V. Rupšys sako, kad Rusijai telkiant pajėgas karinė grėsmė Lietuvai yra sumažėjusi, nors konflikto tikimybė išlieka. Tačiau jeigu reali grėsmė iš tiesų kiltų, ką darytų žmonės, ar eitų šalies ginti su ginklu? Tokį klausimą gatvėje uždavė LNK Žinios.
„Man atrodo, čia kiekvieno yra prievolė ginti savo šalį, savo tautą“, – LNK sakė gatvėje sutiktas vyriškis.
Kitas pakalbintas vyras teigė esantis pacifistas, tad nusiteikęs prieš karą. „Tada teks išvažiuoti turbūt “, – svarstė jis.
„Ką aš daryčiau – aš tarnavau prie rusų, man jis blogo nepadarė. Nieko, nieko man nepadarė“, – kalbėjo kitas gatvėje sutiktas pašnekovas.
Dar vienas vyriškis patikino, kad ginti valstybę yra kiekvieno vyro pareiga.
Ir ne tik vyrų, pastebi LNK, kovotų ir moterys ir jeigu ne ginklais, tai kitais būdais.
„Visomis išgalėmis tikrai kuo galėčiau, tuo padėčiau. Galbūt ne tiesiogiai su šautuvu, kaip sakant, bet tikrai kuo galėčiau, tuo padėčiau“, – tikino sutikta LNK pašnekovė.
„Pasižiūrėjau, kad ukrainietės – net ir vyresnės, jos irgi ten smėlio maišus nešioja kurios gali. O aš tai prie maisto tikčiau, labai tikčiau prie maisto“, – svarstė kita.
Gatvėje sutikta jauna mergina tikino, kad kiekvienas turi ginti savo šalį, bet kai žmonės jau susiduria su ta grėsme, žmonės gali pasielgti skirtingai.
Zalanskaitė: yra kur tobulėti
Dokumentinių filmų kūrėja, režisierė ir solidarumo akcijų iniciatorė Agnė Zalanskaitė sako, kad lietuviams vis dėlto dar yra ko išmokti, o noras ir pasiryžimas yra tik pirmas žingsnis.
„Kadangi man teko matyti ukrainiečius 2014 metais ir ukrainiečius šiandien, tiesą sakant, mes turime būti sąžiningi prieš save ir pasakyti, kad mums iki tokio pasiruošimo kaip šiandien yra pasiruošusi Ukraina ginti, dar yra kur tobulėti, kur augti“, – teigė ji.
A. Zalanskaitės manymu, geriausia ginties forma – niekada nenustoti ruoštis, o dabar pats tinkamiausias laikas atlikti namų darbus ir ne tik išmokti laikyti rankose ginklą, bet ir prisiminti ar pasimokyti kaip teikti pirmąją pagalbą.
„Kad būtume geriau pasiruošę ir krizės atveju netaptume našta kariuomenei, galėtume patys kai kuo pasirūpinti, kai ką padėti“, – pabrėžė LNK pašnekovė.
LNK cituoja portalo 15min užsakytą tyrimų bendrovės „Norstat LT“ atliktą apklausą, kurioje 52 proc. apklaustųjų teigė, kad gintų Lietuvą, prireikus, ir ginklu.
Lietuvos kariuomenės vadas sako, kad toks lietuvių pasiryžimas įkvepia ir motyvuoja.
„Mane džiugina visuomenės nuostata, kad valstybė turi būti ginama ir toks didelis procentas rodo, kad kariuomenė turės didelį rezervą ir didelį jos palaikytojų būrį“, – teigė jis.
Kariuomenės vadas ragina nepamiršti, kad esame NATO valstybė, tačiau pasiryžusiems ginklu ginti Lietuvą visada galioja kvietimas prisijungti prie Lietuvos kariuomenės.
Tikėjosi geresnių rezultatų
Pasak minėtos apklausos, 39 proc. apklaustųjų teigė, kad gintų Lietuvą, bet tai darytų dalyvaudami neginkluotame pasipriešinime.
„Kadangi esu visiškai neapmokytas, tai nežinau, ką aš galėčiau padaryti su tuo ginklu“, – teigė gatvėje sutiktas vyriškis.
Iš viso, kaip pažymi LNK, apie 80 proc. lietuvių pasiryžę vienokia ar kitokia forma priešintis užuot bėgus ar pasidavus.
Tačiau Ukrainoje gimęs LNK pašnekovas Mykola sako tikėjęsis geresnių rezultatų.
„Aš manau, kad turėtų būti 90 procentų. Žmonės turbūt ne visi sutinka aukoti savo gyvybę tokiems dalykams. Dauguma žmonių yra savanaudiški. Man tai aktualu, nes esu etninis ukrainietis ir man šitie dalykai labai arti“, – svarstė jis.
Faktai rodo kita
Tarp karo prievolininkų, anot LNK, ryžtas kovoti ginklu dar didesnis. Tačiau kariuomenės vadas situaciją pateikia ir iš kito kampo.
„Procentai rodo viena, faktai rodo kita. Kad, pavyzdžiui, kviečiant į pakartotinius rezervo mokymus nėra toks didelis nuošimtis norinčių ateiti ir atnaujinti savo žinias“, – kalbėjo jis.
Krašto apsaugos ministerija siūlo keliais šimtais didinti pakviečiamų šauktinių skaičių.
„Šauktinių atranka dabar tokia, kad mes naudojame apie 75 procentus visų jaunuolių, kuriems negalima atidėti tarnybos ir kurie tinkamai tarnybai“, – teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Anot jo, kariuomenė be rezervo funkcionuoti negali, šauktinių skaičių planuojama padidinti iki 4400.
Visą LNK Žinių reportažą žiūrėkite čia: