Verslininkas sakė negalintis suprasti, kodėl paprasčiausioms lovatiesėms, liaudiškai vadinamomis pledais, taikomi tokie reikalavimai it būtų perkama sudėtinga ekipuotė, techninė įranga ar prietaisai. Jo teigimu, absurdiški reikalavimai keliami ne tik pastarosioms, bet apatiniams drabužiams, net užtrauktukams.
Tačiau Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamento direktorius, pulkininkas leitenantas Konstantinas Andrejevas verslininko kaltinimus atmeta ir aiškina, kad šio asmens skundai – nepagrįsti.
Galima būtų parduoti po 3-4 eurus, bet sąlygos atbaido
Verslininkas DELFI pasakojo iš pradžių susidomėjęs Lietuvos kariuomenės organizuotu atviru konkursu lovatiesių pirkimui.
„Tokius pledus pigiausia pasiūti Azijoje. Kinijoje jie kainuotų apie 2 dolerius (DELFI primena, kad 1 doleris yra lygus 90 euro centų), o didmenininkas (sumokėjęs gabenimo kaštus, muitą, PVM, įvertinęs sandėliavimo ir pristatymo kaštus, užsidėjęs maržą) juos galėtų parduoti po 3-4 eurus. Tačiau paskaičius KAM konkurso sąlygas, šiai prekei to padaryti, deja, neįmanoma“, – konstatavo jis.
Vyro teigimu, nurodymai pateikti tokie, kad joks protingas verslininkas konkurse greičiausiai nesiryžtų dalyvauti.
„Visų pirma, konkurso sąlygose nurodyta, kad „Kiekis nurodytas kaip orientacinis ir maksimalus. Pirkėjas neįsipareigoja įsigyti viso nurodyto prekių kiekio“. Vadinasi, joks importuotojas negali siūlyti kariuomenei šių prekių. Importuotojas negali prigaminti prekių, importuoti jas ir tada tikėtis kad pirkėjas nupirks. O jeigu nenupirks? Kur tada importuotojas padės likusias lovatieses su šautuvais? Jų tikrai niekas kitas nenupirks. Sąlygos realiai sudarytos tik Lietuvos ar kaimyninių šalių gamintojams, kurie greitai gali pasiūti reikiamą kiekį gaminių ir patiekti juos krašto apsaugai“, – įsitikinęs verslininkas.
Ginasi, kad sąlygos būtinos lankstumui užtikrinti
Tačiau ministerijos Materialinių resursų departamento direktorius K. Andrejevas, savo ruožtu, aiškino, kad tokių sąlygų nustatymas yra būtinas siekiant užtikrinti Lietuvos kariuomenės aprūpinimo lankstumą.
„Keičiantis kariuomenės finansavimui ir turint ribotą kiekį prekių saugojimo sandėlių (atsižvelgiant į itin plačią kariuomenės naudojamų prekių nomenklatūrą), būtina reaguoti lanksčiai ir greitai, o preliminarios sutartys yra vienintelė galimybė, perkančiajai organizacijai turėti operatyvaus aprūpinimo galimybę“, – tikino jis pabrėždamas, kad vienodos sąlygos yra nustatytos visiems gamintojams.
Anot karininko, nepagrįsti ir teiginiai dėl iškeltų sąlygų orientavimo į Lietuvos ir kaimyninių šalių gamintojus.
„Šios sąlygos geriausias galimybes suteikia būtent gamintojams, turintiems galimybę gaminti prekes atsiradus poreikiui. Gali būti, kad šios sąlygos nėra pačios patraukliausios perpardavinėtojams, tačiau jos yra orientuotos į Lietuvos kariuomenės poreikius ir užtikrina racionaliausią lėšų panaudojimą“, – vis dėlto pripažino jis.
Apimtis – vos keli tūkstančiai eurų, o prašo ISO standarto
Į DELFI kreipęsis verslininkas taip pat aiškino, kad klausimų jam kelia ir reikalavimai lovatieses galinčioms tiekti įmonėms. Pavyzdžiui, privaloma turėti specialius sertifikatus.
„Kita sąlyga tiekti lovatieses: „Tiekėjas turi turėti įdiegtą ir veikiančią kokybės vadybos sistemą prekybos/tekstilės gamybos srityje. Pateikiama ISO 9001 sertifikato patvirtinta kopija“. Tai klausimas, ar tikrai prekybininkas, importuojantis lovatieses už kelis tūkstančius eurų, privalo turėti ISO standartą? Ar tai nėra perteklinė sąlyga?“ – domėjosi jis.
Tačiau K. Andrejevas tikino, kad ši sąlyga yra nustatyta vadovaujantis galiojančiu Viešųjų pirkimų įstatymu ir skirta užtikrinti tiekėjų, tiekiančių prekes kariuomenei kvalifikaciją tiekiamų prekių srityje.
„Tiekėjai gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, tai yra kooperuotis su gamintojais, turinčiais tokius sertifikatus arba būti patys kvalifikuoti prekybininkai, turintys atitinkamus sertifikatus šioje srityje ir teikti pasiūlymą kaip ūkio subjektų grupė“, – patarė jis.
Specifikacijoje – neaiškumai
Didmenininkas pastebėjo, kad ir techninės gaminio (šiuo atveju lovatiesių) specifikacijos pilnos visokių neaiškumų.
„Pavyzdžiui, gaminys turi „neprarasti savo šiluminių ir estetinių savybių mažiausiai 5 kartus išskalbus“. Kokios tos estetinės savybės? „Aktyvios eksploatcinės sąlygos“, „armuoti PES ar ne blogesnės kokybės siūlai“ ir taip toliau. Suprasčiau, jeigu kariuomenė pirktų sudėtingą ekipuotę, techninę įrangą, prietaisus. Bet čia ji perka paprasčiausios lovatiesės, liaudiškai vadinamas pledais. Tokiems gaminiams yra svarbu sudėtis, gramatūra, dydis ir apsiuvimas. Papildomai – raštas, ženklinimas“, – aiškino jis.
Verslininko teigimu, visi kiti papildomi konkurso reikalavimai yra pertekliniai ir sukelia gaminių kainas arba sudaro galimybes tiekti juos tik proteguojamiems tiekėjams.
Reikalavimai tokie, kad apatiniai – kone kosminiai
Verslininko teigimu, ėmus kapstytis giliau ir nagrinėti reikalavimus kitiems gaminiams, paaiškėjo, kad gudraujama ne vienoje srityje.
„Žvilgtelėkite į konkurso sąlygas apatiniam trikotažui. Atrodo, atsiprašau, kažkokios kosminės kelnaitės! Na, suprantama, kad jos turi būti neblogos kokybės, gera sudėtis, kad kariai nešaltų, patogiai skalbiamos, na, bet jūs perskaitykite visais sąlygas, taip sakant, triusikams. Yra perlų: „duobiamasis stipris, kPa“, „atsparumas pumpuravimuisi (po 30 min), laipsnis“. Tai įdomu, kiek tokie triusikai kainuoja kariuomenei“, – klausė jis.
Verslininko teigimu, aukščiausi reikalavimai keliami ir paprasčiausiems užtrauktukams. Pavyzdžiui, nurodoma, kad „dantuko takelio skersinis stiprumas turi būti ≥ 369“.
„Su tokiomis sąlygomis bet ką gali atmesti“, – dėmesį į problemą atkreipė jis.
Smulkmeniškai žvelgiantys aiškino ne veltui
Tačiau kariuomenės atstovas K. Andrejevas aiškino, kad visos šios smulkmeniškos sąlygos skirtos užtikrinti, kad Lietuvos kariuomenei būtų tiekiamos tik kokybiškos prekės.
„Pažymėtina, kad visi tiekėjai turi teisę teikti pastabas tiek techninių specifikacijų svarstymo stadijoje, tiek konkurso procedūrų vykdymo metu, tačiau Lietuvos kariuomenė labai retai sulaukia pagrįstų siūlymų dėl techninėse specifikacijose nurodytų prekių savybių. Tuo metu paviršutiniškos specifikacijos, pasiūlymus vertinant pagal mažiausios kainos kriterijų, sudaro galimybes tiekti nekokybiškas prekes, kurios susidėvi labai greitai ir neužtikrina racionalaus lėšų panaudojimo“, – sakė jis.
Pasidomėjus, kas laimėjo konkursą dėl lovatiesių teikimo, karininkas neslėpė, kad nepaisant anksčiau išvardytų išlygų, visi tiekėjai buvo atmesti.
Susidūrė ne kartą: visa suktybė – konkurso sąlygose
Verslininko teigimu, jis ne kartą yra dalyvavęs viešuosiuose pirkimuose ir ne pirmą kartą stebintis neteisybę.
„Perkančioji organizacija išsirenka, ką nori pirkti, ir tada parengia sąlygas, kurias atitiktų ta įmonė ir tik tokios prekės, iš kurios ir kurias jie nori pirkti. Pavyzdžiui, aprašo prekę: samtis pagamintas iš xx markės plieno, xml talpos, xcm diametro, xcm ilgio ir taip toliau. Tai kad tokį samtį realiai gali turėti tik vienintelis platintojas!
Taip ir „Nota Bene“ atveju – indai aprašyti labai tiksliai: koks plotis, storis ir t.t., todėl niekas kitas tokių, kaip yra nurodyta, gaminių negali pateikti, o visi, kas bando, neatitinka kriterijų ir iškrenta iš konkurso.
Tačiau tyrimo išvados neguodžia, nes konkursas įvyko taip, kad niekas kitas tokių indų pigiau nepasiūlė, korupcijos nėra, pasirinko „pigiausią“ variantą. Tačiau visa suktybė yra paslėpta konkurso sąlygose“, – dėmesį atkreipė jis.
Verslininko skundus vadina nepagrįstais
Savo ruožtu K. Andrejevas aiškino, kad Lietuvos kariuomenė siekia turimus karinius vienetus aprūpinti tik aukštos kokybės prekėmis, todėl, pripažino, kai kuriais atvejais gali būti nurodomi tikslūs reikalaujami parametrai – tai esą daroma siekiant suderinamumo su jau turima įranga.
„Vis dėlto, jei šie reikalavimai tiekėjams atrodo pernelyg smulkmeniški, visada yra galimybė siūlyti juos keisti, ypač techninės specifikacijos svarstymo stadijoje“, – kartojo jis.
Kariškio teigimu, kiekvienoje nuomonėje gali būti šiek tiek tiesos. Tačiau jis aiškino manantis, kad verslininko išsakyti teiginiai yra nepagrįsti.
„Verslininkus kviečiame aktyviau dalyvauti Lietuvos kariuomenės skelbiamuose pirkimuose. Lietuvos kariuomenė siekia kuo didesnės tiekėjų konkurencijos, tačiau pažymi, kad konkurencija turi būti kokybiška, tai yra tiekėjai turi būti kvalifikuoti, o siūlomos prekės kokybiškos“, – kvietė jis.
Ragina verslininkus dalintis pastabomis
Savo ruožtu su verslininko laišku supažindintas DELFI konferencijoje apsilankęs Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas papasakojo, kaip vyksta viešųjų pirkimų procedūra.
„Procedūra iš esmės yra tokia – priimamas sprendimas, kad reikia pirkti tokias ir tokias prekes, tuomet joms surašomi techniniai reikalavimai. Tada šie reikalavimai paskelbiami viešai tinklalapyje. Kiekvieni tiekėjai gali teikti pastabas, jei yra kokių neatitikimų, apribojimų. Tokie pasiūlymai yra svarstomi, kartais priimami kaip pagrįsti, kartais atmetami“, – aiškino jis.
Ministro teigimu, reikalavimai dėl prekių kiekio keliami dėl to, kad paprastai tvirtai nežinoma kitų metų perspektyva ir būsimų lėšų kiekis.
„Todėl kartais paskelbiami konkursai, pavyzdžiui, kad per 4 metus planuojama įsigyti tam tikrą kiekį prekių, bet, tarkime, šiemet bus perkama už tokią ir tokią sumą. Sudaroma preliminari sutartis, kuria tiekėjas ar gamintojas, didmenininkas įsipareigoti tiekti prekes šiemet, o jei reikės – pratęsti susitarimą ir kitąmet“, – dėstė J. Olekas.
Tuo metu reikalavimai, anot jo, detalūs keliami tam, kad būtų apsidrausta dėl nekokybiškų gaminių. Tačiau ministras dar kartą pakartojo, kad jei verslininkams jie atrodo nepagrįsti, šie gali teikti savus pasiūlymus.