„Atliekant privalomąją karo tarnybą mokami nedideli pinigai, o Anglijoje atlyginimas yra gerokai didesnis“, – aiškino vyras, kodėl nevykdė karo prievolininko pareigų.
Bet sutaupyti pinigų anksčiau reikalų su teisėsauga neturėjusiam panevėžiečiui nepavyko – už tai, kad nevykdė nurodymų, jis ne tik ne kartą buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, bet ir buvo nuteistas.
„Sidas Š. tyčia sistemingai ir piktybiškai nevykdė karo prievolininko pareigų ir tokiais veiksmais vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą“, – paskelbė Karo policijos pareigūnų surinktą ikiteisminio tyrimo medžiagą įvertinusi teisėja Neringa Girnytė.
Anot teismo, Sidas Š. per 9 mėnesius į valstybės biudžetą privalės sumokėti 800 eurų baudą. Tiesa, ji galėjo būti didesnė, bet baudžiamojon atsakomybėn patrauktas vyras kaltę pripažino, teigė, jog nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, o teismas procesą baigė priimdamas baudžiamąjį įsakymą.
Pasak teismo, Sidas Š., būdamas pagal teisės aktus įtrauktas į Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Panevėžio regiono 2022 m. karo prievolininkų sąrašą, apie tai žinodamas ir privalėdamas vykdyti jam Lietuvos karo prievolės įstatyme nustatytas pareigas, vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą.
„Kaltinamasis, būdamas tinkamai informuotas apie jam, kaip karo prievolininkui, tenkančias pareigas, nuo 2022 m. kovo 16 d. sistemingai nevykdė karo prievolininko pareigų net ir po to, kai už tai buvo ne kartą nubaustas administracine tvarka, nors tas baudas sumokėdavo: nurodytu laiku nepateikė Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai reikalingų dokumentų ir duomenų, kviečiamas neatvyko į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą, nenuvyko į sveikatos patikrinimą, t. y. taip sąmoningai nevykdė pareigų ir tokiais savo veiksmais vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą“, – pažymėjo teisėja N. Girnytė.
Už tai, kad nevykdė nurodymų, Sidui Š. prieš tai buvo skirtos 30 ir 90 Eur baudos.
Nors įstatymuose nurodyta, kad kiekvienas Lietuvos pilietis turi konstitucines piliečio teises ir pareigas, tarp jų ir atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, tačiau per apklausą baudžiamojon atsakomybėn patrauktas panevėžietis nurodė, jog tarnauti Lietuvos kariuomenėje jam tiesiog neapsimokėjo.
„Tuo metu gyvenau ir dirbau Anglijoje, bet pamatęs, kad esu šaukiamas į privalomąją karo tarnybą, daugiau nebesidomėjau, kas yra nurodyta, nesitikrinau, iki kada turiu prisistatyti į Panevėžio regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyrių“, – sakė jis.
Vėliau, kai už nurodymo nevykdymą buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, Sidas Š. teigė sužinojęs iš tėvų, kurie gavo laišką į namus.
„Tuo metu dar gyvenau Anglijoje, bet kai gavau pranešimą, kad privalau atvykti į administracinio nusižengimo tyrimą dėl karo prievolininko pareigų nevykdymo, grįžau į namus ir nuvykęs paaiškinau, dėl ko nepateikiau dokumentų, bet mano paaiškinimas nebuvo pripažintas pateisinamu, todėl man skyrė baudą, kurią sumokėjau“, – Sidas Š. teigė, kad posėdžio metu užpildė visus dokumentus, kuriuos privalėjo pateikti anksčiau.
Karo prievolės pareigūnai vyrui nurodė pasitikrinti sveikatą, tačiau šis ir šio nurodymo neįvykdė – teisinosi, kad grįžo atgal į Jungtinę Karalystę.
„Išvykau dirbti atgal į Angliją, nes atliekant privalomąją karo tarnybą buvo mokami nedideli pinigai, o Anglijoje atlyginimas buvo gerokai didesnis“, – Sidas Š. prisipažino, kad karo prievolės tarnybos atstovų nebuvo informavęs, jog neis tikrintis sveikatos.
„Jau tada buvau nusprendęs, kad neisiu atlikti privalomosios karo tarnybos“, – tvirtino jis.
Panevėžietis dar ne kartą buvo kviečiamas pasitikrinti sveikatos būklės, tačiau į kariuomenės atstovų laiškus nereagvo – jis buvo priėmęs sprendimą ir net nesvarstė galimybės pakeisti savo poziciją.
„Man siuntė daug laiškų ir kvietimų atvykti į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą, bet į juos nereagavau ir kai kurių net neskaičiau“, – sakė jis. Ir pridūrė, kad tuo metu net nenutuokė, jog už šių nurodymų nevykdymą jam gali grėsti baudžiamoji atsakomybė.
„Dėl to, ką padariau, nuoširdžiai gailiuosi“, – sakė šiuo metu jau į Panevėžį gyventi grįžęs vyras. Pareigūnams jis pridūrė, kad dabar nedirba, jo materialinė padėtis nėra gera, o sužadėtinė laukiasi vaikelio, todėl jis privalo ja rūpintis ir prižiūrėti.
Dėl vengimo atlikti privalomąją karo tarnybą kasmet iškeliama daugiau kaip 100 baudžiamųjų bylų.
Baudžiamajame kodekse numatyta, kad „karo prievolininkas, vengęs šaukimo į privalomąją karo tarnybą sutrikdydamas savo sveikatą, simuliuodamas ligą ar sveikatos sutrikimą, suklastodamas dokumentus ar kitokia apgaule“, gali būti baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Jeigu tokių požymių nebuvo, tuomet jis padarė baudžiamąjį nusižengimą ir gali būti baudžiamas bauda arba areštu.
Delfi.lt primena, kad pagal sudarytą karo prievolininkų sąrašą 2023 metais į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose planuojama pašaukti 3,8 tūkst. karo jaunuolių.
Į karo prievolininkų sąrašą patenka visi konstitucinę pareigą turintys atlikti jaunuoliai – net ir tie, kurie dar anksčiau pateikė prašymus savo noru atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Tačiau pastarieji turės galimybę pasirinkti tarnybos laiką ir vietą, pretenduoti į didesnes kaupiamąsias išmokas.
Karo prievolininkų sąrašai sudaromi atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa. Sudarymą stebi kariuomenės ir visuomenės atstovai. Į sąrašus patekusiems karo prievolininkams šaukimo nurodymai paštu nebus siunčiami. Tarnauti kviečiami 18-23 metų jaunuoliai ir vyresni, iki 26 metų, vaikinai, kurie tarnybą buvo atidėję dėl studijų.
Studijuojantieji šalies aukštosiose mokyklose į sąrašą nebus traukiami, tačiau norintieji atlikti tarnybą turi teisę stabdyti studijas nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpiui arba studijuoti ir per tris metus baigti jaunesniųjų karininkų vadų mokymus ar tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose.
Nepatekusieji į karo prievolininkų sąrašą dėl studijų ir per jas neatlikę karo tarnybos jaunuoliai gali būti šaukiami dar vienerius metus po studijų baigimo iki 26 m. amžiaus.
Lietuvos kariuomenė primena, kad norintys tarnauti gali rinktis ne tik 9 mėnesius trunkančią Nuolatinę privalomąją karo tarnybą, tačiau ir kitą būdą – Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, kurie vyksta savaitgaliai. Be to, įskaitoma atlikta ne mažiau kaip 3 metų tarnybą Kašto apsaugos savanorių pajėgose aktyviai dalyvaujant KASP pratybose ir mokymuose.
„Taigi karo prievolininkai gali pasirinkti sau tinkamiausią būdą“, – akcentuoja kariuomenė.
Taip pat svarbu žinoti, kad šaukimo nurodymų savalaikis vykdymas dar nereiškia paskyrimo atlikti tarnybą.
„Iki paskyrimo į tarnybą reikia atlikti ne vieną veiksmą: pirmiausia reikia tik susisiekti su Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba ir pateikti savo kontaktinius duomenis ryšiams palaikyti (užmegzti kontaktą), vėliau paskiriama data sveikatos patikrinimui ir tik po to, jeigu karo prievolininkas pagal sveikatą pripažįstamas tinkamu karo tarnybai, laikantis eiliškumo pagal kalendorinių metų sąrašo priskirtą numerį karo prievolininkas skiriamas atlikti tarnybos. Be to, primename, kad už karo prievolininko pareigų nevykdymą gali būti taikoma tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė, todėl siūlome nevengti ir nebijoti atlikti tarnybos“, – nurodė kariuomenė.
Privalomąją pradinę karo tarnybą Seimas atnaujino 2015 metais, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje. Krašto apsaugos ministerija (KAM) yra atlikusi Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studiją, kurioje teigiama, kad visuotinis šaukimas į kariuomenę jaunuoliams vos baigus mokyklą galėtų atsirasti 2027 arba 2029 metais.