Vasara Rusijos – Ukrainos kare dažniausiai tampa itin karšta ne tik dėl temperatūros lauke, bet ir dėl suintensyvėjusių veiksmų. Gamtinės sąlygos (sausa ir tvirta žemė, seklesni ar išdžiūvę vandens telkiniai, tanki lapija) sudaro sąlygas vienai ar kitai pusei imtis plataus masto puolimo operacijų.
2022 m. tai darė Rusija, 2023 m. – Ukraina. Labai tikėtina, kad ir ši vasara nebus išimtis.
Šiuo metu nuo 2023 m. lapkričio – gruodžio mėnesio iniciatyvą fronte tvirtai laiko Rusijos pajėgos. Jos primeta savo mūšio ritmą kontaktinėje linijoje, nes turi galimybę manevruoti rezerviniais vienetais, telkti ir paskirstyti resursus bei turi persvarą ugnimi (artilerija, aviacija ir raketos).
Balandžio – gegužės mėnesiais suintensyvėję Vakarų valstybių karinės paramos paketai leido sumažinti šį atotrūkį, tačiau kardinaliai situacijos nepakeitė.
Kontaktinė linija
Pagrindine agresoriaus pastangų kryptimi išlieka Donecko kryptis, veiksmai koncentruojami Pokrovsko – Vuhledaro ir Časiv Jaro sektoriuose. Pirmi Vakarų karinės pagalbos paketai leido stabilizuoti situaciją arba numušti puolimo tempą tam tikruose sektoriuose. Ypač ženkliai prie to prisidėjo perduotos trumpo nuotolio oro gynybos sistemos bei raketos vidutinio nuotolio sistemoms, kurios neleidžia agresoriui laisvai jaustis danguje, nekliudomai mėtant KAB. Tikėtina, nuo birželio mėn. atvykstantys pirmieji čekiškos artilerinių sviedinių iniciatyvos paketai pagerins ukrainiečių galimybes smūgiuoti kontaktinėje linijoje, užnugaryje.
Pokrovsko – Vuhledaro sektoriuje agresoriaus vienetų judėjimo į priekį dinamika nenusileidžia, o vietomis yra spartesnė ir nuoseklesnė lyginant, pvz., su Bachmuto operacija 2022 – 2023 m. žiemos kampanijos metu. Ukrainos pajėgoms sunkiai sekasi sulaikyti besiveržiantį priešą.
Časiv Jare Ukrainos pajėgoms pavyko stabilizuoti situaciją, tačiau agresorius deda dideles pastangas blokuoti miestą iš šiaurės ir pietų.
Okupantų bandymas pasistūmėti link Oskilo upės Kupjansko – Lymano sektoriuose šiame etape nėra sėkmingas.
Rusija suintensyvino veiksmus Zaporižios kryptyje bei sukūrė naują įtampos židinį Charkivo kryptyje. Labai tikėtina, šie veiksmai skirti atitraukti Ukrainos pajėgas nuo kitų sektorių bei sudaryti sąlygas efektyviau artilerija ir MLRS apšaudyti Charkivą ir Zaporižią.
Tačiau žvelgiant į pastarųjų trijų mėnesių agresoriaus nuostolių dinamiką, nepanašu, kad šie veiksmai yra didelis pokytis nuo to, ką matėme 2024 m. kovą ar anksčiau. Atsižvelgiant į palankesnes gamtines sąlygas, veiksmai gegužę pagrindinėje pastangų kryptyje suaktyvėjo, tačiau didele dalimi agresoriaus manevrinių vienetų nuostolius išaugino prisidėję intensyvūs veiksmai Charkivo kryptyje, o ne neva prasidėjusi vasaros kampanija.
Agresoriaus raketų ir „Šahed“ dronų nuostolių dinamika rodo, jog gegužės mėnuo nėra kažkuo išskirtinis. Šios operacijos nemaža dalimi nulemtos ne tiek strateginiais – operaciniais rusų sumanymais, kiek agresoriaus karinės pramonės gamybos galimybėmis. Kurios negali užtikrinti nuolatinio ar tuo labiau ženkliai augančio smūgių į užnugarį intensyvumo.
Rusų kompleksinių atakų (raketos ir dronai) prioritetiniu taikiniu yra Ukrainos energetinė bei kita civilinė infrastruktūra. Intensyviai smūgiuojama į Charkivo miestą. Tai galima sieti su tuo, kad svarbiausi Ukrainos kariniai objektai yra pridengti moderniomis oro gynybos sistemomis, todėl rusai ieško lengvesnių taikinių.
Nuo metų pradžios didžioji dalis Ukrainos smūgių į Rusijos gilumą atlikta dronais, atakuojant naftos perdirbimo gamyklas. Šie smūgiai apie 14 proc. sumažino benzino gamybą, tačiau visgi tai mažai turėjo įtakos padėčiai kontaktinėje linijoje.
Gegužės pradžioje Ukrainą pasiekė JAV ir kitų šalių karinė pagalba, kurioje reikšmingą vietą užima ATACMS, „Storm Shadow“ ir SCALP raketos. Dėl ko Ukrainos pajėgos ženkliai suintensyvino ir suefektyvino savo raketų smūgius, juos kombinuojant su dronais. Pagrinde atakuojama buvo Donecko bei Zaporižios krypčių logistinėse arterijose, Kryme ir Krasnodaro srityje. Prioritetiniai taikiniai – oro gynybos sistemos, radarai, logistiniai mazgai, degalų saugyklos. Tikėtina, kad rengiama dirva F16 atvykimui. Vakarų valstybėms leidus (su apribojimais) smūgiuoti į Rusijos teritoriją, šios ukrainiečių galimybės dar labiau išauga.
Rezervas
Kol kas, viešų šaltinių duomenimis, nėra fiksuojamas Rusijos parengto strateginio rezervo vienetų (divizija – korpusas – armija) judėjimas/atvykimas į kontaktinę liniją ar operacinį agresoriaus užnugarį. Ukrainos pajėgos jaučia ženklų rezervinių vienetų trūkumą ir naujus įtampos židinius kontaktinėje linijoje bando suvaldyti siunčiant ten tam tikras „ugniagesių komandas“ (pvz. 3-oji šturmo brigada).
Apibendrinant galima teigti, kad jei Rusija planuoja didesnio masto puolimą vasaros – rudens kampanijoje, tai jis dar nėra prasidėjęs.
Nepanašu, kad kelių savaičių bėgyje agresorius turėtų arti esančių strateginio – operacinio lygmens rezervinių vienetų skirtu didesnio masto operacijoms. Neatmestina, kad šiuo metu okupantai bando pasinaudoti esama susilpnėjusia Ukrainos pajėgų padėtimi kontaktinėje linijoje, siekiant maksimaliai pasistūmėti Donecko srityje bei tuo pat metu prikaustant galimus Ukrainos gynėjų rezervinius vienetus Charkivo ir Zaporižios srityse.
Veiksmų eigos variantai
Rusija
Tikėtina, kad blogiausias Ukrainai veiksmų eigos variantas yra, jei vasaros – rudens kampanijoje okupantai pasiektų liniją Kupjanskas – Slovianskas – Pokrovskas – Vuhledaras, atsiremiant į vandens kliūtis (Oskilo upė), aukštumas ir urbanizuotą vietovę:
Sukurtų sąlygas tolimesnėms operacijoms link Charkivo, Dnipro ir Zaporižios arba tokiu būdu sudarytų palankią sau derybinę poziciją.
Nustumtų kontaktinę liniją 30 – 50 km į vakarus ir apsaugotų savo tiekimo linijas Donecko ir Luhansko kryptyse.
Tam, kad tai padarytų, agresoriui neišvengiamai reikės išlaikyti, o gal ir išplėsti operacijas Charkivo ir Zaporižios kryptyse, siekiant atitraukti ženklią dalį ukrainiečių pajėgų ir resursų. Pakeitimas pagrindinių pastangų krypties link Charkivo ar Zaporižios pareikalautų strateginio agresoriaus pajėgų pergrupavimo, o tokių ženklų viešoje erdvėje nefiksuojama.
Ukraina
Tikėtina, kad vasaros – rudens kampanijoje Ukrainos gynėjai sieks neleisti agresoriui pasiekti prieš tai minėto tikslo. Ukrainos pajėgoms svarbiausia yra:
Neleisti agresoriui pasiekti Oskilo upės.
Išlaikyti Syversko gyvenvietės kontrolę.
Neleisti agresoriui nuo Očeretynės ir Časiv Jaro sujungti pajėgas linijoje Kostiantinivka – Toreckas – Niu Jorkas.
Išlaikyti aukštumų Prohresas – Karlivka – Kurahovė kontrolę.
To siekdamos Ukrainos pajėgos turėtų:
Intensyvinti smūgius agresoriaus logistikos mazguose Donecko ir Luhnansko kryptyse, siekiant paveikti agresoriaus pasiruošimą ir veiksmus pagrindinių pastangų kryptyje.
Tęsti kombinuotas atakas Pietų, Zaporižios kryptyse ir Krasnodaro srityje tam, kad sukurtų galimos desanto operacijos kairiajame Dnipro krante galimybę, taip kartu atitraukiant agresoriaus dėmesį bei pajėgas.
Siekti išstumti okupantus už sienos Charkivo kryptyje.
Perspektyvos
Rusija
Neatmestina, kad šiuo metu agresoriui veriasi langas pasinaudoti operacija Charkivo kryptyje ir Kupjansko – Lymano sektoriuose pasistūmėti link Osklo upės. Pirmomis operacijos savaitėmis jam nepavyko pasiekti didelių rezultatų Kupjansko sektoriuje, nors čia jis sukoncentravo 1-osios tankų armijos pajėgas (pagrindinėje pastangų kryptyje 47-oji tankų divizija). Panaši situacija ir Syversko sektoriuje. Rezerve buvę 106-osios oro desanto divizijos vienetai jau įvesti į mūšį, bet vis vien čia rusai negali pasistūmėti.
Pagrindinėje pastangų kryptyje agresorius pajėgus esamomis pajėgomis pasiekti tarpinius rezultatus (aukštumos Prohres – Karlivka – Kurahovė ir Časiv Jaras), tačiau didesnėms operacijoms pajėgų ir resursų jam gali nepakakti.
Charkivo kryptyje rusų pajėgos įstrigusios. Neatmestina, kad vietoj bandymo toliau pasistūmėti, agresorius gali bandyti aviacijos, raketų ir toliašaudės artilerijos pagalba milijoniniame mieste sukelti humanitarinę katastrofą.
Zaporižios kryptyje agresorius pajėgus sukelti grėsmę Orichivui ir Velyka Novosylkai, t.y. pabandyti užimti 2023 m. vasaros – rudens kampanijos metu ukrainiečių atsiimtas teritorijas.
Be papildomų pajėgų (divizijos – korpuso – armijos lygiu) įvedimo į mūšį Donecko ir Luhansko kryptyse ir pajėgų (pulko – divizijos lygiu) įvedimo Charkivo ir Zaporižios kryptyse agresorius yra nepajėgus pasiekti įvardinto Ukrainai pavojingiausio veiksmų eigos varianto.
Tokiu atveju rusai gali bandyti pasiekti bent jau tarpinius rezultatus, pvz. aukštumų Prohres – Karlivka – Kurahovė ir Časiv Jaras užėmimas. Šių tarpinių rezultatų pasiekimą apsunkina kontaktinę liniją pasiekianti Vakarų parama Ukrainai, išaugusios ukrainiečių smūgiavimo į gilumą galimybės bei leidimas smūgiuoti į Rusijos teritorijos gilumą.
Ukraina
Agresorius jau pasiekė Časiv Jarą ir aukštumas Prohres – Karlivka – Kurahovė, tad čia stabilizuojant situaciją reikalingi labai operatyvūs veiksmai.
Tikėtina, kad į šį sektorių bus mesti Ukrainos gynėjų rezerviniai vienetai (jei jų aišku čia yra) bei didelė dalis atvykstančių resursų (Vakarų paramos).
Ukrainos pajėgos gali išstumti agresoriaus vienetus iš Charkivo krypties su sąlyga, kad Kupjansko – Lymano sektoriuose padėtis išliks kontroliuojama. Ypač šias galimybes padidina leidimas smūgiuoti JAV perduota ginkluote į Rusijos teritoriją.
Ukraina yra pajėgi Pietų ir dalinai Zaporižios kryptyse sukapoti agresoriaus tiekimo linijas (aprūpinimo kelius) ir iki minimumo sumažinti okupantų galimybes iš čia atakuoti Ukrainos teritoriją.
Tikėtina, greitų rezultatų nebus daugiausiai dėl operatyvaus ir kokybiško rezervinių vienetų parengimo trūkumo. Dėl to, kol Ukraina sukurs naują pajėgų komplektavimo sistemą ir ji pradės tiekti pajėgas į kontaktinę liniją, yra kritiškai svarbus nuoseklus ir intensyvus karinės pagalbos tiekimas iš Vakarų visose kategorijose. Žinoma, artėjantys politiniai sprendimai dėl Vakarų valstybių karių mokomosios misijos Ukrainoje įneša šiek tiek optimizmo.
