką visuotiniuose rinkimuose tiesiogiai rinks visi LVŽS nariai balsuodami elektroniniu būdu. Po pirmininko rinkimų gruodžio mėnesį LVŽS rinksis į suvažiavimą, kuriame bus patvirtinta partijos vadovybė ir suformuotos Etikos ir procedūrų bei Finansų kontrolės komisijos.
G. Surplys „valstiečių“ partijai priklauso nuo 2015 m. Jis S. Skvernelio Vyriausybėje kiek daugiau nei metus ėjo žemės ūkio ministro pareigas. Tačiau šių pareigų jis neteko pagal tuomet pasirašytą naują koalicijos sutartį, kai žemės ūkio ministru tapo Lietuvos socialdemokratų darbo partijai priklausantis Andrius Palionis. Visgi net tuomet G. Surplys liko Vyriausybėje – tik jau kaip S. Skvernelio patarėjas. 41-erių politikas, kaip kalbų rašytojas, yra dirbęs ir prezidentei Daliai Grybauskaitei.
2020 m. rudenį G. Surplys vienmandatėje apygardoje išrinktas į Seimo narius, o 2021 m. pradžioje partijos kolegos jį paskelbė neformalios „valstiečių“ Vyriausybės šešėliniu užsienio reikalų ministru.