Kandidatas į teisingumo ministrus nesiima vertinti Žemaitaičio: aš nesu politikas

Prezidento Gitano Nausėdos lūkesčiai naujam teisingumo ministrui nesikeičia – jis tikisi deramo dėmesio teismų sistemos bei kalėjimų tarnybos pareigūnų darbo sąlygų gerinimui, teigia šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis.

„Prezidento keliami reikalavimai nesikeičia, jis turi klausimų pretendentui ir nori pasiekti, kad Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai būtų sklandus, kad nenutruktų dėmesys su karu Ukrainoje susijusioms byloms, kad būtų skiriamas dėmesys teismų sistemai, kalėjimų tarnybos problemoms, kad būtų užtikrinta valstybės garantuojama pagalba žmonėms“, – po pirmadienį vykusio G. Nausėdos bei Teisingumo ministerijai vadovauti siūlomo Rimanto Mockaus susitikimo žurnalistams teigė A. Kabišaitis.

„Kandidatas pristatė savo viziją, ką jis ketintų nuveikti, jeigu būtų paskirtas teisingumo ministru. Jis atskleidė savo planus teisėkūros procese, kokius pakeitimus ketintų padaryti, savo ketinimus dirbti su konstituciniais partneriais, taip pat su visomis valstybės institucijomis bei tomis institucijomis ir įstaigomis, kurios, jei taip galima pasakyti, yra Teisingumo ministerijos žinioje“, – vardijo patarėjas.

Apie tai, jog advokato R. Mockaus kandidatūra bus teikiama prezidentui, antradienį patvirtino „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

Žemaitaičiui sunkiai sekasi rasti ministrus: esminiai faktai – trumpai

• Prezidentūra jau atmetė du kandidatus į Aplinkos ministerijos vadovo postą.

• „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pirmiausia siūlė Gamtos tyrimų centro direktorių Sigitą Podėną. Šis kandidatas yra profesorius, baigęs Vilniaus universitetą. Vis dėlto šalies prezidentui jis sukėlė abejonių dėl vadybinės ir politinės patirties stokos. Galiausiai jo kandidatūra buvo atmesta, nors ir daliai visuomenės S. Podėno išsilavinimas atrodė tinkamas šioms pareigoms.

• Atmetus S. Podėno kandidatūrą, į aplinkos ministro pareigas R. Žemaitaitis pasiūlė Tomą Kovėrą. Jis yra gamtosaugininkas, biomedicinos mokslų daktaras, medžiotojas. Taip pat yra įkūręs judėjimą „Už gamtą“, kuris veikia jau daugiau nei 15 metų.

• Tačiau šio kandidato praeities šešėliai sutrukdė jam užimti šias pareigas, todėl T. Kovėra pats atsisakė savo kandidatūros. Prieš keliolika metų jis turėjo problemų su teisėsauga – gamtininkui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl netinkamo ginklų ir neteisėto šaudmenų laikymo. Klausimai dėl brakonieriavimo kelti ir tuomet, kai T. Kovėra kandidatavo į Žuvinto rezervato direktorius.

• Ryškiausias įspaudas jo biografijoje liko dėl neaiškiomis aplinkybėmis mirusios buvusios draugės, kurią, įtariama, T. Kovėra sumušė prieš jos galimą savižudybę.

• Dabar į Aplinkos ministro postą siūlomas Povilas Poderskis. Jis šiuo metu vadovauja Statybos sektoriaus vystymo agentūrai (SSVA). Jis yra dirbęs Vilniaus mero patarėju, savivaldybės administracijos direktoriumi, bendrovės „Nord Security“ vykdomuoju direktoriumi, Lietuvos verslo angelų asociacijoje LITBAN.

Kandidatas į teisingumo ministrus nesiima vertinti R. Žemaitaičio: aš nesu politikas

Kandidatas į teisingumo ministrus Rimantas Mockus nenori vertinti „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio. Akcentuodamas, kad nėra politikas, advokatas tikina, jog pasiūlymą tapti ministru svarstęs nagrinėdamas Vyriausybės programą.

„Koalicijos sutartis yra rašytinis teisinis dokumentas. Šios koalicijos sutarties vienas iš kontrahentų yra ir pono Žemaitaičio partija. Suprantama, kad tiek su ponu Žemaitaičiu, tiek su gerbiamu ministru pirmininku, tiek su jo ekscelencijos vyriausiuoju patarėju aš buvau susitikęs“, – trečiadienį žurnalistams Prezidentūroje teigė R. Mockus.

„Aš nesu politikas, aš esu profesionalus teisininkas ir žiūriu į teisines užduotis, iškeltas Vyriausybės programoje ir nevertinu politikų ir tai ne mano prerogatyva“, – dėstė jis.

Atsakydamas, ar sutampa jo ir R. Žemaitaičio požiūris į reikalingus pokyčius, R. Mockus akcentavo, kad visi numatyti prioritetai jau išdėstyti Vyriausybės programoje. Visgi, kandidatas neatskleidžia, ar pasiūlymo tapti ministru sulaukė iš premjero Gintauto Palucko, ar iš „Nemuno aušros“ lyderio.

„Žiūrėjau per Vyriausybės programą, visi kiti klausimai man buvo antraeiliai. Esu išgryninęs savo pozicijas, aš nesu politikas, tikrai žiūriu tik iš profesionalios teisinės pusės ir į politinius dalykus aš nesiveliu ir nežinau“, – kalbėjo jis.

„Skambučio aš sulaukiau iš abiejų partijų lyderių, ačiū“, – į klausimą, ar pirmojo skambučio sulaukė iš R. Žemaitaičio, ar iš G. Palucko atsakė R. Mockus.

Kritikuoja praėjusios kadencijos prioritetus

Kalbėdamas apie tai, kodėl nusprendė kandidatuoti į ministrus, R. Mockus kritikuoja „laisviečių“ keltus prioritetus teisingumo srityje. Jo vertinimu, praėjusioje kadencijoje buvo pernelyg orientuojamasi į bausmių vykdymo sistemos klausimus.

„Pagrindinis aspektas, dėl kurio aš ryžausi, tai, kad Lietuvos teisininkų įvairiose diskusijose vis labiau jautėme, kad Teisingumo ministerija pasiėmusi tik labai siaurą sritį – bausmių vykdymo sistemos klausimų sprendimą“, – kalbėjo R. Mockus.

„Ministerija, mano vertinimu, turėtų veikti daug plačiau, jos amplitudė turėtų būti daug platesnė. Kaip ir minėjau prezidentui, būtina stiprinti teisėkūros kokybę, maksimaliai įtraukiant akademinę bendruomenę“, – pridūrė jis.

Nors pats advokatas pabrėžia, kad nėra politikas, jis tikina savo autoritetu teisininkų bendruomenėje neabejojantis.

„Tikrai manau, kad turiu, juolab, kad prieš žengdamas šį žingsnį aš bendravau su teisininkų akademine bendruomene, Vilniaus universiteto profesūra. Gavau palaikymą ir iš savo bendruomenės ir tai buvo lemiamas momentas, kada aš sutikau ir apsisprendžiau“, – kalbėjo R. Mockus.

Prioritetu laiko pirmininkavimą ES

Tuo metu vardindamas savo prioritetus kandidatas išskiria Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai.

„Suprantama, kad darbų ir užduočių piramidės viršūnėje yra preciziškais ir savalaikis pasiruošimas pirmininkavimui ES Tarybai 2027 m. pirmąjį ketvirtį, tinkamas ir savalaikis ES teisės aktų įgyvendinimas nacionalinėje teisėje“, – teigė R. Mockus.

Tarp jo keliamų prioritetų yra ir asmens teisių ir laisvių į privatų gyvenimą stiprinimas, palanki aplinka nevyriausybinėms organizacijoms, platesnis teisinės bendruomenės įtraukimas į teisėkūros procesus.

„Nacionaliniame lygmenyje – konstitucinės teisės apsaugos stiprinimas, Lietuvos teismų sistemų ir savarankiškumo, ir autoritetų stiprinimas, teisėjų padėjėjų instituto stiprinimas, advokatų teisinės apsaugos stiprinimas“, – akcentavo jis.

„Antrinės teisinės pagalbos prieinamumo didinimas, prokurorų procesinės veiklos efektyvinimas, antstolių veiklos išvadavimas nuo perteklinių biurokratinių procedūrų, notarų profesinės veiklos tobulinimas, atsisakant perteklinių ir nebūtinių procedūrų“, – prioritetus dėstė kandidatas.