„Mes esame valstybė ten, kur esam, mes turime dideles geopolitines rizikas ir turim turėti labai rimtus draugus ir partnerius. Manau, kad mums, kaip nedidelei valstybei, yra labai svarbu kurti tuos draugiškus santykius, juos palaikyti ir nesusikelti sau bereikalingų rizikų“, – kalbėjo A. Veryga Rytų Europos studijų centre pristatinėdamas savo užsienio politikos viziją.
Lietuva, pasak jo, kai kur pasielgė neteisingai, pavyzdžiui, kai derantis dėl vokiečių brigados dislokavimo viešai ėmė ginčytis dėl prezidento Gitano Nausėdos pasirašyto komunikato su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.
„Atsimenat, Lietuvoje buvo pradėta vynioti istorija, kad neaišku, ką jis ten pasirašė, tegu parodo tiksliai žodžius, gal ne taip kažką suprato. Ir atsimenat, tuomet išstojo Vokietijos ambasadorius Lietuvoje, kas šiaip yra labai retas dalykas, ir tai, turbūt, buvo signalas, kad Lietuva kaip valstybė savo viduje kelia tam tikras įtampas, kurios, matyt, nuvilnijo Vokietijoje“, – dėstė kandidatas pridurdamas, kad mums nereikėtų kelti problemų ten, kur mums jų nereikia.
A. Veryga taip pat stebėjosi, jog Lietuva ar jos politikai reiškia palankumą tam tikriems kandidatams rinkimuose, kai jie vyksta užsienyje. Anot kandidato, susidarė įspūdis, kad per parlamento rinkimus Lenkijoje palaikėme jų laimėtojus, kurių priešakyje – Donaldas Tuskas.
„Lenkijos rinkimų atveju, bent mūsų ir nacionalinis transliuotojas, ir šiaip daug viešoj erdvėje buvo palaikymo tiems, kurie dabar laimėjo. Man toks įspūdis susidaro ir žmonių pojūtis yra toks. Ar tai nuvilnija iki Lenkijos? Manau, kažkiek nuvilnija. Ir kas būtų, jei būtų laimėję tie, kurie ir buvo valdžioje, buvę valdantieji. Ar tai mums padėtų kurti geresnius santykius, ar ne?“ – kėlė klausimą parlamentaras.
Jis vertino, kad tą patį darome ir JAV prezidento rinkimų klausimu.
„Ar negali būti, kad politikas sakys: jūs ne už tuos sirgot, jūs norėjot matyti kitą asmenį šitoje pozicijoje, tai gal palaukit, kol išrinks tą asmenį, kurį jūs norėjot matyti, ir tada pasišnekėsim“, – dėstė A. Veryga.
Siektų keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą
Jis vertino, kad Lietuva užsienio politikoje turėtų būti nuspėjama ir nuosekli, o to esą nepavyko pasiekti vystant santykius su Taivanu ir Kinija. A. Veryga sutiko, kad ekonominius santykius su Taivanu palaikyti reikia, bet tuo pačiu tvirtino, kad reikėtų svarstyti keisti Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimą.
„Bandytumėm šnekėtis. Visi gi suprantam, kad situacija subtili. Nereikia pyktis su Taivanu, nes svarbus labai ir Taivanas, ne tik Kinija, dėl daugybės dalykų, dėl naujausių gamybos technologijų.
Tai mums nereikia priešų. Mums reikėtų bandyti susišnekėti su Taivanu. Jeigu mes iš tikrųjų vadinamės draugais, tai aš manau, kad draugai turėtų suprasti kontekstą, ir kas jiems iš to“, – kalbėjo A. Veryga.
Politikas teigė pasisakantis už veto teisės išlaikymą Europos Sąjungoje priiminėjant sprendimus.
„Suprantu, kaip blogai yra Vengrijos sprendimai, kurie trukdo priimti sprendimus dėl Ukrainos, bet <...> mažai valstybei atsisakyti veto teisės tam tikrose srityse, arba ją siaurinti, vadovaujantis vienu precedentu, nėra labai toliaregiška <...>. Gali tai tapti vieną dieną mums patiems kliuviniu norint atstovėti interesus, kurie tuo momentu gali būti mums labai svarbūs išsireikalauti“, – komentavo politikas.
Kalbėdamas apie gynybos politiką, A. Veryga pažymėjo, jog Lietuva vykdo NATO duotus įsipareigojimus ir krašto apsaugai skiria 2 proc. BVP, ir žadėjo, kad šis įsipareigojimas bus vykdomas.
A. Veryga sutiko, jog kalbėti apie tai, ką su skiriamomis lėšomis daryti, galima, tačiau kritikavo premjerės Ingridos Šimonytės retoriką.
„Man nepatinka toks kalbėjimas kaip dabar premjerės, kuri susikviečia partijų lyderius, atstovus ir sako: mes pasikvietėm jus ne tam, kad išklausytumėm jūsų idėjas, o pasakytumėm, kaip turi būti. Man atrodo, čia neteisingas būdas veikti žinant, kad reikia plataus sutarimo“, – kalbėjo Seimo narys.
Jis sakė pasisakantis už visuotinį šaukimą, bet, anot A. Verygos, klausimas, kada apie tai kalbėti. Dabar, politiko įsitikinimu, visuotiniam šaukimui esame nepasiruošę.
„Čia lygiai kaip ir komunikavimas apie grėsmes neapgalvojus: jis kelia bereikalingų bangų visuomenėje. Man atrodo, neprisideda prie normalios, geros diskusijos“, – pridūrė pretendentas į šalies vadovus.
Jis tikino, kad pasisako prieš privalomosios pradinės karo tarnybos trumpinimą iki 6 mėnesių. A. Verygos įsitikinimu, per tokį laiką žmogus nespėtų pasiruošti ir įgyti reikalingų kompetencijų.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną.