Per antrąjį karantiną – paramos gavėjų šuolis
„Didelį neramumą kėlė gruodžio, sausio mėnesiai, kada tas skaičius buvo šoktelėjęs, bet panašu, kad atlaisvinus karantiną žmonės arba susiranda darbus, arba į juos grįžta“, – LNK laidai „Labas vakaras, Lietuva“ pasakoja „Maisto banko“ atstovė Miglė Petronytė.
Padidėjusį paramos gavėjų skaičių stebi ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Labiausiai žmonės nukentėjo per antrąjį karantiną:
„Jeigu pirmojo karantino metu kiekvieno dalinimo vidurkis siekė maždaug 170 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje, tai antrojo karantino metu šių metų dalinimuose, kurie vyksta kas du mėnesiai visoje šalyje, šis skaičius jau siekia apie 180 tūkst. žmonių“, – kalba SADM ES investicijų skyriaus vyresnysis patarėjas Artūras Bytautas.
Siekiant išvengti didelių susibūrimų prie maisto dalinimo punktų, organizacija davinius dalina iš autobusiukų, taip praplėtė dalinimo vietų skaičių. Neturintiems galimybių pasiimti maisto, jis atvežamas į namus:
„Paramą veža „Maisto banko“ autobusiukas, kuris sustoja tam tikrame rajone ar regione, žmonės ateina iš ten pasiimti paramos, kuri atvažiuoja daug arčiau jų namų“, – kalba organizacijos atstovė. „Maisto bankas“ šiuo atveju yra tik tarpininkas išdalinant produktus.
Skatina tvarų požiūrį: jau greit maistą gali keisti pinigai
Maisto paketų turinys kaskart paįvairinamas vis kitokiais ilgo galiojimo produktais: „Stengiamės, kad tas krepšelis, turint pakankamai nedidelius finansinius išteklius, būtų kuo labiau subalansuotas“, – sako A. Bytautas. Anot jo, nepatenkintų teikiama parama visuomet atsiranda, tačiau įtikti visiems – neįmanoma.
Pagrindinė „Maisto banko“ veikla – surinkti besibaigiančio galiojimo maisto produktus ir juos paskirstyti įvairioms organizacijoms: „Tuos produktus mes surenkame, atsivežame į sandėlius, išrūšiuojame pagal kategorijas ir išdaliname kitoms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios remia stokojančius. Ši mūsų veikla per metus sudaro 68 procentus maisto, kurį „Maisto bankas“ išdalina“, – kalba M. Petronytė.
Pašnekovė pasakoja, jog organizacijos tikslas – kova prieš maisto švaistymą, tad net ir gaunantieji paramą raginami neimti produktų, kurių jie neketina suvalgyti. Visgi, SADM nuo 2023 žada atsisakyti maisto dalinimo praktikos ir tam skirtus pinigus pervesti į specialias socialines korteles. Taip žmonės galėtų patys įsigyti produktų, kurie jiems atrodo reikalingiausi.