Aukodamas iškilmingas šv. Mišias Dievo Gailestingumo šventovėje Vilniuje, kardinolas kvietė nebijoti, tikėti ir pasitikėti dieviškuoju visus žmones gelbstinčiu gailestingumu, nes meilė yra nenugalima.
Kviesdamas pasitikėti Kristumi, A. J. Bačkis sakė, kad žmogų ir visuomenę, ir net pačią Bažnyčią žeidžia blogio apraiškos.
„Blogis susisuka lizdą mūsų širdyse, aptemdo jas kitų niekinimu ir veidmainių teisuoliškumu, pykčio, pavydo, egoizmo, pasipūtimo, apkalbų nuodėmėmis blogis uždaro širdies duris, užremdamas jas baime bei meilės stoka. Iš žmogaus širdies blogis drumzlina nuodėmės upe liejasi į šeimas, visuomenę, pasaulį užtvindydamas smurtu, neapykanta, korupcija, karais, terorizmu, narkotikų prekyba, nusikaltimais prieš gyvybę, vaikystę ir senatvę“, - kalbėjo A. J. Bačkis.
Kardinolas apgailestavo, kad blogis paliečia, sužeidžia ir Bažnyčios kūną, ardydamas jos narių vienybę, užstodamas šviesą ieškantiems Dievo.
„Kai stokojama meilės ir gailestingumo, paliekami pakelėje gulintys sužeisti samariečiai, praeinama pro skausmo ašaras, pagalbos šauksmą arba tylią širdies kančią. Bažnyčia yra šventa, nes jos galva ir valdovas yra Kristus, tačiau jos nariai trapūs ir nuodėmingi žmonės, net jos vadovai, vyskupai, kunigai, kurie turėtų degti Kristaus meile ir gailestingumu, dažnai pavargsta, užgesta ir tampa tik administratoriais, teikiančiais sielovados paslaugas.
Kaip labai mūsų Bažnyčiai reikia gerųjų ganytojų, kurie, malda ir auka susivieniję su Jėzumi, eitų ieškoti pasiklydusių, pavargusių, piktų, nusivylusių Dievo mylimų vaikų ir parvestų juos į Kristaus karalystę. Melskitės už savo ganytojus, malda ir visokeriopa pagalba palaikykite vyskupus, pagelbėkite kunigams, kad Dievo gailestingumas nušviestų jų širdies gelmes ir padarytų juos tikrais dvasios tėvais“, - prašė tikinčiųjų kardinolas A. J. Bačkis.
Dievo Gailestingumo šventė užbaigia Velykų oktavą ir yra švenčiama pirmą sekmadienį po Velykų. 2000 metais šią šventę įsteigė palaimintasis popiežius Jonas Paulius II, tais pačiais metais kanonizavęs Vilniuje gyvenusią lenkų vienuolę ir mistikę Faustiną, patyrusią Gailestingojo Jėzaus apsireiškimą.
Pirmiausia Plocke, o vėliau Vilniuje, kuriame gyveno nuo 1933 iki 1936 metų, sesuo Faustina patyrė mistinius išgyvenimus, kuriuos užrašė savo dienoraštyje ir, padedama savo dvasios vadovo Michalo Sopočko, pradėjo kalbėti apie gautą žinią. Pagal Faustinos regėjimus Vilniuje nutapytas Gailestingojo Jėzaus paveikslas gerbiamas specialiai įrengtoje Dievo Gailestingumo šventovėje.