Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė Delfi patikino – darbuotojai toliau tęsia savo darbą. „Turėjome prisitaikyti, dirbti kitaip. Taip pat suvokėme vieną dalyką: vaikas, bet kokiu kriziniu atveju, lieka už borto – ne fiziškai, bet psichologiškai, emociškai“, – sakė ji ir pridūrė, jog svarbiausia yra suvokti kokios pagalbos šiandien reikia pažeidžiamiausių grupių asmenims.
Kalbama apie išgyvenimą
Dienos centrų darbuotojai stengiasi išsiaiškinti, kokie yra poreikiai, kokia padėtis su maisto produktais. Apklausus nepasiturinčias šeimas, apie 50 proc. išreiškė norą, jog būtų teikiama pagalba maisto produktais. „Šiandien kalbame apie išgyvenimą. Gyvas pavyzdys: mama su penkiomis atžalomis liko be darbo. Moteris labai pergyvena dėl šeimos finansinės padėties, juk nežinia kada baigsis ši situacija, viskas komplikuota“, – kalbėjo R. Dičpetrienė. Ji pabrėžė, jog šiomis dienomis psichologinė, moralinė pagalba šeimoms taip pat itin reikalinga.
„Gelbėkit vaikus“ darbuotojai ir savanoriai stengiasi padėti tokioms šeimoms – pristato maistą. Tačiau siaučiant epidemijai svarbu atsižvelgti ir į sveikatos saugumo aspektą: suruošti maisto paketukai paliekami prie įėjimo, palaukiama, kol šeimos pasiims.
Aktualu naudoti apsaugos priemones, kad neužsikrėstų nei paslaugos tiekėjai, nei gavėjai. Tačiau jau nebe paslaptis – apsaugos ir dezinfekavimo priemonių trūksta.
R. Dičpetrienė taip pat užsiminė, jog yra planuojama vaikams pristatyti tik jiems skirtą informaciją, tarkim ir tokią, kaip teisingai plauti rankytes ar užduotėlių, edukacinių žaidimų, dėlionių. Kad vaikų dienos veikla neapsiribotų vien televizoriumi ar gatve. Kalbant apie gatvę: R. Dičpetrienė pastebėjo blogą tendenciją – vaikai vaikšto būreliais, lankosi parduotuvėse, žaidimų aikštelėse. Tai nėra geriausias elgesys siaučiant epidemijai. Todėl darbuotojai ir bando išsiaiškinti, ar tėvai užsiima su atžalomis, ar sąžiningai laikosi karantino.
Tokio masto krizės pavojingos ne tik sveikatai. Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė pažymėjo, jog neįprasta padėtis ypač pavojinga ir nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), jų išsilaikymui. „Kad kitus paremtum turi turėti lėšų. Tokiomis sąlygomis ženkliai sumažėja aukų, verslo įmonių paramos. Liekame patys su savimi“, – atskleidė liūdną tiesą ji.
NVO taip pat gali tekti susidurti su nemenkais iššūkiais – žmonės praranda darbus, o sudėtingai gyvenančios šeimos – padedančius, remiančius, aukojančius. „Mūsų pagalbos reikės vis dažniau, kabinamės už žmonių geranoriškumo“, – kalbėjo pašnekovė.
Koronaviruso krizė paveiks skurdžiau gyvenančius
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklas (NSMOT) Vyriausybei išsiuntė oficialų raštą dėl svarstomų ekonominių ir finansinių priemonių plano. Rašte atkreipiamas dėmesys į epidemijos sąlygojamą socialinį poveikį ir grėsmes, pažeidžiamiausioms visuomenėms grupėms, kurioms šiuo metu ypatingai reikalingas dėmesys.
Dėl susiklosčiusios situacijos bus smarkiai paveikti skurdžiau gyvenantys namų ūkiai, nes šie turi mažiau išteklių ir galimybių – ypatingai asmenys, turintys vaikų, slaugomų sergančių ar asmenų, turinčių negalią. Su didelėmis socialinėmis grėsmėmis susidurs moterys ir vaikai, taip pat asmenys dirbantys pagal lanksčias darbo formas, taip pat dirbantys tam tikruose sektoriuose, kuriuose nėra galimybių dirbti nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, didžioji dalis paslaugų sektoriaus: parduotuvių, restoranų, grožio industrijos darbuotojai. Itin pažeidžiamos grupės: vyresnio amžiaus asmenys, sergantys ir žmonės, turintys negalią.
Su neigiamomis karantino pasekmėmis ypatingai susidurs nepasiturinčiose šeimose augantys vaikai. Informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose statistinio tyrimo duomenimis, 2018 m. asmeninius kompiuterius namuose turėjo 76 proc., o interneto prieigą – 78 proc. namų ūkių. Dalyje šių ūkių gyvena vaikai, kurie šiuo metu dėl karantino nelanko mokyklos. Tokiu būdu mokymosi procesas jiems tampa neprieinamu.
Pažeidžiamiausios grupės, anot NSMOT vadovės Aistės Adomavičienės, atsidūrė didelėje atskirtyje. Ne visi žmonės turi galimybę priimti pagalbą nuotoliniu būdu. Informacijos srautas yra apribotas, tapo neprieinamos pilnavertės psichologinės, įdarbinimo tarpininko, ir kt. konsultacijos.
Anot Vilniaus miesto savivaldybės, mokyklose besimokančių mokinių šeimų atstovai maisto ateina pasiimti į mokyklą.
„Šiuo metu nemokamą maitinimą gauna 3735 vilniečiai vaikai. Nors dėl karantino yra uždarytos ugdymo įstaigas, bet Vilniaus miesto savivaldybė nesustoja teikti maitinimo vaikams, kuriems jis būtinas. Socialiniai darbuotojai drauge su Nevyriausybinėmis organizacijomis net kelis kartus per dieną susisiekia su mūsų globojamomis šeimomis, kurioms teikiama pagalba ir jeigu kyla sudėtingų situacijų šeimoje, mes reaguojame nedelsiant.
Mokyklose besimokančių mokinių šeimų atstovai ateina pasiimti maisto į mokyklą, sudaryti grafikai tam, kad nebūtų artimo kontakto susitikimo ir grūsties. Jeigu šeimos atstovas negali ateiti pasiimti maisto, jis pristatomas į namus“, - sako Vilniaus mero pavaduotojas Vytautas Mitalas.
Skirs maisto davinius
NSMOT vadovė Delfi sakė, jog tiems vaikams, kuriems labiausiai reikia – bandoma organizuoti maitinimą – ne ugdymo įstaigose, o pristatant į namus. Partneriai iš NVO konfederacijos ragina savivaldybes užtikrinti vaikams nemokamą maitinimą. „Raginimas yra, bet iškyla klausimas, kaip savivaldybės sugebės operatyviai sureaguoti ir persiorientuoti. Tai rimtas darbas“, – pažymėjo ji.
Kaip Delfi informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Ministro patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė, Vyriausybei nusprendus laikinai sustabdyti švietimo įstaigų veiklą ir vėliau paskelbus karantiną, SADM kreipėsi į visas savivaldybes prašydama užtikrinti, kad nemokamą maitinimą gaunantys mokiniai ir toliau gautų maistą, tik kitais būdais – pavyzdžiui, skirtų maisto davinius, kuriuos galėtų atsiimti tėvai ar didesni vaikai. „Visais atvejais sunkiau gyvenančios šeimos gali kreiptis į savivaldybę dėl piniginės socialinės paramos – socialinių pašalpų ir šilumos ar vandens išlaidų kompensacijų”, – užtikrino E. Samoškaitė. – Savivaldybės taip pat gali skirti paramą net tais atvejais, kai šeimos pajamos viršija nustatytus dydžius, tačiau šeimoje susiklosto sudėtinga situacija.”
Karantinas, E. Samoškaitės tikinimu, situaciją pakeitė tik tiek, kad prašymus ir konsultacijas savivaldybių administracijos dažniau priima telefonu ir internetu.
„Suprantama, kad pagrindinė mokyklos funkcija yra mokinių ugdymas, tačiau nepasiturinčių šeimų vaikams nemokamas maitinimas šiuo ekstremaliu atveju, kai ugdymo procesas stabdomas, taip pat yra labai reikalingas. Todėl savivaldybių, esant būtinybei, maloniai prašome užtikrinti nemokamo maitinimo teikimą net kai ugdymo įstaigos yra uždarytos“, – viename iš savo pranešimų teigė SADM viceministras Eitvidas Bingelis.
Nemokamas maitinimas priklauso:
Nepasiturinčių šeimų vaikams, kai šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 187,5 euro (neįskaičiuojant vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio).
Priešmokyklinukams 314-oje bendrojo ugdymo mokyklų 51-oje savivaldybėje (mokyklas atrinko pačios bandomajame projekte dalyvaujančios savivaldybės). Nuo rugsėjo mėnesio nemokami pietūs bus tiekiami visiems Lietuvos priešmokyklinukams ir pirmokams – tiek mokyklose, tiek darželiuose.
Per 2020-uosius nemokamus pietus papildomai gauti pradės apie 49,6 tūkst. mokinių. Šiuo metu nemokamą maitinimą Lietuvos mokyklose iš viso gauna apie 55 tūkst. mokinių.
Socialinės paramos mokiniams įstatyme nustatyta, kad mokiniams nemokamas maitinimas skiriamas nuo mokslo metų pradžios iki mokslo metų pabaigos ir teikiamas toje mokykloje, kurioje mokinys mokosi.
Delfi primena, jog nuo kovo 16 d. iki kovo 27 d. privalomai stabdomas ugdymo, mokymo ir studijų procesas visose švietimo įstaigose, taip pat dienos ir užimtumo centruose, neveiks darželiai, neformaliojo švietimo įstaigos. Mokslo ir studijų institucijos gali organizuoti studijų procesą nuotoliniu būdu.
Ugdymo įstaigose rizika virusui plisti yra itin didelė, todėl jų uždarymas padės užkirsti kelią galimoms naujojo koronaviruso grėsmėms.