Svarstoma, jog galimai dėl koronaviruso grėsmės daugelis abiturientų pasiliks studijuoti Lietuvoje – tai šalies įstaigoms esą suteiks antrą kvėpavimą. Tačiau edukacinių bendrovių „KALBA” ir „Ego Perfectus” kūrėjas, profesionalus karjeros konsultantas Rytis Jurkėnas tuo abejoja.
Situacija laikina – sprendimas esminis
Jis tikino tarp abiturientų tokių kalbų negirdėjęs – būtų keista, jog vien dėl to, kad dabar yra karantinas, kas nors ketintų nebestudijuoti užsienyje arba pasirinktų kitą specialybę. Priešingai, juntamas ryžtingas nusiteikimas. „Ši situacija yra laikina, o studijų metu įgytos specifinės žinios bus naudojamos ilgą laiką – tai esminis gyvenimo sprendimas. Jaunuoliams teks išsilaikyti darbo rinkoje dar kokius 45-50 metų“, – pabrėžė R. Jurkėnas.
Jis pasidžiaugė džiuginančia perspektyva – jauni žmonės nesiblaško, savo planų nekeičia. Karjeros konsultantas karantino situacijoje įžvelgė ir pozityvių dalykų. Anot jo, studijų įstaigos dėl karantino taps lankstesnės, galimybės šiais metais gali būti netgi didesnės.
Abiturientų pasirinkimai, palyginus su praėjusiais metais, anot R. Jurkėno, itin nepasikeitė – nėra dramatiškų pokyčių. Kaip ir kasmet, didelę dalį sudaro informacinės technologijos, psichologijos, verslo, socialinių mokslų studijų kryptys. Dažnai renkamasi menų studijas – dizainą, muziką. Užsienyje studijuojančių talentingų žmonių iš Lietuvos, kurie gali save realizuoti – netrūksta“, – pripažino karjeros konsultantas.
Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas taip pat tiki, jog drastiškų pasikeitimų studentų pasirinkimuose dėl karantino nebus. Na, nebent juos įtakos Vyriausybės sprendimas – dėl valstybės finansuojamų vietų, nuleidžiamų balų kartelės. Juolab kad šiemet didinamas vietų skaičius į populiarias specialybes, viena jų – socialiniai mokslai. Prieš porą metų buvo smarkiai didinamos inžinerijos, informacinių technologijų srities specialistų vietos, tačiau nesurinkus reikiamo studentų skaičiaus, vėl buvo sumažintos.
Taktika – prisitaikyti prie stojančiųjų poreikių? „Atsakomybė tarsi perkeliama stojantiesiems. Anksčiau buvo siekiama, kad valstybė nefinansuotų studijų, kur potencialiai nebus reikalinga tokia darbo jėga. Iš kitos pusės, įgiję aušktąjį išsilavinimą nėra ruošiami vient tik konkrečiai pozicijai, jie gali prisitaikyti darbo rinkoje. Visgi yra ir kita tendencija – baigę bakalauro studijas dirba darbus, kuriam nereikalingas aukštasis, tai reikštų, jog lėšų panaudojimas nebuvo pats efektyviausias“, – kalbėjo G. Jakštas.
Jis atkreipė dėmesį, jog darbo pasiūlymų skelbimų skaičius nemažėja finansų draudimo, informacinių ir ryšių technologijų specialistams.
Tarpsritinės žinios, anot pašnekovo, yra pačios svarbiausios, todėl reiktų įgyti tokį įgūdžių rinkinį, kuris būtų aktualus bet kokioje situacijoje, neprisirišant prie konkrečios pozicijos. „Kad ir kokia bus padėtis, juos pavyks realizuoti“, – įsitikinęs jis.
Verčiau studijuoti nei būti bedarbiais?
Ką nors prognozuoti, G. Jakšto manymu, sunku, situacija – unikali. „Negali remtis praeities duomenimis ir galvoti, kad mechanizmai suveiks panašiai, kaip kažkada. Tai labiau spekuliacijos, nes negalime pagrįsti, nežinome, kaip ši padėtis paveiks abiturientus. Galbūt norės pasidaryti pertraukos metus, gal kaip tik bus daugiau stojančiųjų dėl prastesnės situacijos darbo rinkoje – verčiau studijuoti nei būti bedarbiais. Įmanomi įvairūs scenarijai“, – sakė jis.
Pasirinkimą, anot G. Jakšto, gali nulemti keli faktoriai – neapibrėžtumas dėl studijų užsienyje ir darbo rinkos poreikiai. „Jei planavo išvykti į šalį, kurioje dėl epidemijos situacija yra prastesnė nei čia – išvyks po pirmo pusmečio. Studijas nutraukia ne tik silpniausi, bet ir stipriausi, kurie nespėjo pateikti dokumentų į užsienio universitetus“, – svarstė pašnekovas.
Jo manymu, tai bus gera proga pasirodyt universitetams. Jei studijos viršys įstojusiųjų lūkesčius, atrodys įdomios, dalis studentų gali persigalvoti ir likti gimtinėje, o jei priešingai – paskatins išvykimą.
Specialybių spektras iš tiesų platus – pagal pasaulinį susitarimą yra 600 specialybių ir 45 tūkst. specialybių variantų. Tad yra iš ko pasirinkti.
Jei karantinas bus pratęstas, kas laukia tų, kurie susiruošė studijuoti užsienyje? Pasak R. Jurkėno, nuotolinių studijų poreikis stipriai išaugo per karantiną. Tačiau ir iki šiol buvo populiarios maišytos studijos („blender studies“) – nuotolinio ir gyvo mokymo mišinys. „Tokiu atveju, užsienio universitetai planuoja pasiūlyti pirmojo semestro dalį organizuoti mišriu būdu, atsiskaitymus organizuojant gyvai. Tikimasi suderinti kontaktą ir nuotolį, o vėliau pereiti prie normalaus mokymo“, – pasakojo jis ir pridūrė, jog taip bandoma sustabdyti studento iškritimą iš studijų. Studijuojant savarankiškai nedaugelis sugeba išlaikyti dėmesį, reikalingi tam tikri gebėjimai. Įrodyta – studijas palengvina gyvas, aktyvus kontaktas, dalyvavimas.
Tokia pati situacija, anot pašnekovo, bus ir Lietuvoje, jis teigė nemanantis, jog šalyje ugdymo įstaigos veiks kitaip, nei visame pasaulyje. Karantino sąlygos čia netgi griežtesnės.
Kokias kryptis renkasi būsimi studentai? Pasirodo, dažniausiai vykstama į anglakalbes šalis, kuriose galima studijuoti anglų kalba. „Visiškas lyderis – Anglija. Olandijoje, Danijoje šiek tiek mažėja studentų iš Lietuvos – trūksta studijų programų anglų kalba“, – pastebėjo karjeros konsultantas.
Anot jo, šiemet tarp būsimų studentų Anglija bus kryptis Nr.1 – vis dar priims studentus Europos Sąjungos (ES) valstybės narės sąlygomis, žada suteikti paskolą, galios ta pati finansavimo tvarka, kaip ir studijuojantiems prieš penkis metus. „Sąlygos nepasikeitę, nors ir žinome, kad Anglija išstoja iš ES. Daugelis jaunų žmonių nori pasinaudoti šia galimybe. Visgi esame įsitikinę, kad ir ateityje išliks panašios sąlygos, bet kol jos nepatvirtintos galime kalbėti tik apie šiuos metus“, – konstatavo faktą R. Jurkėnas.