Ir jos neišvengė – nors ir bandė įrodinėti, kad jis esą „Lietuvai nieko neskolingas“, kaip ir ši jam, tačiau baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nusprendė jį pripažinti kaltu. Už tai, kad vengė karinės tarnybos, Vilius L. per keturis mėnesius į valstybės biudžetą privalės sumokėti 1 500 eurų baudą.
„Vilius L. yra karo prievolininkas, jis gimęs Lietuvos Respublikos teritorijoje įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, duomenų, jog yra netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės, byloje nėra, jis yra sulaukęs pilnametystės, todėl atitinka Karo prievolės įstatyme nustatytą karo prievolininko sąvoką, – nurodė teisėja Laimutė Venckuvienė. – Pažymėtina, jog kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi konstitucines piliečio teises ir pareigas, tarp jų ir atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.“
Pasak teismo, į Klaipėdos regiono 2021 m. karo prievolininkų sąrašą įrašytas ir pagal automatiškai per Karo prievolininkų registrą suformuotą šaukimo nurodymą, paskelbtą viešai karo prievolininkų sąraše, Vilius L., turėdamas pareigą pateikti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai reikalingus dokumentus ir duomenis, sistemingai nevykdė karo prievolininko pareigų.
„Jis nurodytu laiku nepateikė Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai šaukimo nurodyme reikalingų dokumentų ir duomenų, šaukiamas neatvyko į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą, nors ir buvo informuotas per viešai skelbiamą karo prievolininkų sąrašą, ir siųsti šaukimo nurodymai jam buvo įteikti“, – teismo teigimu, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis žinojo, jog yra šauktinių sąraše, šaukimo nurodymai atvykti atlikti privalomąją karo tarnybą jam įteikti tinkamai, be to, jis ir pats pripažino žinojęs apie siunčiamus šaukimus atvykti į karo prievolės tarnybos skyrių – šaukimus išmesdavo, o paskirtas administracines baudas už karo prievolininko pareigų nevykdymą sumokėjo.
Pasak teismo, karo prievolininko pareigų Vilius L. nevykdė tris kartus, dėl to du kartus buvo baustas administracine tvarka.
Tuo metu Vilius L. baudžiamąją bylą nagrinėjusį teismą bandė įtikinti, kad jokie įstatymai negali jo priversti atlikti privalomąją karo tarnybą. Vyras teisiamojo posėdžio metu aiškino, kad nors ir gimė bei gyveno Lietuvoje, tačiau esą nėra šios valstybės pilietis.
„Esu šios žemės gyventojas, gyvas žmogus, jokiai sistemai nepriklausau ir tuo pačiu nieko neprivalau, – sakė šauktinis. – Būdamas gyvu žmogumi aš negaliu kenkti, taip pat kaip ir kažką daryti prieš savo valią.“
Jis taip pat nurodė, kad visos valstybės „vadovaujasi jūrine teise pagal Vienos konvenciją, kurioje numatyta, jog žmogus gimsta laisvas, neliečiamas ir niekam nieko neprivalo“.
„Gimiau sveikas, gyvas Lietuvoje ir aš nesu Lietuvos Respublikos pilietis, todėl nieko Lietuvos Respublikai neprivalau, jai neskolingas ir Lietuvos Respublika man neskolinga, todėl ir neprivalau atlikti karo tarnybos“, – teisme kalbėjo klaipėdietis.
Jis taip pat pridūrė, kad savo poelgio nekeistų – jei ir toliau būtų toliau kviečiamas atlikti karo tarnybą, ignoruotų pranešimus, vengtų atlikti privalomąją karo tarnybą.
Vilius L. tikino, kad tuo metu, kai buvo kviečiamas tarnauti kariuomenėje, buvo pradėjęs studijuoti, tačiau vėliau studijas metė ir išvažiavo užsidirbti pinigų į Skandinavijos valstybes.
„Man siunčiamus pranešimus ignoravau, juos tiesiog išmesdavau į šiukšlių dėžę, – kalbėjo jis. – Žinojau, kad esu kviečiamas į karo prievolės tarnybą ir esu įtrauktas į šauktinių sąrašą, man skambino karo tyrėjas, klausė ar atvyksiu į vietinę teritorinę karinę įstaigą, bet aš atsakiau, kad esu užsienyje.“
Vyras taip pat pabrėžė, kad savo ateities nesieja su kariuomene: „Aš noriu studijuoti, dėl to važiuoju į užsienį užsidirbti pinigų mokslams.“
Baudžiamajame kodekse numatyta, kad „karo prievolininkas, vengęs šaukimo į privalomąją karo tarnybą sutrikdydamas savo sveikatą, simuliuodamas ligą ar sveikatos sutrikimą, suklastodamas dokumentus ar kitokia apgaule“, gali būti baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Jeigu tokių požymių nebuvo, tuomet jis padarė baudžiamąjį nusižengimą ir gali būti baudžiamas bauda arba areštu.
Šiemet pašaukti tarnauti kariuomenėje ketinama 3 828 jaunuolius.
„Mūsų tikslas išlieka nepakitęs – mes siekiame, kad per metus tarnybą atliktų ne mažiau nei 3,8 tūkst. jaunuolių“, – yra sakęs krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.
Pasak jo, daugiau kaip 90 proc. jaunuolių atlikti tarnybos ateina savo noru arba išreiškia pirmumą – tokiems jaunuoliams atitenka didesnės išmokos. Privalomai pašaukiama apie 10 proc. šauktinių.
Karo prievolininkų sąrašai sudaromi atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa. Sudarymą stebi kariuomenės ir visuomenės atstovai. Į sąrašus patekusiems karo prievolininkams šaukimo nurodymai paštu nebus siunčiami. Tarnauti kviečiami 18-23 metų jaunuoliai ir vyresni, iki 26 metų, vaikinai, kurie tarnybą buvo atidėję dėl studijų.
Lietuvos kariuomenė primena, kad norintys tarnauti gali rinktis ne tik 9 mėnesius trunkančią Nuolatinę privalomąją karo tarnybą, tačiau ir kitą būdą – Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, kurie vyksta savaitgaliai. Be to, įskaitoma atlikta ne mažiau kaip 3 metų tarnybą Kašto apsaugos savanorių pajėgose aktyviai dalyvaujant KASP pratybose ir mokymuose.
„Taigi karo prievolininkai gali pasirinkti sau tinkamiausią būdą“, – akcentuoja kariuomenė.
Taip pat svarbu žinoti, kad šaukimo nurodymų savalaikis vykdymas dar nereiškia paskyrimo atlikti tarnybą.
„Iki paskyrimo į tarnybą reikia atlikti ne vieną veiksmą: pirmiausia reikia tik susisiekti su Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba ir pateikti savo kontaktinius duomenis ryšiams palaikyti (užmegzti kontaktą), vėliau paskiriama data sveikatos patikrinimui ir tik po to, jeigu karo prievolininkas pagal sveikatą pripažįstamas tinkamu karo tarnybai, laikantis eiliškumo pagal kalendorinių metų sąrašo priskirtą numerį karo prievolininkas skiriamas atlikti tarnybos. Be to, primename, kad už karo prievolininko pareigų nevykdymą gali būti taikoma tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė, todėl siūlome nevengti ir nebijoti atlikti tarnybos“, – nurodė kariuomenė.
Privalomąją pradinę karo tarnybą Seimas atnaujino 2015 metais, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje. Neseniai KAM atliko Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studiją, kurioje teigiama, kad visuotinis šaukimas į kariuomenę jaunuoliams vos baigus mokyklą galėtų atsirasti 2027 arba 2029 metais.