Diskusijoje dalyvavo Gitanas Nausėda, Arvydas Juozaitis, Petras Auštrevičius, Ingrida Šimonytė, Aušra Maldeikienė ir Naglis Puteikis. Diskusija organizuota padedant Konrado Adenauerio fondui ir Klaipėdos uostui.
Kandidatų buvo paklausta, kas turėtų atstovauti Lietuvai Europos Vadovų Taryboje (EVT) ir kodėl? P. Auštrevičius mano, kad reikėtų pasidalinti – užsienio ir saugumo politika atitenka prezidentui, ekonomika – premjerui.
„Manau, kad Lietuva susilpnino savo poziciją, kuomet atstovavimas buvo uzurpuotas prezidentės“, – sakė P. Auštrevičius. Jis įsitikinęs, kad ES reikalai nėra užsienio politika, tai daugiau ekonomikos sritis ir tai, kad Briuselyje dabartinis premjeras Saulius Skvernelis šiuo metu nėra gerai žinomas, nėra teigiamas dalykas.
A. Juozaitis sakė, kad prezidentė yra įsitvirtinusi labiau nei reikėtų. „Yra kaip yra, prezidentė šiuo metu lyderiauja ir aš nematau kitų galimybių netgi ateityje, nes susiformavo atitinkama tradicija“.
G. Nausėda mano, kad prezidentas turi būti akivaizdus lyderis užsienio politikoje ir jeigu būtų išrinktas prezidentu, jis pats asmeniškai dalyvautų EVT. Tačiau jam atrodo, kad prezidentas ir premjeras turėtų bendradarbiauti intensyviau. Anot jo, prezidentės darbo rezultatai tarptautinėje erdvėje buvo pakankamai neblogi, daugiau klaidų buvo padaryta dvišalių santykių formate.
Abejoja dėl Europos kariuomenės
Paklausti, kaip vertina Europos kariuomenės idėją, galimi kandidatai į prezidentus pažėrė daug abejonių.
G. Nausėda sakė, kad sunkumų galėtų kilti vien dėl to, kad kai kurios ES šalys nepriklauso NATO, todėl nebūtų aišku, kaip derinti veiksmus. I. Šimonytės nuomone, NATO kaip pati svarbiausia tarptautinė saugumo organizacija, yra Lietuvos skėtis. ES gali sukurti pridėtinę vertę, pavyzdžiui, kibernetinio saugumo srityje.
N. Puteikis sakė esantis kategoriškai prieš Europos kariuomenę, anot jo, karinis vienetas turi turėti vieną vadovą. A. Maldeikienė sakė, kad reikia analizuoti šį klausimą žiūrint į perspektyvą. Ji mano, kad NATO išliks stipri, tačiau ES taip pat galėtų savo pajėgumus stiprinti. A. Juozaitis sakė manantis, kad Prancūzija nuolat ieško kaip aplenkti kitus lyderius, pavyzdžiui, Vokietiją, iš ten ir kyla įvairios panašios idėjos. Jis mano, kad policinių pajėgų ES gali prireikti prie pietinių sienų dėl pabėgėlių antplūdžio keliamos grėsmės.
Savo ruožtu P. Auštrevičius įsitikinęs, kad Lietuvai saugumo garantijų niekada nebus per daug.
Lietuvos ateitis Europos Sąjungoje
Kalbėdami apie ES ateitį, ar ji turėtų judėti federacijos link, galimų kandidatų nuomonės išsiskyrė, A. Juozaitis ir N. Puteikis pasisakė už stiprias tautines valstybes. Tuo metu P. Auštrevičius, G. Nausėda ir I. Šimonytė mano, kad reikėtų tarpinio varianto.
A. Juozaitis teigė, kad jam labiausiai prie širdies yra Viktoro Orbano, Vengrijos premjero, politika, kurios dėmesio centre – tautinė valstybė.
„Jūs savo plane norite uždaryti vartus į Vakarus ir atidaryti vartus į Rytus. Orbanas ne europinės idėjos politikas. Reikia pripažinti, kad jis klystantis politikas. (…) Tačiau manyti, kad mes išsprendėme visas egzistencines klaidas Europoje, yra klaidinga“, – sakė P. Auštrevičius.
„Nemanau, kad politika gimsta iš noro, politika gimsta iš realybės. Tautos idėja globaliame pasaulyje praranda turinį ir dažnai pasirodo kaip noro dalykas. (...) Tam tikras didesnis mūsų bendrų vertybinių pamatų artėjimas yra neišvengiamas. (…) Tačiau mums reikia išmokti valdyti konfliktus“, – sakė A. Maldeikienė.
G. Nausėda mano, kad Lietuvai nereikėtų užsidaryti, tačiau jis nesutinka ir su JAV modeliu, t. y. griežtos centralizacijos keliu.
„Dažniausiai tokį modelį siūlo didelės valstybės, nes jos vaidins lemiamą vaidmenį. Aš tikiu konfederatyvia ES sistema, nes kuomet užskubame į priekį, susiduriame su tokiais reiškiniais kaip „Brexit“. ES idėja yra tiek gyvybinga, kiek yra lanksti“, – sakė G. Nausėda.
Tuo metu N. Puteikis kaip pavyzdį pateikė Jaroslawo Kaczynskio valdomą Lenkiją, kuri, anot jo, tuo pat metu gina ir savo tautines vertybes, bet ir yra viena iš labiausiai Europą palaikančių valstybių.
„ES yra apie laisvę, apie demokratiją. Didžiausią pažangą mes kaip valstybė padarėme tose srityse, kur ES siūlė savo pagalbą. Akivaizdu, kad bandymas dalintis į tautines valstybes yra laikmečio atliepimas, nesupratimo sudėtingo mechanizmo, neatliepiamų lūkesčių. Ir kažkam galbūt atrodo, kad atsakymas yra federacija, bet tai nėra atsakymas, nes yra per daug interesų“, – sakė I. Šimonytė.
ES santykiai su Rusija
A. Maldeikienė įsitikinusi, kad Lietuvai reikėtų daugiau kreipti dėmesio į kitų ES šalių problemas, tada jos išgirs Lietuvos argumentus dėl Rusijos. Tuo metu G. Nausėda mano, kad santykiuose su Rusija svarbiausias yra vieningas atsakas.
„Rusija įsiveržė į Ukrainos teritoriją, tuo pačiu Rusija metė iššūkį Vakarų bendruomenei. Mes turime reaguoti, nes nereagavimas būtų priimtas kaip silpnumo ženklas. Stipriausias atsakas – vieningas atsakas. Lietuva, kaip santykių su Rusija ekspertas, turėtų šioje srityje būti aktyvesnė“, – sakė G. Nausėda.
P. Auštrevičius sakė esąs įsitikinęs, kad formalią partnerystę su Rusija stabdyti dar 2008 metais, kai Rusija užpuolė Gruziją.
„Labai lengva įvardinti Rusiją priešu, aš ją įvardinčiau iššūkiu. Mes turime siekti demokratijos Rytuose. Provokuojanti retorika nebūtinai sulaukia palaikymo Briuselyje“, – sakė P. Auštrevičius.
N. Puteikis teigė, kad rusai turi visai kitą suvokimą ir net pasitraukus Vladimirui Putinui iš prezidento posto, jokių didesnių pokyčių nebus.
„Į Rusiją mes žiūrime partizanų akimis. Dabar man primena mūsų politikų pasisakymai, tarsi jie dar būtų partizanai, tarsi derybų jokių negali būti su Rusija. Aišku, labai žavinga mokyti Vakarus, kaip elgtis su Rusija. (…) Tai civilizacijų susidūrimas“, – sakė A. Juozaitis.
Kalbėdami apie Ukrainą, ar ji galėtų ateityje tapti ES nare, kandidatai taip pat išsakė skirtingą nuomonę. A. Juozaitis mano, kad Ukrainos priėmimas į ES pačią sąjungą „išsprogdintų iš vidaus“. N. Puteikis sako esantis griežtas: jokios plėtros toliau būti negali. Tuo metu I. Šimonytė pasisakė už Ukrainos narystę ES.
N. Puteikis prajuokino auditoriją pareiškęs, kad už dvi savo algas Ukrainos kariuomenei yra nupirkęs benzininių pjūklų, kurių, pasak N. Puteikio, jai prireiks ginantis nuo Rusijos Mariupolyje. Jis teigė, kad nėra didesnio Ukrainos draugo Seime nei jis ir kiek pyktelėjo, kad auditorija juokiasi iš jo pagalbos šiai šaliai.
Kalbant apie migracijos problemą ES, anot N. Puteikio, nėra tokio dalyko kaip karo pabėgėliai, mat niekur nevyksta karo veiksmai. Sirijoje, pasak jo, cheminės atakos ir kiti kariniai veiksmai, gausinantys pabėgėlius, vyko iki 2018 rugsėjo, kai R. T. Erdoganas nesutiko Rusijos prezidentui V. Putinui leisti pulti Idlibo provinciją, kur įsikūręs paskutinis sukilėlių bastionas. Buvo paskelbtos paliaubos, kurios tęsiasi iki šiol.
P. Auštrevičius dėl šio pasisakymo nepraleido progos įgelti N. Puteikiui ir pareiškė, kad apie Siriją jis „kalbėjo kaip Putinas“ ir klysta, kad ten nebevyksta karo veiksmai.