Vietoje mokslų universitete, arba darbo biure lėkti į karinių pratybų lauką norėtų ne visi jaunuoliai.
LNK kalbintas jaunuolis teigė, jog visais galimais scenarijais bandytų išvengti tarnybos. Jis dalijosi įžvalga, kad net ir sumokėjus baudą už vengimą, nuo tarnybos nesi atleidžiamas.
Tiesa, kiti studentai teigė, jog jau geriau tarnaus kariuomenėje, nei mokės baudą.
„Bauda kainuoja nemažus pinigus, todėl geriausia būtų nueiti“, – kalbėjo jaunuolis.
Kitas svarstė, jog vengti karo prievolės yra gana nevyriška, nes tai vis tiek yra pareiga šaliai.
Tūkstančiai vaikinų kasmet apsisprendžia, kad neatlikę karo tarnybos prastesni vyrai netaps. Vien pernai baudos už karo prievolės vengimą buvo išrašytos 14 tūkstančių kartų. Tiesa, daliai vaikinų tai tik pirmasis nusižengimas. Tad baudžiamosios atsakomybės išvengti bent kol kas pavyko.
„Kai kurie gavo po 2, kai kurie – net ir po 3 baudas. Realus nubaustųjų skaičius yra gerokai mažesnis, kažkur apie 8–9 tūkstančius“, – LNK žinioms sakė Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos vadovas Arūnas Balčiūnas.
Karo prievolininkai nurodo įvairias neatvykimo į tarnybą priežastis. Dažniausiai pamiršta pasitikrinti, ar yra šauktinių sąraše, nepasitikrina laiku sveikatos.
Anot nevyriausybinių organizacijų taip gali būti ir dėl to, kad jaunus žmones gąsdina vis dar visuomenėje sklandantys mitai.
„Dėl nepakeliamo fizinio aktyvumo ir krūvio, kuris gali būti tarnybos metu. Normalu, kad atsirandant tokiems mitams, nesistengiant jų naikinti informacijos lauku, jauni žmonės galvoja, kad galima atrasti kažkokių būdų neiti, ar netarnauti“, – mitus LNK žinioms vardijo Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentė Klėja Merčaitytė.
Žinoma, pasitaiko ir rimtų priežasčių, kai susergama, turimas nedarbingumas. Tokiu atveju ir bauda šauktiniui negresia. Tiesa, karo medicinos tarnyba tikina, kad fizinė vaikinų sveikata tikrai nėra didžiausia problema, kodėl jaunuolis tarnybos atlikti negali.
„Tinkamais mes pripažįstame truputį daugiau nei 50 procentų jaunuolių. O iš tų netinkamų, didesnę dalį, apie 40 procentų netinkamais pripažįsta mūsų komisijos psichiatrė“, – LNK žinioms sakė Karo medicinos tarnybos atstovas Vidmantas Kontrauskas.
Pasirodo vien tokia mintis, kad ant kojos geriau plytą užsimesti, kad kariuomenėje tarnauti nereikėtų, įspėja, kad jaunuolis kariuomenei yra netinkamas.
„Psichiatras dažniausiai tai įvertina ir kuriam laikui atleidžia jį nuo tarnybos. Jo asmeninei brandai pasiekti“, – kalbėjo Karo medicinos tarnybos atstovas.
Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba teigia, kad tūkstančiai karo tarnybos vengiančių vaikinų nėra nuostolis. Esą anksčiau ar vėliau jie vis tiek bus surasti.
„Yra galimybė tuos asmenis skelbti paieškomų asmenų registre. Ir tuomet apie tuos asmenis mato ir kitų valstybių institucijos. Tai ir pasienio, ir muitinės pareigūnai, „Regitra“, užsienio valstybių ambasados, konsulatai ir taip toliau. Ir kai jaunuoliai nori susitvarkyti tam tikrus asmeninius reikalus, tada tenka jiems pirmoje eilėje grįžti pas mus“, – sakė Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos vadovas A. Balčiūnas.
Tačiau nevyriausybininkai yra įsitikinę, kad tiek jaunuolių kariuomenės nevengtų, jeigu sąlygos tarnauti taptų palankesnės.
„Kalbama apie tai, kad galbūt būtų galima jaunuolius šaukti iš karto po mokyklos. Tada ir išnyktų ta baimė dėl studijų, karjeros, šeimos kelio“, – svarstė Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentė K. Merčaitytė.
Dažniausiai tokios baudos siekia vos keliasdešimt eurų, tačiau Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba primena, kad tris kartus sumokėjus administracinę baudą už neatliktą privalomą karinę tarnybą, gresia ir baudžiamoji atsakomybė: bauda, areštas, ar net laisvės atėmimas iki trejų metų.
Pernai tokių ikiteismini tyrimų pradėta apie 450.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia: