Pastaruoju metu koronaviruso stabdymo klausimas bei dėmesys naujiems užsikrėtimams ar netektims gerokai prigesino politinius debatus ir į paraštes nustūmė iki koronkrizės itin dėmesį traukusius, tačiau taip ir neatsakytus klausimus: ar premjeras ves „valstiečius“ rinkimuose, ką Ingrida Šimonytė darys siekdama sudaužyti „stiklines lubas“ konservatoriams, kokia lemtis laukia nebaigtų tyrimų parlamente, ar Irinai Rozovai vis dar gresia apkalta, ar bus bent jau bandoma, nors formaliai, kad ir siauresnėje partijų grupelėje, pasirašyti susitarimą dėl švietimo. Iš esmės į stalčių sugulė ir rinkimų strategijos: „valstiečių“ lyderis nutraukė žygį per Lietuvos regionus, konservatoriai bent jau formaliai sustabdė rinkimų kampaniją, iš viešojo kalbėjimo dingo „gerovės valstybės“ raktažodžiai.
Tai, kad rinkimai net prasiautus pandemijai bus kitokie, sutinka ir politinių partijų lyderiai. Rinkimų kampanija, svarsto jie, bus neįprastai trumpa ir vėlyva, o debatai dėl to, kur ir kaip po rinkimų bus organizuojama Lietuva, daugiausiai vyks internetinėje erdvėje.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis prognozuoja, kad opozicijai prisitaikyti prie naujų sąlygų bus sunkiau nei valdantiesiems, o socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas teigia esąs įsitikinęs, kad visos partijos taps daugiau mažiau persiorientavusios į kairiąją retoriką, kad sunyks populistinių partijų potencialas, mažiau dėmesio bus skiriama geopolitinių grėsmių akcentams. Politikos senbuvis „socialdarbietis“ Gediminas Kirkilas sako, kad jau kurį laiką ruoštas politinių partijų rinkimų programas koreguos visos politinės jėgos. Jo teigimu, neplanuotai sumenks gamtosaugos, o išaugs Europos vienybės klausimai. Konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė tikina, kad jos partijos gretose jau dabar kalbama apie siekį parengti detalesnį ekonomikos atsigavimo planą Lietuvai.
R. Karbauskis: opozicija pateko į nepatogią padėtį
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis pripažįsta, kad koronaviruso grėsmės sukelta situacija neabejotinai paveiks rinkimų organizavimo logiką. Tačiau, jo manymu, įvyksiantys pokyčiai neturėtų kažkaip neigiamai atsiliepti jo vedamos partijos rezultatams Seimo rinkimuose. R. Karbauskiui išlikti pozityviam, vertinant savo vadovaujamos partijos perspektyvas vyksiančiuose rinkimuose, leidžia, kaip jis pats teigia, palankūs žmonių komentarai feisbuke.
„Žmonės mato, kad valdžia labai stengiasi ir sugeba valdyti situaciją – nepaisant klaidų, kurių niekas neišvengia. Nėra pasaulyje šalies, kurioje nebūtų kokių nors priemonių trūkumo.
Žmonių nuomonė apie valdžios elgesį šioje situacijoje yra gana gera – aš tai matau iš feisbuko atsiliepimų. Juose žmonės net dėkoja valdžiai, kad taip išlaikytai ir solidžiai bei ramiai tvarkosi“, – pastarąją savaitę Eltai teigė R. Karbauskis.
Tuomet R. Karbauskis prognozavo, kad vienas nepopuliariausių politikų šalyje – ministras Aurelijus Veryga neabejotinai šoks į reitingų aukštumas, kartu parodydamas ir tai, kad valdantiesiems artėjant rinkimams nėra ko nerimauti.
„Net neabejoju tuo“, – sakė praėjusios savaitės pabaigoje „valstiečių“ lyderis. Apskritai, jo teigimu, koronaviruso situacija labiau veikia opozicijos, bet ne valdančiųjų politinės veiklos organizavimo procesą. Valdantieji, teigia R. Karbauskis, sprendžia krizinę situaciją, o opozicija nervinasi, nes nebežino, kaip, dėmesiui nukrypus į epidemijos stabdymo detales, save parodyti viešumoje. Opozicija apskritai, jo nuomone, nepaiso valdančiųjų išsakytų raginimų koronaviruso situacijoje nepolitikuoti.
„Opozicija nebežino, kaip į tą procesą įsivelti ir kaip save parodyti. Valdžia tvarkosi pakankamai gerai ir jokių problemų nekyla. Todėl jie ir pasiūlė įvesti nepaprastąją padėtį“, – teigė R. Karbauskis, pridurdamas, kad iš dalies supranta oponentų veiklos paskatas.
„Opozicijai labai sunku nuolatos eteryje matyti Aurelijų Verygą, Saulių Skvernelį..., o jų nėra. Tačiau šioje vietoje aš, kaip politikas, elgiuosi korektiškai – manęs taip pat (viešojoje erdvėje – ELTA) nėra. Aš kitaip elgtis negaliu, nes dabar ne politinių kovų metas“, – teigė R. Karbauskis.
Rinkimų kampanija bus trumpa: „valstiečiai“ politinės krypties nekeis
Valdančiųjų „valstiečių“ lyderio teigimu, rinkimų kampanija bus neįprastai trumpa ir vėlyva. Tačiau, jo manymu, tai mažiausiai paranku opozicijai. Jai, įsitikinęs R. Karbauskis, bus per mažai laiko save parodyti visuomenei.
„Rinkimų kampanija bus labai vėlyva, ji bus trumpa, ir tai yra akivaizdu. Partijoms, kurios įrodinėja, kad gali būti geresnės už tuos, kurie yra valdžioje, yra sunkiau, nes ir politikuoti dabar nelabai išeina. Viskas gaunasi atvirkščiai nei jie norėtų“, – sakė „valstietis“.
Tad, svarsto R. Karbauskis, ko gero, stipriai apkarpytas rinkimų kampanijos laikotarpis mažiausiai palankus bus ne valdantiesiems, bet vėlgi – opozicijai, šiuo metu, pasak jo, neturinčiai kuo pasigirti.
„Valdžia dabar gali parodyti, kad tie treji metai nepraėjo veltui ir per juos padaryti sprendimai pasiteisino. Mums daugiau nieko nereikia“, – teigė jis. Todėl, tęsė R. Karbauskis, didesnių programinių pertvarkymų bent jau „valstiečių“ partijoje prieš rinkimus neturėtų būti.
„Manau, kad nieko nekeisime“, – tvirtino jis, pabrėždamas, kad politinės inercijos liko tos pačios – reformuoti valstybei svarbias sistemas.
„O kas pasikeitė? Švietimo problemos yra tokios pačios, jos ir liks tokios pačios. Mes jas spręsime toliau. Visos reformos, kurios reikalingos padaryti arba kurios yra įgyvendinamos ir dar nebaigtos – jos tęsis toliau, gyvenimas nesustos“, – sakė politikas.
G. Paluckas: prieš rinkimus visi kalbės kaip kairieji
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas kaip vieną koronaviruso krizės pasekmių regi ideologinį šalies partijų suvienodėjimą. Politiko teigimu, į naująjį Seimą pretenduojančios jėgos kaip niekada anksčiau bus pasitelkusios kairuolišką retoriką ir jos atstovaujamos politinės ideologijos vertybes. Todėl, teigė G. Paluckas, bent jau LSDP partijai prieš rinkimus didelių programinių transformacijų neteks daryti.
„Mūsų programa buvo apšaukta neomarksistine, nes mes daug dėmesio skyrėme pasitikėjimo valstybe didinimui ir mažesnį – pasitikėjimui laisvosios rinkos procesais. Tad šiuo atžvilgiu nieko nekeisime. Aš manau, kad po visų šių įvykių visi bus absoliučiai kairieji. Dabar visi sakys, kad valstybė turi būti stipri, turi būti kieta ranka, kad galėtume spręsti problemas, kurių po vieną išspręsti negalime“, - Eltai sakė G. Paluckas.
Tai, kad rinkimų kampanija laiko atžvilgiu bus kur kas trumpesnė, LSDP pirmininkas net neabejojo. Pasak G. Palucko, net ir pasibaigus karantinui žmonės, ko gero, vengs viešų susitikimų. Kartu, pabrėžė jis, artėjantys rinkimai bus kitokie ir dar vienu atžvilgiu.
„Jau dabar daug kas sako, kad ši krizė reiškia mirtį populizmui: kalbėti reikės atsakingai, pinigus leisti ne tiems reikalams, kuriems reikėtų, bus sudėtinga“, – svarstė politikas.
Taip pat, jo teigimu, politinių partijų retorika gali kažkiek pasisukti ir dėl nacionalinio saugumo politikos. Šiuo klausimu, įsitikinęs G. Paluckas, socialdemokratai nesutikę padėti parašą dėl įsipareigojimų krašto apsaugai, išlaidas per dešimtmetį padidinti iki 2,5 proc. nuo BVP, pasielgė tam tikra prasme vizionieriškai.
„Diskusija grįš apie tai, kad reikalinga stipri valstybė, išvystyta sveikatos ir švietimo sistemos, kad reikia nustoti gyventi senojo pasaulio grėsmėmis ir atsižvelgti į tai, kokios yra naujojo pasaulio grėsmės“, - pažymėjo LSDP pirmininkas.
Šios grėsmės, teigė G. Paluckas, Lietuvoje jau ilgą laiką buvo nustumtos į pašalį.
„Mes vieninteliai nepasirašėme susitarimo dėl gynybos, aiškiai sakydami, kad pinigai turi būti skiriami į kitą pusę. Šiandien neberasite tokio, kuris sakytų, žinote, gal čia kažkaip kažko nereikia. Visi atėjo pas „mamą valstybę“ ranką ištiesę“, – teigė G. Paluckas.
G. Kirkilas: tokios krizės dar nebuvo
Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininkas Gediminas Kirkilas pripažįsta, kad per ilgą savo, kaip politiko, karjerą dar nėra matęs tokios situacijos kaip dabar. Todėl, svarstė jis, programinių transformacijų politinėse programose neišvengs nė viena partija.
„Tokios krizės nebuvo. Todėl visoms politinėms partijoms teks koreguoti rinkimų programas. Dėl to net nėra abejonių“, – sakė politikas.
Jo teigimu, dėmesys socialiniams klausimams, ko gero didės, o kurį laiką Lietuvoje vyravusioms klimato kaitos temoms ir „žaliosioms“ vertybėms – dėmesio bus mažiau nei anksčiau buvo tikėtasi.
„Manau, kad bus daug dėmesio skiriama socialiniams dalykams, apskritai ekonomikai ir tam, kaip pasiekti ekonomikos augimą. Priešingai nei buvo tikėtasi, gali būti šiek tiek mažiau keliama klausimų dėl klimato kaitos. Manau, kad bus daugiau koncentruojamasi į socialinius ir ekonominius dalykus“, – teigė G. Kirkilas.
Programos, susijusios su švietimo ir sveikatos sektoriais, socialdarbiečių lyderio nuomone, ko gero, bus pirmiausiai koreguojamos. Taip pat, neatmetė galimybės politikas, bus dažniau keliamas ir Europos vienybės klausimas.
„Šiuo metu radikalai kelia (euroskeptiškas idėjas – ELTA), tačiau ekonominės pasekmės Europos Sąjungos šalims yra akivaizdžios, ir tai skatins kalbėti priešingai. Turėtų būti kalbama ir apie laisvą judėjimą, kuris dabar uždarytas, apie didesnį ES solidarumą... Apie tai tikrai bus kalbama“, - teigė G. Kirkilas.
Apskritai, jo įsitikinimu, partijoms vykdyti rinkimų kampaniją bus labai sudėtinga.
„Kaip tu ją vykdysi, jei ilgesnį laiką bus uždrausta susitikinėti ir toliau bus draudžiami susibūrimai. Žinoma, dalis kampanijų persikels į internetą, socialinius tinklus“, – svarstė politikas, pridurdamas, kad dėl susikoncentravimo į koronaviruso stabdymo temą bei dėl retesnių politikų kontaktų mažės ir konfrontacija tarp skirtingų politinių jėgų.
„Konfrontacijos turėtų mažėti. Ir rinkėjams nebus įdomu, nors dabar galima matyti ir priešingų dalykų, tai, ką siūlo ir apie ką kalba konservatoriai“, – apibendrino G. Kirkilas.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: konservatoriai galvoja apie ekonomikos gaivinimo planą
Konservatoriai taip pat pripažįsta, kad kova su koronavirusu keičia nemažai ką ir politinėje aikštelėje. Partija jau anksčiau sustabdė suplanuotą rinkimų kampaniją: atidėjo paruoštas reklaminės kampanijos priemones ir parengtos rinkimų programos pristatymą. Partijos atstovai neatmeta galimybės, kad grįžus prie rinkiminių klausimų, tai, kas buvo suplanuota anksčiau, reikalaus tam tikrų korekcijų.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko pavaduotojos Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, dėl koronaviruso krizės augs politikų ir visuomenės susidomėjimas sveikatos ir švietimo klausimais.
„Sveikatos ir švietimo sistemos taps dar labiau svarbios. Mes viliamės, kad mokytojai susidoros su kylančiais iššūkiais. Švietimas ir sveikatos sistemos verkia ir šaukia visu pajėgumu – tad daug kas apie tai suksis“, – teigė politikė.
Ypač didelis dėmesys, jos teigimu, turėtų tekti ekonomikos gaivinimo klausimams. Politikė neatmetė, kad ne vieną strategiją valstybei rengę konservatoriai ir šiuo klausimu pateiks išsamesnį matymą.
„Mes apie tai jau kalbame. Šiaip ankstesnis planas buvo apsiriboti keliomis pagrindinėmis mintimis ir siūlymais, negaliu pasakyti, ar mes liksime prie šios choreografijos, ar truputį keisime. Tačiau bet kuriuo atveju ekonomikos skatinimo klausimai bus labai svarbūs“, – sakė ji.
Tuo tarpu su socialdemokrato G. Palucko įžvalgomis dėl esą vyksiančių pokyčių vertinant grėsmes nacionaliniam saugumui, politikė nesutiko. Jos manymu, neišvengiamas ekonomines pasekmes turėsianti epidemija geopolitinių grėsmių perkainojimo neturėtų turėti.
„Valstybės išlikimo interesas, tikiuosi, kad yra visoms politinėms partijoms prioritetas“, – teigė ji.