Vyriausybė jau anksčiau yra paskelbusi rodiklį, kad griežtas karantinas būtų įvedamas, jeigu užimtumas reanimacijos skyriuose pasiektų 240 atvejų. Praėjusios paros duomenimis, reanimacijoje buvo gydomi 116 žmonių, o iš viso nustatyti 1596 nauji kovido atvejai.
Premjerė Ingrida Šimonytė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys yra sakę, kad, jeigu prireiktų karantino, jis būtų trumpas ir griežtas, tai yra truktų tris savaites.
Duomenų mokslininkas V. Zemlys-Balevičius, kalbėdamas „Delfi“, akcentavo, kad tai, ar jo reikės, labai stipriai priklauso nuo žmonių sąmoningumo.
„Lietuvoje kol kas dar niekas neprasidėjo, bet situacija gali pakisti dramatiškai. Nes tiek Danijoje, tiek Jungtinėje Karalystėje (JK) atvejų skaičius padvigubėjo per dvi savaites. Ir pas mus gali būti lygiai tas pats“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
Pasak mokslininko, iš situacijos Danijoje ir JK nesigauna prognozuoti, kaip galo kisti situacija ligoninėse Lietuvoje.
„Pas mus gi ligonių skaičius buvo didesnis per delta bangą negu pas juos. Tikėtina, kad ir per omikron bangą bus daugiau ligonių. Atitinkamai matysime, kaip bus dabar. Bet kokiu atveju, kai atvejai pakyla, ligoninės atsilieka savaite ar dviem, tada matysime“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
Pasak duomenų mokslininko, pas mus yra blogai, kad vyresnių žmonių paskiepijimo procentas yra prastesnis.
„Ir su pastiprinančiąja doze palyginus yra per pusę mažiau negu kitose šalyse. Jeigu šnekėsime apie Daniją ir JK, tai ir turime tokią situaciją, kad nieko gero“, – konstatavo V. Zemlys-Balevičius.
Planuotis gyvenimą bus galima savaitės tikslumu
Duomenų mokslininkas prognozuoja, kad, jeigu karantinas ir bus, tai jis bus sausį. Tačiau jis neturėjo labai paguodžiančių žinių tiems, kurie nori planuotis gyvenimą labiau į priekį.
„Planuotis gyvenimą bus galima savaitės tikslumu. Visų pirma atvejai turi būti rekordiniai. Jeigu žiūrėsime, prie kokių atvejų skaičių buvo didžiausias skaičius (pacientų reanimacijose), tai buvo praeitais metais gruodį, kai buvo netoli keturių tūkstančių atvejų.
Kol nėra keturių tūkstančių atvejų, tikėtis, kad bus užsipildžiusios reanimacijos yra sunku. Kai matysi, kad augimas yra keturių tūkstančių link, tada jau gali planuotis“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
Tačiau kartu mokslininkas pabrėžė, kad visi galime veikti, kad to nebūtų, tai yra skiepytis.
„Stiprinančioji dozė duoda apsaugą nuo platinimo. Tai visi skiepykimės. Apsauga nuo paguldymo į ligoninę ir nuo mirties išlieka net ir prie omikron, ji šiek tiek susilpnėja, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, bet ji yra pakankamai aukšta.
Dėl ligoninių turime skiepyti, pirmiausia, vyresnio amžiaus žmones. Jaunesni turi skiepytis tam, kad neplatintų. Vienintelis dalykas, ką galime daryti – skiepytis“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
Statistiką dėl omikrono Lietuvoje vadina nesąmone
Duomenų analitikas statistiką, kuri skelbiama dėl omikrono paplitimo Lietuvoje, vadina nesąmone.
„Reikia ne atvejus pranešinėti, o įverčius, kiek yra procentų, ir tai turi būti atsitiktinė imtis, kad būtų atitinkamai parinkta. O dabar daugiausiai tikrina tik įvažiuojančius. Kai tikrini tik įvažiuojančius, tai ir turi problemą.
Pas mus pasakymas, kad yra 59 omikrono atvejai, yra visiškai niekinis, nes jis visiškai nepasako, koks yra paplitimas ir kur. Tas pats buvo ir su alfa, ir su delta, tą patį turime ir su omikron. Tiesiog institucijos, kurios turėtų teikti įverčius, jos nedirba, nesigaudo, kaip tą daryti. Tas nepasikeitė“, – konstatavo V. Zemlys-Balevičius.
Jei elgesys nesikeis, karantinų gali būti ir ne vienas
Duomenų analitikas sako, kad 240 reanimacijos lovų užpildymo rodiklis yra pasirinktas neatsitiktinai. Esant tokiam reanimacijų užpildymui, situacija šalyje tikrai yra bloga.
„Tai yra darykite viską, kad to nebūtų. Rodiklis yra žinomas, ką nors darote dėl to? Nedarote, še, jums karantiną. Čia – kaip su mažu vaiku. O ką daugiau daryti? Pas mus Lietuvoje pasirinkimas yra kaip SEL'o koncentas, visi apsimetame, kad saugomės, o tada einame ir be kaukių „tūsinamės“.
Jeigu visuomenė yra tokia, tada keista, kad visi norime, kad nebūtų epidemijos.: „aš darysiu lygiai tą patį, nesisaugosiu, ir nieko nedarysiu, padarykite, kad nebūtų epidemijos“. Taip gyvenimas neveikia“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
Mokslininkas sutinka, kad situacijai suvaldyti užtektų trijų savaičių griežtų priemonių, tačiau perspėjo, kad, jeigu elgesys nesikeis, karantinų iki vasaros gali būti ir ne vienas.
„Bus tris savaitės. Per tris savaites bus žmonėms laiko pamąstyti namuose. Praktiškai vienintelis dalykas, kur galės išvažiuoti, tai į parduotuvę ir į skiepijimo centrą. Per tris savaites bus efektas. Atpalaiduos ligonines, ir po to vėl pradėsime. Tos ligoninės per tris savaites tikriausiai kažkiek išsivalys.
Tada, jeigu vėl pasieksime tą rodiklį, vėl bus trys savaitės karantinas, ir taip iki vasaros. Kai pagalvoji, jeigu sausio viduryje – trys savaitės, tai bus kažkur vasario vidurys – vėl porą savaičių, jeigu nepasiskiepysime, ir taip gyvensime. Kitos išeities nėra“, – konstatavo V. Zemlys-Balevičius.