Kaip parodė naujienų portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ rugsėjo 19-26 dienomis atlikta apklausa, pirmoje vietoje liko ir savo reitingą sutvirtino ekonomistas Gitanas Nausėda. Jį rugsėjį palaikė 25,1 proc., o rugpjūčio gale – 19,7 proc. respondentų.
Toliau eilėje esančių keturių galimų kandidatų populiarumas skiriasi tik 3,1 proc. apklausos paklaidos ribose. Antroje vietoje rugsėjį atsidūrė premjeras Saulius Skvernelis, kuris praeitą mėnesį buvo trečias. Jo populiarumas rugsėjo apklausoje siekė 10,5 proc., o rugpjūtį buvo 10,7 procento.
Į trečią vietą pakilo parlamentarė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kurią rugsėjį palaikė 10,3 proc., o rugpjūtį – 8 proc. respondentų. Praėjusį mėnesį galimų kandidatų eilėje ji buvo penkta.
Ketvirtas, kaip ir praėjusį mėnesį, liko Vygaudas Ušackas, kurį rugsėjį palaikė 9,8 proc., o rugpjūtį – 8,3 proc. respondentų.
Kauno miesto meras V. Matijošaitis iš antros vietos – rugpjūtį smuko į penktą vietą. Jo populiarumas rugsėjį buvo 8,3 proc., o rugpjūtį – 14,4 procento.
Toliau apklausoje liko europarlamentarė, socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė, kurią palaikė 5,4 proc. apklaustųjų. 1,6 proc. respondentų prezidento rinkimuose balsuotų už Vilniaus miesto merą, liberalą Remigijų Šimašių, po 1,5 proc. – už parlamentarus – konservatorių Žygimantą Pavilionį (jau pasitraukusį iš rinkimų kovos - DELFI) ir valstiečių-žaliųjų lyderį Ramūną Karbauskį, 1,4 proc. – už parlamentarę Aušrą Maldeikienę, 1,2 proc. – už europarlamentarą Antaną Guogą, po 1 proc. – už parlamentarą Naglį Puteikį ir eurokomisarą Vytenį Povilą Andriukaitį, 0,5 proc. – už europarlamentarą Valentiną Mazuronį.
12,1 proc. rinktųsi kokį nors kitą kandidatą, o 8,8 proc. nežinotų, už ką balsuoti šiuose rinkimuose, arba nebalsuotų.
Neapsisprendę smuko žemyn
„Spinter tyrimų“ vadovas, sociologas Ignas Zokas atkreipė dėmesį, kad apklausos metu labiausiai potencialiais laikomi kandidatai jau pradėjo skelbti savo sprendimus dalyvauti prezidento rinkimuose.
„Dėl to ir matosi tas pokytis – ūgtelėjęs G. Nausėdos palaikymas (tai yra pirma apklausa po to, kai jis paskelbė savo sprendimą), I. Šimonytė pasakė savo sprendimą jau vykstant tyrimui.
O kiti kandidatai jau pasakė arba duoda aiškesnius signalus, kad jie nedalyvaus šiuose rinkimuose – pavyzdžiui, Ž. Pavilionis ir V. Matijošaitis. Jų reitingas mažėja, nes žmonės renkasi iš realesnių kandidatų, kurie ketina dalyvauti kovoje“, – komentavo I. Zokas.
Protesto Lietuva, kuriai patinka aštriau kalbantys politikai, kol kas, panašu, irgi labiau orientuojasi į apklausų lyderius, teigė sociologas.
„Žmogui, turbūt, gamtos duota lengviau suvokti kitą žmogų negu politinį junginį, kaip partija, kurį ir politologams ne visada paprasta suvokti. Renkamasi iš kandidatų, kurie yra stipresni“, – sakė I. Zokas.
Pasak jo, aukštesnių pajamų, miestuose gyvenantys piliečiai labiau renkasi G. Nausėdą, tarp mažesnių pajamų gyventojų populiaresnis yra S. Skvernelis.
Du pešasi, o laimi kiti du
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas prof. Lauras Bielinis mano, kad du rimčiausi kandidatai susikauti rinkimuose yra G. Nausėda ir S. Skvernelis.
„Manyčiau, kad didžioji konkurencija vyks tarp S. Skvernelio ir G. Nausėdos. Dešinieji balsuos už konservatorių (remiamą) kandidatą, bet jie nesudaro rinkėjų daugumos, jie netgi trečdalio nesudaro“, – sakė L. Bielinis.
Politologas įžvelgia pavojų, kad kova tarp I. Šimonytės ir V. Ušacko gali padaryti ir meškos paslaugą – supriešinti konservatorius palaikančiųjų grupes.
„Tie, kurie palaiko V. Ušacką, vis agresyviau žvelgia į tuos, kurie nusiteikę palaikyti I. Šimonytę. Tie, kurie palaiko I. Šimonytę, įtartinai žiūri į tuos, kurie palaiko V. Ušacką. Mano galva, tai gali išsivynioti į didžiulį skilimą tarp dešiniųjų rinkėjų, ir neteikti naudos nei vienam kandidatų, kuris atstovaus konservatoriams“, – sakė L. Bielinis.
Rinkimai į prezidento postą vyks kitų metų gegužę.