Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas informavo, kad rusų žiniasklaidoje pradėta platinti klaidinga informacija, esą Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karinės brigados projektas gali tapti pretekstu siųsti šauktinius į Ukrainą.
„Noriu paneigti tokią informaciją: Lietuvos kariuomenė neketina siųsti šauktinių karių į jokias tarptautines operacijas už Lietuvos ribų, o projektas LITPOLUKRBRIG numato, kad trišalei brigadai priskirti kariai dalyvaus bendruose mokymuose ir pratybose“, - sakė kariuomenės vadas.
Pasak generolo, jei Seimas pritars privalomosios pradinės karo tarnybos grąžinimui šalyje, šauktiniai būtų rengiami pagal specialią karinio rengimo programą kariuomenės daliniuose Lietuvoje ir atlikę šią tarnybą perkelti į kariuomenės parengtąjį rezervą.
„Be to, noriu paprieštarauti ir viešiems pasvarstymams, kad karinės agresijos prieš Lietuvą atveju šauktiniai taptų „patrankų mėsa“: jie nestotų į pirmas mūšio linijas, kadangi dar nebūtų pilnai parengti veikti karinio vieneto sudėtyje. Tokį parengimą jie įgytų tik atlikę 9 mėn. trukmės privalomą pradinę tarnybą, tad šalies gynyboje būtų panaudoti tik mobilizacijos atveju“, - sakė J.V.Žukas.
Kariuomenės vado poziciją BNS perdavė atstovas spaudai kapitonas Mindaugas Neimontas.
Pasak M.Neimonto, kariuomenė turi informacijos, kad Visagino gyventojai pastaruoju metu „pradėjo žurnalistų klausinėti, ar šauktiniai nebus siunčiami kariauti į Ukrainą“.
Lietuvos vyriausybė trečiadienį pritarė šauktinių grąžinimui, artimiausiu metu šį klausimą turėtų svarstyti Seimas. Jei parlamentarai pritars, šiemet į Lietuvos kariuomenę turėtų būti pakviesta apie 3 tūkst. jaunuolių nuo 19 iki 26 metų.
Šauktinių grąžinimą valstybės ir kariuomenės vadovai argumentuoja būtinybę užpildyti kariuomenės dalinius ir parengti rezervą, išaugus Rusijos grėsmei.
Idėjos kritikai teigia, kad dalinis šauktinių grąžinimas gali paskatinti socialinę nelygybę, supriešinti visuomenę, o po tarnybos jaunuoliams gali būti sunkiau sugrįžti į darbo rinką.