Politiko teigimu, prezidento pasirinktas kelias didinti gyventojų pajamas ir vartojimą nėra racionalus, o pats memorandumo pasirašymo faktas tėra nieko nereiškianti viešųjų ryšių priemonė. Todėl, pabrėžia R. Karbauskis, nepaisant prezidento geros valios padėti šalies ekonomikai ir žmonėms, valdantieji, ko gero, siūlys kitas, pažeidžiamiesiems būtinų resursų neeikvojančias, priemones.
„Memorandumas – viešųjų ryšių priemonė. Nebandoma sėsti ir šnekėtis argumentų kalba, kodėl ir kaip... bet įmetamas toks memorandumas į viešąją erdvę, parodant, kokie mes teisingi ir geri. Mes nemanome, kad prezidentas nėra teisus, norėdamas padėti žmonėms ar spręsti krizės problemas. Mums tik prezidento pasirinktas kelias atrodo neteisingas“, – Eltai teigė R. Karbauskis, pabrėždamas, kad valdantieji kitokias būdais sieks tikslų, kurių, įsitikinęs „valstiečių“ lyderis, siekia ir prezidentas.
R. Karbauskio manymu, verslo organizacijų ir profesinių sąjungų atstovų pasirašytas memorandumas, kuriuo darbdaviai įsipareigojo, laikinai sumažinus GPM tarifą, darbo užmokesčio nemažinti, yra neaiškus. Politiko teigimu, darbdaviai pasirašytų bet kokį memorandumą, jei tai tik leistų gauti papildomos naudos.
„Darbdaviai pasirašinės bet kokį memorandumą, kuris leistų tiems, kurie gauna pakankamai didelius atlyginimus, gauti papildomai naudos“, – teigė R. Karbauskis.
„Aš nesuprantu to, ką jie pasirašė (...) Tarytum mes prašome verslo, šiuo atveju prezidentas prašo, kad jis nesumažintų atlyginimų, kada sumažinami mokesčiai“, – stebėjosi „valstiečių“ lyderis ir kartojo jau anksčiau minėtus argumentus, kad sumažintas GPM reikštų papildomą naudą tiems, kuriems jos šiuo metu nereikia.
„Statybų sektorius ir kiti sektoriai nesusiduria su problemomis... ir mes juos dabar remsime? Mes tokiu atveju paremsime ne tuos, kuriems sunkiausiai ir ne tuos, kurie vartos, o įmones, kurioms paramos net nereikia“, – teigė R. Karbauskis.
Be to, akcentavo politikas, valstybės biudžetui brangiai kainuosiantis GPM sumažinimas 5 procentiniais punktais reikštų, kad būtų išeikvoti resursai paramai, kuri ateityje būtų nukreipiama labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms ir verslo sektoriams.
„Sumažinus GPM, didžiulė dalis verslo, kuri dėl viruso nepatiria problemų, turėtų naudą, o tiems, kurie iš tikrųjų patiria nuostolius, ši pagalba (iš valstybės – ELTA) atimtų resursą ateityje padėti dar labiau. Jeigu mes neapgalvotai išvaistysime pusę milijardo ir neturėsime efekto, kurio siekiame, bus labai negerai“, – sakė R. Karbauskis.
Politiko manymu, efektyviausia pagalba šalies ekonomikai būtų, jei toliau būtų didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD).
„Tai būtų teisingesnis sprendimas socialine prasme. Mes sakome, kad pinigai tiems, kurie uždirba mažiausiai, reiškia didesnį vartojimą. O tas, kuris gauna 2000-3000 atlyginimą, jis tikrai taupys. Todėl mes ir skiriame pinigus vaikams, neįgaliesiems, pensininkams, siūlome NPD didinimą gaunantiems mažiausius atlyginimus Tokiu atveju mes tikrai žinome, kad jie bus nukreipti į vartojimą“, – aiškino R. Karbauskis.
Dėl visų išsakytų argumentų, teigė R. Karbauskis, ir Vyriausybė yra linkusi prezidento siūlymą dėl GPM traktuoti kaip neracionalų.
„Klausimas yra susijęs su didžiuliais finansiniais resursais. Reikalinga Vyriausybės išvada ir aš tikiu, kad rytoj ar trečiadienį bus registruotos pataisos, kurios atspindėtų Seimo daugumos ir Vyriausybės nuomonę. Kiek aš žinau ir girdžiu, Vyriausybės nuomone, Prezidentūros siūlomas sprendimas dėl GPM yra neteisingas ir neracionalus“, – teigė R. Karbauskis.
ELTA primena, kad šalies vadovas Seimui teikia įstatymo pataisą, kuria siūloma laikinai – iki metų pabaigos – sumažinti standartinį GPM tarifą nuo 20 iki 15 proc., taikant jį visų darbuotojų pajamoms iki 3 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) lygio (iki 4000 eurų bruto).
Siekdamas papildomai padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, šalies vadovas taip pat siūlys ankstinti numatytą neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) padidinimą ir pradėti taikyti 50 eurų didesnį NPD jau šiais metais.
G. Nausėdos pasiūlymai valstybei kainuotų apie pusę milijardo eurų.
Pirmadienį Prezidentūroje profesinių sąjungų ir verslo organizacijų atstovai pasirašė memorandumą, kuriuo įsipareigojo, kad, jei bus priimtos prezidento siūlomos laikinos darbo jėgos apmokestinimo mažinimo iniciatyvos, tai nedarys įtakos darbuotojų darbo užmokesčio mažėjimui.
Parašo dokumente nepadėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, kurios pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad dokumente nėra realaus darbdavių įsipareigojimo nemažinti atlyginimų.