Kandidato į prezidentus dar nepaskelbė socdemai ir liberalai. Ko jie laukia? Kaip vertinti paskutiniųjų pasiskelbusių kandidatų šansus? Kur teks ieškoti rinkiminės intrigos? Apie tai Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo politologai Bernaras Ivanovas ir Lauras Bielinis, o apie ateities vizijas Lietuvai laidoje dalijosi patys du paskutinieji kandidatai į prezidentus – G. Jeglinskas bei D. Žalimas.
Intrigos kol kas nėra
G. Jeglinsas ir D. Žalimas – tai du savo sričių profesionalai. Abu kandidatai į prezidentus pabrėžia, kad dabartinio prezidento pagrindinė problema yra nesusikalbėjimas tarp skirtingų valdžios pusių, tačiau, pasak B. Ivanovo, šiuose žodžiuose – jokios intrigos nėra.
„Intrigai reikalingas kažkoks tikėjimas šviesesne ateitimi, permainomis. Jokių permainų nebus“, – tikino jis.
Pašnekovo manymu, apskritai, visas rinkiminis procesas po truputį virsta politiniu farsu.
„Aš sakyčiau, yra tokių bandymų diskredituoti patį rinkiminį procesą. Manau, konservatorių interesas yra parversti visą tą rinkimų procesą absoliučiu cirku ir absurdu, kad ta pergalė, kuri, neabejotinai, atiteks Nausėdai, jiems apkarstų, kad visas tas procesas maksimaliai diskredituotų laimėsiantį kandidatą, o visa kita – nesvarbu“, – teigė politologas.
Vis dėlto, jau yra brėžiamas tam tikras naratyvas, kad štai D. Žalimas atims balsų iš I. Šimonytės ir taip atvers lengvesnį kelią būtent kandidatui I. Vėgėlei. Pasak politologo L. Bielinio, ar taip ir įvyks – pasakyti sunku.
„Sunku pasakyti, kas ir kam atims balsus. Akivaizdu viena – iš tikrųjų, tokia kandidatų gausa reiškia, kad dėl tų balsų bus problema ir, kad jie vienas iš kito juos atiminės. Tai – tiesa. Dalis išvardintųjų kandidatų, kurie ten surenka po 1 procentą ar kiek daugiau – jie neapibrėžti, jie neidentifikuoja rinkėjo ir rinkėjas jų neidentifikuoja. Dėl tos priežasties, tie rinkėjai, kurie aktyviai dalyvaus rinkimuose ir balsuos už vieną iš šių kandidatų – paprasčiausiai, balsus išmes arba, vienaip ar kitaip, atims balsus iš kažkokių labiau, daugiau vilties suteikiančių kandidatų“, – aiškino pašnekovas.
Taigi, anot jo, sakyti, kad šiandien mes jau turime intrigą – nereikėtų.
„Mes šiandien turime sąrašą, dėl kurio galima samprotauti ir daryti prielaidas. Kol kas, sąrašo dalyviai dar nesurinko parašų, nepateikė ir nieko nepatvirtino kaip realūs kandidatai. Taigi, kol kas tai yra tik pretenzijas pareiškę asmenys, bet kiekvienas iš jų turi savo pliusus, savo minusus“, – teigė L. Bielinis.
Vėgėlės šansai – neblogi, tačiau daug nežadantys
Nemažai palaikymo ir diskusijų sulaukia I. Vėgėlės kandidatūra į prezidentus. Štai žmonės mano, kad jis nori gero Lietuvai. Tam, iš esmės, pritarė ir politologas B. Ivanovas.
„Vėgėlės šansai yra neblogi, manau, bet kokiu atveju, tik yra vienas labai liūdnas dalykas – lietuviai ir toliau tiki gera valdžia. Na, bet nesvarbu. Vėgėlė, šiuo atveju, yra simptomas tų labai rimtų bėdų, kurios ištiko mūsų politinę sistemą, kadangi šis žmogus nėra antisisteminis, o tai yra žmogus, ateinantis iš oponuojančių elito. Visuomenė, kaip subjektas, čia – apskirtai nedalyvauja, netgi neturi instrumentų tam, kad veikti politiką. Rinkimai – tikrai tam nepakankamas dalykas. Reikalingi yra kiti instrumentai“, – teigė jis.
Vis dėlto, pašnekovo manymu, I. Vėgėlė prezidento rinkimų nelaimės, tačiau jo kandidatūra turės įtakos ateinantiems Seimo rinkimams.
„Ar jis išeis į antrą turą, ar Nausėda laimės pirmajame? Greičiausiai, bus kažkoks antras turas, mano galva“, – tvirtino B. Ivanovas.
Tiesa, I. Vėgėlė vis dar nėra paskelbęs apie savo dalyvavimą prezidento rinkimuose, o kai kurie politikos ekspertai tokį žingsnį įvertina kritiškai. Pasak politologo L. Bielinio, tai – taktinis klausimas.
„Jis priklauso nuo daugelio veiksnių. Nežinau, ar Vėgėlė, ar jo komanda, jeigu jis tokią turi, bet, matyt, jie paskaičiuoja galimybes ir optimalų tą laiką, kada galima pasiskelbti, jeigu jie iš tikrųjų apsispręs, kad Vėgėlė eina į prezidentus. Šiai dienai, mes kalbame apie jį kaip apie galimą kandidatą, bet, kol nepasiskelbė, mes liekame su abejone“, – aiškino pašnekovas.
Anot jo, tam, kad kalbų iš I. Vėgėlės pusės pastaruoju metu apskritai girdima vis mažiau, įtakos gali turėti daugybė skirtingų dalykų.
„Galbūt taip yra todėl, kad yra kitos problemos, kurios užgožia jį, galbūt jis pats turi vienokių ar kitokių reikalų, kurie neleidžia jam pastoviai, intensyviai kalbėti ir reikštis viešumoje, galbūt tiesiog žiniasklaida į jį nekreipia dėmesio taip intensyviai, nes jau, kaip sakant, supažindino jį su visuomene arba visuomenę su juo. Dabar jau kiti kandidatai tampa žiniasklaidai įdomesni. Taigi, yra daug veiksnių. Palaukime, kol jis paskelbs, kad „taip, aš einu“, o tada mes pamatysime ir kažkokius aiškesnius žingsnius, kuriuos būtų galima vertinti“, – teigė politologas.
Sulauksime ir daugiau kandidatų
Savo kandidatų į prezidentus dar nepaskelbė ir kai kurios politinės partijos, pavyzdžiui, liberalai. Vis dėlto, politologo L. Bielinio manymu, tai – dar įvyks.
„Manyčiau, kad liberalai paskelbs savo kandidatą ir čia, aš manau, yra dvi priežastys. Viena yra tai, kad kandidatas nuo politinės partijos – ne tik kandidatuoja į prezidentus, bet tuo pačiu ir rengia platformą, galimybes platina sekantiems rinkimams – rinkimams į Seimą arba į Europos Parlamentą. Kandidatas tokiu būdu viešina visą partija ir, jeigu nepasiskelbs – tokiu būdu liberalai tarsi eis į šešėlį. Jie gali prarasti kažkokį tai balsų skaičių Seimo rinkimuose vien tik todėl, kad jie neeksponavo savęs šiuose rinkimuose. Taip, kad jie tikrai eksponuos ir dar pateiks savo kandidatą“, – teigė L. Bielinis.
Tylą, šiuo atveju, vis dar girdime ir iš socdemų, kurie, kai kurių spėlionėmis, galbūt tiesiog išreikš palaikymą G. Nausėdai ir savo kandidato nekels.
„Jeigu jie taip pasielgs, jeigu išreikš savo paramą, sakykime, Nausėdai – tai irgi bus jų pozicija, kuri juos viešins ir apie juos mes labai ilgai kalbėsime kaip apie tuos, kurie palaiko Nausėdą, kurie sutaria su Nausėda ir taip toliau. Taigi, jie turės savo tą žinomumo valandą ir tikrai šios dvi politinės partijos apie save dar prakalbės, ir paskelbs“, – įžvalgomis dalijosi politologas.
Patys kandidatai įvardijo savo stiprybes
Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas, buvusysis Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas – vienas iš paskutiniųjų paskelbė apie savo kandidatūrą į Lietuvos prezidento poziciją. Kaip teigė jis pats, kiekvienas kandidatas turi savų pranašumų ir trūkumų, tačiau savo pagrindiniu pranašumu jis laiko būtent išsilavinimą ir patirtį valstybės valdymo srityje.
„Prezidentas – galbūt savotiška padėtis Lietuvos Respublikoje. Jis turi būti nepartinis, tarsi pakilęs aukščiau visų partinių interesų, toks savotiškas taikytojas, mediatorius, bet kartu ir telkėjas, ir lyderis. Be abejo, čia yra labai svarbu ir tai, kokiu pagrindu mes šį vaidmenį atliekame, tai, iš esmės, svarbu yra geras Konstitucijos žinojimas, tinkamas jos taikymas ir, be abejo, Konstitucijoje įtvirtinti principai, kurių reikalaujama iš prezidento, bet nereikalaujama iš, pavyzdžiui, jokių kitų institucijų, išskyrus, galbūt, Teismus – tai yra būti lygiai teisingu visiems. Aš manau, kad tai yra esminis principas, kuriuo turi vadovautis prezidentas, nesvarbu, iš kur jis būtų atėjęs. Tai yra tas principas, kurio mes, realiai, paskutinius 4 metus pasigendame“, – teigė D. Žalimas.
Anot pašnekovo, dabartinis prezidentas G. Nausėda jau ne kartą yra pademonstravęs, kad jis Konstitucijos neišmano.
„Aš ne kartą jį esu dėl to kritikavęs ir tada imi, ir apsisprendi, kad gal tikrai reikia padaryti geriau, nes dabartinis prezidentas – aš galėčiau ilgai vardinti, kur jis Konstituciją yra pažeidęs. Aš jau nekalbu apie tai, kad jis kartais apskritai propaguoja alternatyviąją, tai yra jo paties Konstituciją, visiškai negerbdamas, pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo, kas yra bet kokioje Vakarų valstybėje, gerbiančioje teisės viršenybę, neįsivaizduojama“, – tvirtino jis.
O štai NATO generalinio sekretorius pavaduotojas ir organizacijos „Atlantic Council“ vyresnysis bendradarbis G. Jeglinskas ne kartą pabrėžė, kad savo pagrindiniu pranašumu jis laiko savo ekspertiškumą saugumo temoje. Žinių radijo laidos metu jis įvardijo, kurie G. Nausėdos sprendimai saugumo temoje šiandien, jo akimis, yra blogi.
„Pirmiausia, aš norėčiau priminti, kad esame tokioje geopolitinėje situacijoje, kurią pasitinkame susiskaldę, be aiškios užsienio politikos lyderystės, tai, manau, būtent šioje srityje aš atnešu tą patirtį, kuri yra vertinga, kuri gali būti panaudota Lietuvos užsienio politikai stiprinti. Taip pat, aš atnešu tą konsensusą iš NATO ir iš kitų institucijų, kurios yra reikalingos prezidentui, kuris, pagal Konstituciją, turi ribotas galias, bet jis turi tą galimybę sutelkti tas institucijas. Iš tikrųjų, aiški užsienio politikos kryptis neegzistuoja šiuo metu. Mes matome susiskaldymą, nesugebame susitarti su, tarkime, Vyriausybe, Seimu iš prezidento pusės“, – teigė kandidatas į prezidentus G. Jeglinskas.
Anot jo, svarbu paminėti ir tai, kad iššūkiai, su kuriais šiandien susiduriame – tai technologinio progreso traukinys, kuris rieda pirmyn ir mes turime į jį spėti.
„Yra klimato kaita, apie kurią, beje, nekalba daug kas, kas yra labai svarbi tema visuomenei ir, manau, jaunimui, kuris gyvens ateities Lietuvoje, taip pat yra ekonominis augimas, teisingumo klausimai, švietimo klausimai ir daugybė kitų iššūkių. Aš manau, kad ateities prezidentas ir dabarties prezidentas turi sugebėti atliepti visus tuos iššūkius. Tai yra labai sunku, bet aš ateinu iš to Nacionalinio saugumo domeno ir, natūraliai, aš esu tas, kuris mano, kad saugumas yra būtent tas pamatas, ant kurio mes pastatome ir turtingesnę, ir ekonomiškai gyvybiškesnę, ir politiškai stabilesnę valstybę, kurioje yra svarbus teisingumas, kurioje visų piliečių teisės yra lygios“, – teigė pašnekovas.
Kaip teigė G. Jeglinskas, jis yra pragmatiškas žmogus, o jo rinkėjas – sąmoningas ir tikintis geresne ateitimi.
„Aš manau, kad kaip prezidentas tu šiandien nebegali būti tik vienos krypties specialistas“, – tikino jis.
Visą pokalbį rasite Žinių radijo portale:
