Nuo gruodžio 15 dienos, 24 val., iki sausio 3 dienos ribojamas asmenų išvykimas už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, išskyrus atvejus, kai vykstama dėl artimųjų giminaičių mirties ar atlikti darbo, kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje, ar dėl būtinosios medicinos pagalbos. Šis vienintelis draudimas galios trumpiau – iki sausio 3, o ne 31 dienos.
Draudžiami daugiau nei vienos šeimos ar namų ūkio artimi kontaktai.
„Ką mes matome, kad Lietuvoje nėra saugios vietos“, – tvirtino premjerė I. Šimonytė.
Prekiauti galės tik būtinomis prekėmis
Uždaromos visos parduotuvės, kurios neteikia maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių.
Tačiau nebelieka ribojimo dėl automobilių statymo – atšaukiamas ankstesnis ribojimas, leidęs parduotuvėms naudoti tik 20 procentų automobilių stovėjimo vietų. Taip pat nustatomas kiek mažesnis ploto reikalavimas vienam asmeniui – 10 kvadratinių metrų.
Galės veikti odontologai, tačiau turės užsiverti grožio salonai ir kirpyklos, patvirtino premjerės atstovė Rasa Jakilaitienė. Visos kontaktinės paslaugos, išskyrus kelias išimtis, turės būti nutrauktos, nebegalės vykti ir individualios sporto treniruotės su treneriu – tik aukšto meistriškumo sporto pratybos.
Judėjimo ribojimai
Taip pat draudžiama judėti gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje ar už jos ribų dėl nebūtinų priežasčių.
Draudžiama palikti gyvenamąją vietą, išskyrus tada, kai vykstama į darbą, prekybos vietą. Tokie sprendimai rašomi Vyriausybės nutarime, kuris šiuo metu svarstomas.
„Siūlomas principas, kad bendravimas liktų vienos šeimos ribose, taip pat svarbūs keitimai, susiję su judėjimu į vietas, kur yra galimi kokie nors kontaktai ar didesni susibūrimai. Čia mes vienu atveju siūlome remtis ta patirtimi, kuri buvo pavasarį velykiniu laikotarpiu, kai buvo ribojimas judėjimas tarp savivaldybių“, – kalbėjo naujoji premjerė I. Šimonytė ir vardijo, kad šeimos neturėtų vykti iš savo gyvenamosios vietos, nebent būtina nusipirkti maisto, vaistų ar kitų būtinųjų prekių ar patekti į savo nuosavybę, dalyvauti laidotuvėse.
Vyriausybės nariai akcentavo, kad dabar reikėtų atidėti įvairias asmenines šventes ar bet kokius kitus susibūrimus.
„Laidotuvių negalime tiesiog uždrausti, nes tai yra tokia liūdna gyvenimo realybė, ir ypač pastaruoju metu liūdnai padažnėjusi“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Ugdymas nuotoliniu būdu
Ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis ugdymas turės būti vykdomas nuotoliniu būdu.
„Dabar su ugdymo įstaigomis situacija šiek tiek paprastesnė, nes vaikai, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo programą, išleidžiami atostogų, ir mes neturėsime diskusijų bent jau kelias savaites dėl mokyklų“, – teigė I. Šimonytė.
Ji paaiškino, kad ikimokyklinis ugdymas galės būti tęsiamas, kaip privalomas.
„Jei yra tėvai ar globėjai, kurie neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu, arba privalomas ikimokyklinis ugdymas, tokiu atveju ikimokyklinio ugdymo įstaigos veikia“, – paaiškino I. Šimonytė ir pridūrė, kad tai svarbu medikams, policininkams ir pan.
Savivaldybių administracijos privalo užtikrinti ugdymą įstaigose vaikams, kurių tėvai neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu.
Iki sausio pabaigos
Karantinas tęsiamas iki sausio 31 dienos. Šie pakeitimai įsigalios gruodžio 16 dieną, trečiadienį.
„Nors tai atrodo gana ilgas laikotarpis, bet, ekspertų siūlymu, laikotarpis nuo 5 iki 7 savaičių yra pageidautinas, ir, mano pačios vertinimu, geriau turėti iš karto maksimalų laikotarpį, jei galima taip pasakyti, tokiomis netikromis sąlygomis“, – teigė I. Šimonytė ir paaiškino, kad terminas būtų persvarstomas atsiradus naujoms aplinkybėms.
Griežtesni ribojimai nurodomi ir apgyvendinimo paslaugas teikiantiems asmenims bei įmonėms, mat tokių paslaugų nebebus galima teikti.
„Apgyvendinimo paslaugoms teikti skirtos patalpos nuomos, subnuomos ar panaudos pagrindais gali būti naudojamos tik asmenų saviizoliacijai“, – rašoma nutarimo projekte.
Pagrindinis tikslas
Premjerė I. Šimonytė Vyriausybės posėdyje sekmadienį įvardijo pagrindinį nutarimo tikslą.
„Siekiama sumažinti kontaktų skaičių, todėl buvęs sprendimas Vyriausybės dėl dviejų namų ūkių tarpusavio kontaktų yra keičiamas. Siūlomas principas, kad bendravimas liktų vienos šeimos ribose“, – sakė premjerė.
Ji akcentavo, kad Vyriausybė neturi galimybės įvesti nepaprastosios padėties ir komendanto valandos, mat dėl to sprendžia Seimas.
Psichologų veikla bus leidžiama ne tik nuotoliniu, bet ir kontaktiniu būdu.
Profesorius Laimonas Griškevičius pristatė, kad naujų COVID-19 atvejų skaičiui augant po 3000 per parą, šiuo metu papildomai trūksta 500–700 aktyvaus gydymo lovų ir 50–70 intensyviosios terapijos lovų.
„Šiandien Lietuvoje miršta perpus daugiau gyventojų, nei yra įprasta, praėjusios savaitės skaičius byloja, ir COVID-19 statistika neatspindi šitos situacijos. Žmonės miršta dėl to, kad negauna pagalbos namie, sveikatos apsaugos sistema užsikišusi“, – kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Darbą Vyriausybė pradėjo penktadienį
Vyriausybė dėl naujų priemonių dvi dienas tarėsi su ekspertais. Po konsultacijų, sekmadienį, po 17.30 val., ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pirmininkauja pirmajam naujos Vyriausybės posėdžiui, kuris yra neeilinis.
Posėdyje vienintelis klausimas – Vyriausybės nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimas. Posėdžio pradžia pirmiausia buvo numatyta 15 val., vėliau kelis kartus nukelta. Iki pat posėdžio pradžios buvo ruošiamas galutinis nutarimo projektas.
Naujasis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dar penktadienį tikino, kad nepaprastosios padėties įvedimas, kuris leistų priimti griežčiausius ribojimus, būtų pats blogiausias scenarijus, prie kurio yra artėjama. Jis yra įvardijęs tikslą, kad naujų COVID-19 atvejų skaičius neviršytų 200 per dieną. Ekspertai Vyriausybei siūlė priimti „rimtas nacionalinio lygmens priemones“.
Žiniasklaidoje jau buvo pranešta, kad Vyriausybė galimai svarstys komendanto valandos įvedimą, bet tokiai priemonei įgyvendinti Seime turi būti priimtas sprendimas skelbti nepaprastąją padėtį. Tačiau tokio sprendimo nėra nutarime.
Neaiškūs viruso keliai
Premjerė I. Šimonytė dar gruodžio 3 dieną išsakė kritikos Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui.
„Institucija galėjo pasiruošti per vasarą antrajai bangai – sustiprinti savo procesus, duomenų apsikeitimą, duomenų analizę, kad politikai galėtų priimti sprendimus remdamiesi duomenimis, o ne pirštais badydami į skaičius, – to neįvyko“, – tuomet Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.
„Blogiausia, kad mes nežinome, kokius sprendimus būtų galima priimti, nes nežinome, kur yra pagrindiniai užsikrėtimo šaltiniai. Laikinasis ministras sako, kad visur, bet tas „visur“ yra tas pats, kas niekur“, – teigė I. Šimonytė.
Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 93 tūkst. 101 asmuo, 52 tūkst. 994 tebeserga, 38 tūkst. 893 pasveiko, o vien sekmadienį praneštas naujų atvejų skaičius siekia 2849, per parą užfiksuotos 24 mirtys, pranešė Statistikos departamentas.