Atrodytų, karantino suvaržymo tikslas pats taikiausias – noras apsaugoti visuomenę ir žmonių gyvybes. Galbūt šiuo atveju, galima sakyti, jog tikslas pateisina priemones. Tačiau ar noras manipuliuoti žmonėmis nėra stipresnis už siekį nugalėti pandemiją? Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovo Dainiaus Pūro įsitikinimu, viskas priklauso nuo to, ar tos priemonės taikomos proporcingai, ar nediskriminuojamos tam tikros grupės.
Kitaip sakant, ar nepiktnaudžiaujama tomis priemonėmis. „Pasaulyje tenka matyti visokių lazdos perlenkimų. Stebime situaciją šalyje pasitikėdami valdžia ir jos sprendimais, bet taip, kaip reikalauja demokratija – prižiūrėdami. Jeigu reikia, keldami klausimą“, – sakė jis.
Čia pat pateikė neproporcingų priemonių pavyzdžių, dabar jau kiek primirštų. D. Pūro teigimu, tuo metu, kai į šalį parskridusius žmones karantinavo priverstine tvarka, buvo padidintas viruso plitimo pavojus. Laimei, greitai susigaudyta ir atšaukta. D. Pūro valdžia taip pat neįtikino, jog reikalavimas nešioti kaukes viešose erdvėse yra mokslo žiniomis grįstas.
Taip pat jis paminėjo Velykų savaitgalio sprendimą, kai dalis žmonių tapo lygesni už kitus. „Jei turi nuosavybę pajūryje tai gali keliauti, judėjimo laisvė neapribota. Neturi – pats kaltas. Žmogaus teisės ne šiaip abstrakcija – jei jų laikomasi nuosekliai, jos padeda“, – konstatavo pašnekovas.
Paisyti žmogaus teisių dar tik mokomės
Europos parlamento nario Petro Auštrevičiaus manymu, pandemijos metu mes, kaip ir visas pasaulis mokomės gerbti ir paisyti žmogaus teisių. Nebūtinai mokomės nedarydami klaidų. P. Auštrevičius paminėjo pandemijos suvaldymo sprendimų priėmimo momentą. „Ekranuose pasirodęs sveikatos ministras pradėjo kalbėti ir Seimo, ir Vyriausybės, ir visų kitų institucijų vardu. Stebintiems situaciją kilo pagrįstų abejonių sprendimų proporcingumu. Gerai, kad čia buvo noras suvaldyti pandemiją, o jeigu kas nors norės tokiu būdu manipuliuoti? Tiesą sakant, šičia matau tam tikro politikavimo elementų“, – pastebėjo jis.
Antras dalykas, kuris buvo padarytas kiek perdėtai, anot P. Auštrevičiaus, – nesuderintas centrinės ir vietos valdžios bendradarbiavimas. Jis prisiminė izoliacijai išgabentus piliečius į Vilniaus pakraštyje esantį viešbutį, kur prasidėjo stumdymasis, neramumai. „Nepasitikėjimas vietos valdžia ir manymas, kad nuo Gedimino kalno visi mato geriau – nekelia pasitikėjimo“, – sakė jis ir pridūrė, jog trūko patarimų ir skatinimo patiems organizuotis.
Ar galime kažko pasimokyti iš Švedijos, kuri sakė „elkitės taip, kaip jums atrodo saugiausia“. D. Pūro žodžiais tariant, viskas priklauso nuo to, ar norime artėti prie tokio visuomenės brandumo, kokį pasiekė Švedija, ar nenorime. „Ne kartą girdėjau pasakymą: dabar negalima kritikuoti valdžios. Viską, ką nurodo valdžia, reikia vykdyti, netgi jei pasakys nesąmonę. Tai reikštų, jog mes nenorime tapti tokie, kaip Švedija. Kaip kitaip išmoksi atsakingai elgtis, jei ne stiprinant demokratiją ir jos pamatinius principus?“, – klausimu į klausimą atsakė D. Pūras.
Brandžių visuomenių gebėjimas mobilizuotis, elgtis atsakingai, P. Auštrevičiaus teigimu, yra aukštesnis negu menkiau tam pasiruošusių. „Žinoma, Švedija tam turėjo saugumo tinklą – jos sveikatos apsaugos sistema yra patikima, daug investuota, daug žmogiškųjų resursų, jie pasitikėjo, kad turi tą sulaikymo sieną“, – aiškino jis.
Visgi visuomenei geriau sakyti tiesą į akis, o pas mus, anot P. Auštrevičiaus, taip nebuvo. Galima teigti, jog buvo bandoma žaisti su visuomene, neatskleidžiant tiesos – kiek turime apsaugos priemonių, kitų dalykų.
Valdžios turėjimas – visada išbandymas
Žvelgdamas iš politinės pusės P. Auštrevičius turėjo priekaištą, jog nebuvo dialogo tarp valdančiųjų ir opozicijos, kaip ir nebuvo kvietimo susėsti paieškoti geresnių sprendimų. Ekonomikos srityje dabar matome tą patį. „Sprendimai nebuvo idealūs – galima įsiklausyti į kitų nuomones. Šalyje turime pakankamai ekspertų ir politikų, kurie galėtų patarti. Kalbėtis, kad ir kokioje bėdos situacijoje esi atsidūręs – brandžiai visuomenei būtinas dalykas“, – neabejojo jis.
Kokia žmogaus teisių padėtis Lietuvoje, palyginus su kitomis šalimis – Vengrija, Lenkija? D. Pūro manymu, jau seniai esame pralenkę savo brandumu buvusius „bendrabučio kaimynus“. Jis norėtų, kad su jais nustotume lygintis, verčiau pasidžiaugtume, kad esame brandesni už Rusiją ir Baltarusiją. „Šiaip laikomės neblogai, tai rodo ir epidemiologiniai rodikliai. Žinoma, tai nereiškia, kad mes puikiai atliekame namų darbus – yra spragų, didžiulė socialinė atskirtis. Krizė, kaip žinia, puiki galimybė reformoms, bet esu praradęs viltį, kad šalies valdžia ja pasinaudos. Tai nelengva – pavyzdžiui, sveikatos apsaugos sistema – būtų gerai, kad nebedangstytume ir nebesakytume, kad ji tobula“, – kalbėjo D. Pūras.
Ar sugebėsime išnaudoti krizę pokyčiams abejoja ir P. Auštrevičius: „Galbūt kai kas, bet kažin ar bus norima įvertinti viską objektyviai, pasakyti sau kritišką žodį. Kalbu ne tik apie valdančiųjų psichologinę ar politinę savijautą (manęs tai visiškai nedomina), bet apie visuomenę, valstybės interesus. Ar mes stiprėjame kaip bendruomenė, kaip politinė ir ekonominė sistema? Kol kas matau daug bandymų gintis.“
Europos šalys pasitelkia gyventojų mobiliuosius telefonus, nenorėdami jų sekti, bet sužinoti, kaip yra laikomasi saviizoliacijos. Šioje srityje, anot D. Pūro, irgi galima įžvelgti realų pavojų žmonių teisėms. „Kiekvienas išradimas gali būti ir kaip vaistas, ir kaip nuodas. Aišku, šitą technologiją galima taikyti, netgi reikia, bet turi būti aiškiai apribotas laikas, panaudojimo tikslai. Kas prižiūrės visa tai? Su visuotiniu sekimu ir pokalbių pasiklausymais esame nuėję per toli, tai vyksta gan nevaržomai. Laikas būtų piliečiams pradėti domėtis“, – paragino Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas.
Valdžios turėjimas visada yra išbandymas. „Lietuva turi pilietinę visuomenę, aš tuo džiaugiuosi. Nežinau, ar toliau atsilaikysime – turime išlikti budrūs“, – įspėjo D. Pūras.
Prasidės bylinėjimaisi teismuose
Lietuvoje artėja Seimo rinkimai – jau paskelbta data, turėtų įvykti spalio 11 dieną. Neseniai nuspręsta, jog rugpjūtį pensininkų kišenės papilnės 200 eurų – šį sprendimą visuomenė sutiko kaip rinkėju pirkimo faktą. „Būkime atviri, su tais 200 eurų, kurie buvo pasiūlyti pensininkams galima buvo pasielgti kitaip – tiesiog padidinti pensijas, jei manėme jog tai yra reikalinga, jog ta visuomenės dalis labiausiai nukentėjusi ir reikalinga paramos. Norime nenorime, ši tema tapo rinkimine“,– įsitikinęs P. Auštrevičius.
Ekonominių svertų, resursų panaudojimas remti tam tikras gyventojų grupes ir tikėtis iš jų kažkokio atsako rinkimų metu, P. Auštrevičiaus teigimu, senas politinis triukas. Jis nebuvo tikras, ar tęsiantis karantinui galima užtikrinti tinkamą, rimtą rinkimų kampaniją, lygias sąlygas kandidatams.
Lenkijoje dėl koronaviruso pandemijos buvo atšaukti gegužės 10 dieną numatyti prezidento rinkimai. Stebėdamas pasaulio panoramą D. Pūras įžvelgė du kraštutinumus: kai rinkimai organizuojami neatsakingai, kaip tai buvo bandyta daryti Lenkijoje, ir kai išvis neorganizuojami – kai valdžiai neapsimoka būti perrinktai: „Kaip šioje situacijoje išlaviruoti – norėčiau išgirsti teisininkų, ypač konstitucinės teisės specialistų paaiškinimą.“
Prasidėjus pandemijai paaiškėjo, kad medikams trūksta apsaugos priemonių. D. Pūras neabejoja, jog dėl galimo žmogaus teisių pažeidimo bus sulaukta kreipimųsi į teismą iš įvairių grupių: ir medikų, ir pacientų, ir verslo atstovų: „Žiūrėsime, kaip tie dalykai bus sprendžiami teisiniais mechanizmais. Vis dar tikiuosi, kad šia krize bus pasinaudota kritiškai įvertinti sveikatos sistemos būklę, nebebus dangstomi trūkumai. To priežastys suprantamos – reikia įveikti pandemiją. Bet būtent pastaroji dar kartą išryškino įsisenėjusią problemą: su mūsų sveikatos sistema nėra viskas gerai.“
Pašnekovas turėjo mintyje, sisteminio, strateginio lygmens problemas, kurios, anot jo, jau 30 metų bandomos dangstyti, kosmetiškai lopyti. „Pats laikas atvirai apie tai pasikalbėti. Būtent per pandemijas paaiškėja, kad svarbiausias ginklas yra sąžiningumas ir atvirumas, negali būti jokių dvigubų realybių, melavimo, apsimetinėjimo“, – sakė D. Pūras.
P. Auštrevičius pritarė išsakytai nuomonei, anot jo, imtis teisinių veiksnių turės pagrindo socialinės atskirties grupės, kurios negali pačios apsiginti – pandemijos metu išryškėjo tam tikros jautrios situacijos: „Atradome nelegalius slaugos namus, susidūrėme su specifine kalėjimų padėtimi, lūkesčių nepateisino ir nuotolinis vaikų ugdymas. Be abejonės, gali atsirasti įvairių teisinių ginčų, galbūt netgi kas nors paduos valstybę į teismą, reikalaujant tam tikrų kompensacijų.“