Geopolitinis frontas
NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas pareiškė, kad Ukrainai netrūksta narsos, jai trūksta šaudmenų. Jo teigimu, Aljanso šalys kartu gali patenkinti šiuos poreikius, tiesiog reikia daugiau pastangų.
Akivaizdu viena – ankstesnis koalicijų modelis, t. y., „suneštinis balius“ nebegeba patenkinti Ukrainos poreikių. Reikalingi sprendimai keičiant pačią karinės pagalbos prieigą.
Prancūzijos prezidento E. Macrono išsakytas teiginys apie diskusijas dėl NATO pajėgų siuntimo į Ukrainą toliau gyvena savo gyvenimą.
Sąjungininkų valstybių lyderiams pateikiant įvairias nuomones, Pentagonas pareiškė, kad toks žingsnis būtų individualus atskirų valstybių sprendimas. Tiesa, pati Ukraina sako kol kas nesvarstanti tokios galimybės. Tačiau galimybių langas kaip spaudimo Rusijai priemonė yra pravertas.
Mūšių dinamika
Visą savaitę Ukrainos pajėgos dronais sėkmingai smūgiavo agresoriaus gynybos gilumoje esančioms degalų gamykloms. Per savaitę ekspertai suskaičiavo bent 7 tokius smūgius įvairiose Rusijos srityse, 300 – 900 km gilumoje. Nepanašu, kad bent šiame etape agresorius turi priešnuodžių šioms operacijoms.
Atakuodamas Ukrainos civilinę ir karinę infrastruktūrą agresorius toliau didžiąja dalimi rėmėsi dronais. Tiesa, jų nuostoliai kiek sumenko (239 ir 191), tačiau bendras smūgių intensyvumas liko panašus.
Agresorius ir toliau raketų smūgius ribota apimtimi (nuostoliai 4 ir 5) naudojo artimoje Ukrainos pajėgų gynybos gilumoje (Odesa, Pokrovskas, Slovyanskas, Charkivas). Atskirai paminėtini jau dvi savaites besitęsiantys agresoriaus bandymai eliminuoti ukrainiečių aukštos vertės taikinius – „Patriot“ paleidėjai, HIMARS, sraigtasparniai Mi8.
Agresorius toliau kontaktinėje linijoje intensyvina smūgius koreguojamomis aviacinėmis bombomis (KAB). Kaip praneša Ukrainos karybos ekspertas A. Kovalenko, per vasarį buvo fiksuoti rekordiniai skaičiai – 1500 smūgių KAB.
Tačiau per pusę kovo mėnesio – jau 1200. Iki tol per mėnesį rusai pagamindavo apie 1500 KAB, tad dabar šių koreguojamų aviacinių bombų panaudojimas ima viršyti iki tol buvusią gamybos dinamiką.
Neatmestina, kad agresorius padidino gamybos mastą. Tačiau taip pat tikėtina, kad naudojimas galėjo išaugti ir dėl naujo karšto taško – Kursko ir Belgorodo srityse vykstančių operacijų bei okupantų bandymų smūgiuoti KAB linijoje Sumai – Charkivas. Bet kokiu atveju, didėja poreikis ukrainiečiams ne tik užnugaryje, bet ir kontaktinėje linijoje turėti gerai išvystytą modernią oro gynybą.
Kiti agresoriaus nuostoliai
Rusų gyvosios jėgos nuostoliai kiek sumenko, bet vis tiek liko aukšti (7260 ir 6680). Vertinant savaitės dinamiką, nuostoliai šioje grafoje augo, jei neskaičiuosime išimties – ketvirtadienį šie nuostoliai smarkiai krito.
Agresoriaus šarvuotos technikos netektys sumenko beveik trečdaliu. (302 ir 206). Vertinant savaitės dinamiką, nuostoliai šioje grafoje bangavo ir savo žemumas pasiekė ketvirtadienį, o po to išaugo.
Rusų artilerijos nuostoliai taip pat gerokai sumenko (290 ir 170). Žvelgiant į savaitės dinamiką, rusų netiesioginės ugnies sistemų nuostoliai bangavo.
Agresoriaus oro gynybos sistemų netektys kiek sumenko, tačiau išliko labai aukšti (13 ir 11). Praėjusią savaitę nuostolių dinamika buvo gana stabili, išsiskiria ketvirtadienis.
Logistinio transporto srityje agresoriaus netektys taip pat sumenko (420 ir 321). Vertinant savaitės dinamiką, agresoriaus nuostoliai šioje grafoje bangavo.
Agresoriaus nuostolių dinamikos skaičiavimai paremti Ukrainos Generalinio štabo duomenimis.
Situacijos vertinimas
Vertinimas dėl Ukrainos smūgių agresoriaus gynybos gilumoje lieka nepakitęs. Panašu, Ukraina suintensyvino dronų gamybą bei ėmė šią ginklų rūšį intensyviau naudoti operacijų metu.
Galima daryti atsargią prielaidą, kad ukrainiečių operacijos nutaikytos trimis vektoriais:
Šiaurinė kryptis (pasienio regionai, Sankt-Peterburgas, Maskva ir kt.). Tikslas – didinti spaudimą politiniam agresoriaus centrui bei naikinti karinę infrastruktūrą;
Rytinė kryptis (Rostovas prie Dono ir kt.). Tikslas – didinti spaudimą agresoriaus karinei vadavietei, naikinti karinę infrastruktūrą bei logistiką;
Pietinė kryptis (Krymas) – naikinti agresoriaus logistiką bei karinę infrastruktūrą, eliminuoti Rusijos Juodosios jūros laivyną, didinti reputacinę žalą agresoriui.
Mūšiai Rusijos – Ukrainos pasienyje (Kursko ir Belgorodo sr.) turi didelį atgarsį viešoje erdvėje, tačiau karine prasme turi mažai potencialo pasiekti konkrečių karinių tikslų.
Labai tikėtina, tai daugiau bandymas sukelti reputacinę žalą agresoriui „rinkimų“ fone.
Ar Ukrainos pajėgoms nėra karine prasme svarbesnių ruožų, kur reikalingos pajėgos ir resursai – klausimas atviras. Savo ruožtu agresorius šiuos įvykius bandė pakreipti sau naudinga linkme – išpūtė atakos mastą ir taip bandė mobilizuoti gyventojus ateiti į „rinkimus“ („kas, jei ne V. Putinas mus išgelbės agresijos akivaizdoje?“).
Bendri agresoriaus nuostoliai sumenko.
Ekspertai vardija, kokios gali būti to priežastys.
Viena vertus, galima daryti prielaidą, kad po ankstesnėmis savaitėmis patirtų nuostolių agresorius vykdė pergrupavimą ir dėl to ukrainiečiams buvo sunkiau rasti taikinius (šarvuota technika, artilerija, logistinis transportas). Taip pat neatmestina, kad po kelių intensyvių savaičių Ukrainos pajėgoms vėl ėmė trūkti šaudmenų.
Kita vertus, agresoriaus gyvosios jėgos oro gynybos nuostoliai išliko panašūs. Mažai tikėtina, kad agresorius pergrupuotų tris elementus (šarvuota technika, artilerija, logistika), o du (gyvoji jėga, oro gynyba) paliktų veikti pagal tuos pačius principus.
Tai verčia galvoti, kad po ankstesnių savaičių patirtų nuostolių, agresoriaus šarvuotos technikos, artilerijos ir logistinio transporto pajėgumai sumenko ir jie nebuvo atstatyti. Dėl to Ukrainos pajėgoms ženkliai sumenko taikinių, dėl ko sumenko rusų nuostoliai.
Tuo pačiu agresoriaus nuostolių dugnas ketvirtadienį bei intensyvios ir sėkmingos jo atakos tomis dienomis verčia manyti, kad šaudmenų trūkumas ukrainiečių pajėgose taip pat gali lemti sumažėjusius agresoriaus nuostolius.
Jau dvi savaites nefiksuojami agresoriaus aviacijos nuostoliai, o KAB naudojimas sistemiškai auga.
Tikėtina, prie to prisideda suintensyvėję agresoriaus bandymai medžioti aukštos vertės taikinius artimoje Ukrainos pajėgų gynybos gilumoje. Galbūt tai privertė ukrainiečius peržiūrėti savo veiksmus, tame tarpe ir modernių oro gynybos sistemų naudojimą, kas lėmė drastiškai sumažėjusius rusų aviacijos nuostolius.