Karas keičia ukrainiečių nuotaikas: kaip niekada daug jų nebesižvalgo į Rusiją

Apžvelgdamas naujausius sociologinius tyrimus Ukrainoje, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pastebi, kad žiaurūs rusų invazinių pajėgų karo veiksmai atskleidžia įdomias tendencijas ukrainiečių pozicijoje: nors NATO atsisakius apsaugoti šalies oro erdvę, nežymiai krito palaikymas Ukrainos stojimui į aljansą, tačiau daugėja ukrainiečių, manančiųjų, kad reikalai Ukrainoje juda tinkama linkme ir visiškai nebesižvalgančių į Rusijos pusę.

L. Kasčiūnas Delfi pakomentavo sociologinės grupės „Reitingas“ 2022 m. kovo 12-13 dienomis atliktą tyrimą, kurio metu apklausta 1200 ukrainiečių, vyresnių nei 18 metų. Galima tyrimų rezultatų paklaida – iki 2,8 proc.

Minėto tyrimo rezultatai, pasak Seimo nario, atskleidžia bent keletą džiugių tendencijų: pavyzdžiui, kad net 76 proc. apklaustųjų mano, jog reikalai Ukrainoje juda tinkama linkme.

„Tai didžiausia dalis tokių matavimų istorijoje. Tai rodo, jog tauta yra vieninga ir pasitiki šalies politikos formuojama kryptimi. Antra, ukrainiečių savigarba karo metu taip pat gerokai išaugo. Dabar dauguma respondentų Ukrainą tarp kitų Europos šalių mato arba prie „vadovų“ (34 proc.), arba prie „vidutinių“ (42 proc.), nors dar prieš du mėnesius dauguma Ukrainą priskyrė prie „pašalinių“, – pastebėjo NSGK pirmininkas.

Kai klausiama apie Rusijos tikslus Ukrainoje, dauguma – net 56 proc. – apklaustųjų mano, kad pagrindinis Rusijos invazijos tikslas yra visiškas Ukrainos žmonių sunaikinimas.

„Tokiems pakankamai aukštiems rezultatams neabejotinai turi įtakos žiaurūs priešo veiksmai, kai yra žudomi paprasti civiliai, maži vaikai. Taip pat prie to galimai prisideda ir istorinės patirtys, kai ta pati šalis vykdė Ukrainos žmonių genocidą Holodomorą“, – komentavo L. Kasčiūnas.

Kita dalis ukrainiečių respondentų mano, kad Rusijos atakos tikslas – Ukrainos okupacija ir jos aneksija. Tik 15–17 proc. mano, kad Rusija siekia pakeisti Ukrainos politinį kursą arba neleisti dislokuoti NATO bazių.

„Šis rodiklis gana įdomus, nes Vakarų bendruomenėje tai yra vienas iš pagrindinių naratyvų, kai kalbama apie Rusijos siekius Ukrainoje“, – atkreipė dėmesį Seimo NSGK pirmininkas.

Vos 2 proc. apklaustųjų ukrainiečių teigė manantis, kad Rusija pradėjo karą norėdama „apsaugoti“ rusakalbius.

Į klausimą, kaip Ukraina galėtų užbaigti šį karą, dauguma (64 proc.) respondentų mano, kad reikia ieškoti kompromisų įtraukiant kitas šalis.

„Taigi, nors ir ukrainiečiai rodo didelį ryžtą kovoti bet kokia kaina, žmonės vis tiek yra linkę derėtis adekvačiomis sąlygomis, galimai dėl to, kad būtų išvengta kuo daugiau aukų“, – svarstė L. Kasčiūnas.

Gana didelė dalis – beveik trečdalis – respondentų mano, kad Ukraina turėtų pasitraukti iš derybų ir kovoti iki visiško savo teritorijų išlaisvinimo. Tik 1 proc. mano, kad Ukraina turėtų sutikti su dauguma Rusijos reikalavimų.

„Tai ir atskleidžia svarbų momentą, jog Ukrainoje po Maidano įvykių yra įvykęs kertinis lūžis žmonių savivokoje – Ukraina nebesižvalgo į Rytus ir yra pasiruošusi sparčiais žingsniais eiti eurointegracijos keliu“, – teigė L. Kasčinas.

Įdomūs ir rezultatai tyrimuose apie Krymo ir Donbaso sritis. „Reitingas“ duomenimis, ukrainiečiai šiuo klausimu yra vieningi yra nepasiryžę atsisakyti šių žemių: dauguma mano, kad Ukraina turėtų išnaudoti visas galimybes grąžinti okupuotas Donbaso (86 proc.) ir Krymo (80 proc.) teritorijas.

Nepaisant to, kaip pastebėjo parlamentaras, yra ir neigiamų rodiklių, nors ir nelabai žymių – parama Ukrainos narystei NATO per pastarąsias dvi savaites šiek tiek sumažėjo nuo rekordinių 76 proc. iki 72 proc.

„Pagrindinė priežastis – sprendimo uždaryti dangų virš Ukrainos nebuvimas, kurio reikalauja beveik 90 proc. ukrainiečių. Ko gero, svarbiausia žinutė, – jog praėjus trims savaitėms po karinės Rusijos eskalacijos Ukrainoje, šių žmonių valią priešintis išliko nepalaužta. Šie žmonės ir toliau kausis už mūsų laisvojo pasaulio vertybes, ir jei reiks, net iki paskutinio kraujo lašo“, – pridūrė L. Kasčiūnas.