Prezidento G. Nausėdos pareiškimai dėl premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybės susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus, atrodo, pasiekė didžiausią įtampą.
„Narkevičiaus problema yra ta, kad aš apskritai galvoju, ar yra toks ministras Narkevičius. Man atrodo, kad yra ministras kita pavarde, kuris ir duoda nurodymus, kada ponui Narkevičiui šnekėti, o kada patylėti. Dėl šito ministro klausimo nenuleisiu žemyn ir jis turi būti sprendžiamas, nes Vyriausybė turi suprasti, kad laikydama šitą ministrą toliau, ji diskredituoja ne kažką kitą, o pati save“, – taip ministrą ir Vyriausybę vertina prezidentas.
Pats premjeras S. Skvernelis atsakomyėbs nuo savęs kratosi, sprendimą dėl ministro priims tik po bendro pokalbio su valdančiosios koalicijos taryba.
Atrodo, kad premjeras ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis stoja į tą patį mūšio prieš prezidentą frontą, saugo ministrą jo poste.
Likus mažiau nei metams iki kitų Seimo rinkimų, ir vis prastėjant tiek bendram valstiečiui, tiek asmeniniams R. Karbauskio ir S. Skvernelio reitingams, veltis į papildomus konfliktus tikrai gana pavojinga, rinkėjai gali nuo jų nusisukti. Premjeras kol kas tiksliau nesako, ar dalyvaus kitų metų rinkimuose, o valstiečių lyderis neslepia vilčių vėl šturmuoti Seimą.
Ar konfliktas su prezidentu gali sutaikyti nuo praėjusių Seimo rinkimų konfliktuojančius R. Karbauskį ir premjerą S. Skvernelį?
DELFI primena, kad konfliktų būta ir tikrai ne vienas. Kalbos apie dviejų lyderių išsiskyrimą žiniasklaidoje buvo aptarinėjamos ne kartą, įtampa tarp Vyriausybės ir Seimo buvo jaučiama aukščiausiu lygiu.
Primename šių politikų susirėmimus dar nuo 2016 metų.
„Dvigalvis R. Karbauskio ir S. Skvernelio slibinas visuomet veikė“, – apie vieną iš premjero ir valstiečių lyderio konfliktų sakė politologė Rima Urbonaitė.
Jei pastabas priimtų asmeniškai, tai jau būtų problema valstybėje
LVŽS atstovė Agnė Širinskienė DELFI sakė, kad išsiskyrusios valdančiųjų ir prezidento pozicijos dėl susisiekimo ministro J. Narkevičiaus darbo su Prezidentūra tikrai neapsunkins.
„Darbas vyksta, kaip vyksta. Susitikimai su prezidento patarėjais taip pat. (…) Manyčiau, kad tie žmonės, kurie dirba Prezidentūroje supranta, kad kai kuriais klausimais nesutariame, turime skirtingų požiūrių, bet ir sąlyčio taškų. Labai džiaugiuosi, kad tų bendrų taškų yra daugiau, nei diskusinių klausimų ir kad pagaliau Seime prasidėjo normalus bendradarbiavimas su prezidento institucija, ko mes tris metus neturėjome“, – DELFI džiaugėsi valstietė A. Širinskienė.
Politikės teigimu, tai, kad valstiečių lyderių pozicijos kartais išsiskiria, taip pat neturėtų stebinti.
„Aš manyčiau, kad yra labai normalu ir natūralu, kad žmonės, kurie dirba kartu, į vienus ar kitus klausimus turi skirtingą požiūrį. Na, būtų sunku įsivaizduoti žmones, 3 metus dirbančius kartu ir visais klausimais visur sutariančius, tai man būtų labai keista“, – kalbėjo ji.
„Tai tie darbiniai ginčai, ar geriau pavadinti – darbinės diskusijos, yra natūralus dalykas. Kartais tiesiog žmonės mano kitaip ir tą pasaulį mato skirtingomis akimis“, – kalbėjo valstietė, pridurdama, kad po diskusijų, ar ginčų, randamas bendras susitarimas ir sprendimas.
Jos teigimu, darbinių diskusijų atsiranda ne tik tarp R. Karbauskio ir S. Skvernelio.
„Ir dabar mes matome net ir Seime, čia ne tik R. Karbauskio ir S. Skvernelio ta situacija, būna diskusijų kartais. Kad ir dėl biudžeto yra labai didelių diskusijų ir skirtingų požiūrių ir frakcijoje, ir koalicijoje, bet manyčiau, kad galutinis rezultatas bus bendras. O tai, kad nuomonės yra skirtingos, tai gerai, tai rodo demokratiją“, – kalbėjo A. Širinskienė.
Paklausta, ar netrukdydavo darbui į viešąją erdvę „išnešami“ nesutarimai, politikė tikino, kad svarbiausia nepriimti tokių pastabų asmeniškai.
„Darbui tokie dalykai netrukdo. Visi supranta, kad būna įvairių emocijų ir pasakymų, bet reikia priiminėti sprendimus, o ne gyventi asmeniškumuose, yra tokios nuostatos. Ir mane labai džiugina, nes jei kiekvienas priimtume išgirstą piktesnę repliką asmeniškai, manau, kad tai jau būtų problema valstybėje“, – juokėsi Seimo narė.
Jos teigimu „dvigalvis slibinas“, o konkrečiau – dviguba lyderystė, darbo taip pat neapsunkina.
„Tikrai neapsunkina. Manyčiau, kad dviguba lyderystė net ir padeda, abu jie yra frakcijos nariai. Ir bendros programinės nuostatos vienija. Būtų didesnė problema, jei tas žmogus būtų kurios kitos frakcijos narys“, – kalbėjo A. Širinskienė.
Staigmena rytą po rinkimų
Pirmąją staigmeną S. Skverneliui valstiečių lyderis pateikė rytą po rinkimų. Po antrojo rinkimų turo, kai jau buvo aišku, kad valstiečiai Seime turės daugumą ir gros pirmuoju smuiku koalicijos formavime, R. Karbauskis rinkimų rezultatams aptarti skirtoje konferencijoje pateikė netikėtumą. Tikino, kad nebūtinai S. Skvernelis bus premjeru, o gal ir Europos Parlamento (EP) narys Bronis Ropė.
„Premjeru turėtų tapti S. Skvernelis“, – taip LVŽS sąrašo lyderio galimybes R. Karbauskis vertino dar spalio 9 naktį. Tačiau po antrojo turo šis teiginys pasikeitė į „premjeru galėtų būti S. Skvernelis arba B. Ropė“. Jau tada politikos apžvalgininkai ir žurnalistai stebėjosi, kaip pasikeitė valstiečių lyderio nuomonė.
„Gali būti taip, kad ir Seimo pirmininko postas, ir premjero postas bus mūsų frakcijos, dėl to gali būti, kad reikės pergalvoti viską“, – tada sakė jis. Taip S. Skvernelis galėjo tapti Seimo pirmininku, o B. Ropė premjeru.
Siūlė tvardytis
Ne kartą aptarinėta ir galimybė, kad išsiskiriančios S. Skvernelio ir R. Karbauskio nuomonės gali sukelti skilimą valstiečių frakcijoje.
Vienas iš jų – 2017 metų pavasarį S. Skvernelis ne tik sutiko su Vardų ir pavardžių įstatymo projektu, bet ir ėmė pats asmeniškai rinkti Seimo narių parašus. Tai nustebino ir pačius valstiečius. Šiuo teisės aktu norima įteisinti lotyniško pagrindo asmenvardžių rašybą asmens dokumentuose. Šį dokumentą pasirašė 24 parlamentarai. O dar 2015 metais valstiečiai rinko parašus už tai, kad pirmajame paso puslapyje būtų galimi įrašai tik valstybine kalba.
Dar po mėnesio S. Skvernelis pasipiktino frakcijos nario Eugenijaus Jovaišos vadovaujamo Švietimo ir mokslo komiteto sprendimu dėl aukštojo mokslo, nes komitetas nepaisė Vyriausybės prašymo palaukti dėl universitetų sujungimo.
Iš esmės tai reiškė netiesioginį santykių aiškinimąsi su R. Karbauskio žmonėmis ir bandymą atsakyti į klausimą, kas formuoja politiką.
Tada R. Karbauskis, reaguodamas į premjero S. Skvernelio pykčio protrūkį dėl minėto komiteto sprendimo, paragino ministrą pirmininką tvardytis ir kalbėti ramiau.
„Saulius yra labai emocingas žmogus. Jis jaunesnis už mane. Tos emocijos kartais nepadeda, o trukdo, tai tikiuosi, kad mes su laiku išmoksime jas kontroliuoti ir galbūt tai, kad mažiau metų jis politikoje, tas emocijas iššaukia“, – tą kartą Seime žurnalistams sakė R. Karbauskis.
Gal premjeras nežinojo?
2017 metų balandį, premjero S. Skvernelio bei Valstiečių ir R. Karbauskio nuostatos vėl radikaliai išsiskyrė. Pavyzdžiui, ministras pirmininkas nemanė, kad nacionalinis susitarimas dėl emigracijos stabdymo būtų naudingas, o R. Karbauskis sako, kad S. Skvernelis nežino, ką šneka.
„Premjeras galbūt per mažai informacijos turėjo, nes nežinojo, kad čia ne partijų susitarimas, bet nacionalinis susitarimas, į kurį siekiama įtraukti plačiąją visuomenę“, – sakė R. Karbauskis.
„Jeigu jis taip sako, matyt, taip yra“, – juokavo premjeras S. Skvernelis.
Kaltino ginklų žvanginimu
2019 metų vasarą Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas DELFI teigė, kad premjeras svarsto galimybę prisijungti prie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir tapti jos pirmininku. LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad kviečia visus norinčius prisijungti prie partijos, o S. Skvernelio galimus planus vadina ginklų žvanginimu.
„Yra skirtingi požiūriai, labai skirtingi požiūriai į tam tikrus dalykus. Mes diskutuojame, šnekamės nuolatos. Saulius Skvernelis yra pasakęs, kad partija turi pakeisti pavadinimą, o partijos skyrių nėra. Jis tai yra pasakęs prie visų mūsų frakcijos narių ir tai nėra jokia paslaptis, – kalbėjo R. Karbauskis. – Tai įvyko po Prezidento rinkimų. Jis tuose rinkimuose tokias problemas: kad pralaimėta dėl mano ar skyrių kažkokių klaidų.“
„Bendraujame kaip ir bendravome, nereikia ieškoti kokių nors sąmokslo teorijų, tiesiog diskusijos ir nuomonių išsiskyrimas būna, bet aš tikrai bendrauju su visais ir bendrauju su juo“, – teigė S. Skvernelis.
„Man tai buvo naujiena“
Šių metų liepą LVŽS lyderis pranešė, kad valstiečių frakcija pasiruošusi kaip kandidatą į Europos komisarus palaikyti jau buvusį ekonomikos ir inovacijų ministrą Virginijų Sinkevičių. Tačiau tai padaryta neinformavus Vyriausybės vadovo S. Skvernelio.
„Frakcija dažnai sugeba padaryti vieną ar kitą sprendimą sau viduje, kuris nėra viešinamas, paskui tampa viešas. Man tai buvo naujiena. Yra ne vienas kandidatas, mes neturime aiškumo dėl portfelio ar atsakomybės srities“, – sakė premjeras.
Jis kalbėjo, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija tokiu būdu nutarė pademonstruoti savo politinę valią: „Tai ir pareiškė. Būna, kad ir aš nežinau.“
Paskutiniai mūšiai: Pranckietis ir biudžetas
Nepalaikė premjeras ir R. Karbauskio naujosios valdančiosios daugumos iniciatyvos nuversti Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį. Premjeras palaikė V. Pranckiečio prašymą balsuoti dėl jo nurodytą dieną, kai valstiečiai ir koalicijos partneriai purkštavo, kad Seimo vadovas naudojasi situacija – pasirinko laiką, kada reikalingų balsų skaičiaus koalicijos partneriai neturės.
Kiek vėliau sakė, kad visa situacija ir dėmesys būtent šiam klausimui jau pradeda kenkti valstybei.
Kitų metų biudžeto projekto pateikimas parodė, kad properša tarp Vyriausybės ir Seimo ir kaip niekada didelė. Pateikimo stadijoje valdančiųjų balsais buvo atmesti net keli Finansų ministerijos pasiūlyti projektai: Seimas pirminiame etape atmetė siūlymus dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio praplėtimo, automobilių taršos.