Istorikai renka duomenis, kurie leistų patvirtinti arba paneigti hipotezę, jog tai galėjo būti 1863 – 1864 metų sukilimo dalyvių palaikai.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Jankauskas BNS informavo, kad ant dviejų kūnų užfiksuoti kaukolės ylinių ataugų ir poliežuvinio kaulo lūžimai, dėl kitų dviejų objektyvių požymių mirties priežasčiai nustatyti nerasta. Mirusieji buvo nuo 1 metro 55 centimetrų iki 1 metro 70 centimetrų ūgio.
Ant Gedimino kalno aikštelės buvo rasti keturių asmenų palaikai, datuojami XIX amžiaus antrąja puse, iškelta versija, kad ten gali būti palaidoti sukilėlių vadai. Jie palaidoti be karstų, apipilti kalkėmis.
Sukilimo vadovai Konstantinas Kalinauskas ir Zigmantas Sierakauskas Vilniaus Lukiškių aikštėje buvo pakarti būdami atitinkamai 26 ir 37 metų amžiaus.
Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovas spaudai Arminas Šileikis BNS sakė, kad archeologų keliamą hipotezę turėtų patikslinti radiokarbono tyrimas.
Pasak jo, istorikai tikrina ir renka su sukilimu ir jo dalyviais susijusius istorinius ir epistolinius šaltinius, kurie saugomi Lietuvos valstybės istorijos ir kituose archyvuose.
„Tik peržiūrėjus bylas ir surinkus visus įmanomus duomenis apie sukilimo dalyvius, nužudytus Lukiškių aikštėje, bus galimas duomenų gretinimas“, – sakė muziejaus atstovas.
1863 – 1864 metų sukilėliai, kovoję prieš Rusijos caro valdžią, siekė atkurti buvusią Lenkijos ir Lietuvos valstybę, kuri buvo aneksuota 1795 metais. Buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje sukilimo pradžia atsišaukimais lenkų ir lietuvių kalbomis paskelbta 1863 metų vasario 1-ąją.
Buvęs Rusijos armijos generalinio štabo kapitonas Z.Sierakauskas pavasarį buvo paskirtas vyriausiuoju Lietuvos sukilėlių karo vadu. Gegužės pradžioje jo kariuomenė sumušta prie Biržų, pats vadas sužeistas pateko į nelaisvę ir netrukus viešai pakartas Vilniuje.
1863 metų pabaigoje į sukilimo slopintojų rankas pakliuvo ir kiti sukilėlių vadai – Antanas Mackevičius ir K.Kalinauskas, jie abu taip pat pakarti viešai. Iš viso Lukiškių aikštėje mirties bausmė pakariant arba sušaudant įvykdyta 21 sukilimo dalyviui.
Per sukilimą mūšiuose buvusios LDK teritorijoje žuvo per 6 tūkst. sukilėlių, į katorgą ir tremtį išsiųsta 25 tūkst. žmonių. Po sukilimo Rusijos imperija Lietuvoje ėmėsi rusinimo politikos – buvo uždarytos lietuviškos mokyklos, uždraustos lietuviškos knygos ir spauda lotyniškais rašmenimis.