Padėtis Rytų Ukrainoje vis dar išlieka didžiausia šalies problema. Kijeve įsikūrusio Tarptautinio reformų centro (TRC) analitikas Eugenijus Jesakovas teigia, kad dėl ten užsidariusių bendrovių griūna pramonės grandinės ir likusioje šalies dalyje.
„Tai verčia užsidaryti ir likusioje Ukrainos teritorijoje dirbančias įmones, nes jos nebegauna anglies, iš jos gaminamos elektros, geležies ir t.t., – pasakojo jis. – Didžiuliu greičiu nyksta darbo vietos. Profesinių sąjungų duomenimis, apie 1 mln. darbo vietų Ukrainoje buvo prarasta per pastaruosius pusantrų metų“.
Ukrainos statistikos departamento duomenimis, aktyvių įmonių skaičius šalyje nuo 2013 iki 2014 metų susitraukė 5,8 proc. Vidutinis atlyginimas nominaliai augo iki 3480 grivinos per mėnesį, tačiau dėl 24,9 proc. siekusios infliacijos ir valiutos nuvertėjimo realiai smuko 6,5 proc. ir pagal dabartinį JAV dolerio kursą siekė 158,45 dolerio.
Nedarbas pernai padidėjo 2 proc. punktais – iki 9,3 proc. Daug apie padėtį Ukrainoje pasako ir tai, kad pernai šalyje gimė 37,8 tūkst. mažiau naujagimių. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad skaičius toks didelis yra ir dėl to, jog jis apskaičiuotas be laikiniai okupuoto Krymo ir dalies antiteroristinės operacijos teritorijos.
Pasaulio banko skaičiavimu, Ukrainos bendrasis vidaus produktas 2014 metais susitraukė ketvirtadaliu – iki 132 mlrd. dolerių.
Sunku integruoti
E. Jesakovas pasakojo, kad daug problemų kelia iš Rytų Ukrainos atkeliavę pabėgėliai, kuriuos reikia integruoti į šalies ekonomiką.
„Investicijų nėra, naujų darbo vietų neatsiranda. Tie žmonės turi žemą kvalifikaciją, dažnai neturi kur gyventi, – sakė TRC analitikas. – Ypač sunku integruotis anksčiau šachtose dirbusiems žmonėms. Jie neranda sau vietos net ir tokios pakankamai pramoninėse srityse kaip Zaporožė ar Dniepropetrovskas. Išeitis yra tik viena – perkvalifikavimo programos, vakarinės mokyklos. Tačiau vyriausybė šioje srityje nieko nedaro“.
Tačiau Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Linas Kojala teigė, kad Ukrainą žlugusia valstybe vadinti tikrai dar per anksti.
„Pagrindinis žlugusios valstybės požymis yra ne ekonominiai rezultatai, bet valdžios gebėjimas užtikrinti kontrolę, teisės viršenybės principus ir tai, kad nebūtų kažkokių sukarintų grupuočių, kurios kontroliuoja atskiras šalies teritorijas“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo teigimu, būtent dėl to Doneckas ir Luhanskas buvo pripažintos laikinai okupuotomis teritorijomis – nes jose Ukraina negali kontroliuoti situacijos.
Pavojingi simptomai
Rusijos skleidžiamą propagandą, esą Ukraina pamažu tampa žlugusia valstybe, neigė ir E. Jesakovas. Tačiau jis pridūrė, kad tokie incidentai, koks prieš porą savaičių įvyko vakaruose esančiame Mukačevo mieste, kai per susišaudymą tarp milicijos ir „Dešiniojo sektoriaus“ 3 žmonės žuvo, 11 buvo sužeista, smarkiai kerta per Ukrainos reputaciją.
„Tačiau manau, kad tai pasitarnaus stipriu postūmiu siekiant išsiaiškinti, kokia ten dabar yra situacija ir kad ateityje kas nors panašaus nepasikartotų. Esmė ta, kad visi savanorių batalionai turi būti įtraukti arba į Nacionalinę gvardiją ar kitas jėgos struktūras – tai leistų išvengti panašių nesąmonių. Matome, kad „Dešinysis sektorius“ nesukontroliuoja regionuose esančių savo narių“, – sakė pašnekovas.
L. Kojala pridūrė, kad Vakarų Ukrainoje įvykęs incidentas yra labai neigiamas požymis, nes tai gali rodyti, jog Ukrainoje ir toliau išlieka oligarchinė kontrolės sistema, o dar greta jos – ir tam tikros sukarintos grupės, kurios gali paimti ir mesti iššūkį, pavyzdžiui, policijai.
„Tai būtų rimtas požymis, kad Ukraina nesugeba suvaldyti padėties ne tik fronte, bet ir šalies viduje, dalyje, esančioje arčiausiai Europos“, – kalbėjo jis.
Feodalų valdos
RESC analitikas sakė, kad oligarchai Ukrainoje vis dar neprarado įtakos: „Jie anksčiau (o ir dabar dar kartais taip yra) pasiimdavo vieną ar kitą regioną, tapdavo jo gubernatoriais ar netgi neoficialiais pareigūnais ir kontroliuodavo visus procesus, pradedant prekių judėjimu, baigiant netgi valdžios įstaigomis“.
Tai patvirtino ir E. Jesakovas, kurio teigimu, būtent dėl to kilo problemos Mukačeve.
„Pasieninės Ukrainos sritys, tiek iš rytų, tiek iš vakarų pusės, per visus 24 nepriklausomybės metus buvo kontroliuojamos grupės feodalų. Ten yra atskiros kunigaikštystės, kurios išlikdavo prie bet kurios centrinės valdžios.
Donecke yra savo klanas, Luhanske – savo, Užkarpatėje – irgi savo, kuris jau labai seniai nesikeitė. Ten yra problemos su kontrabanda, o Mukačevo istorija yra absoliučiai kriminalinė“, – pasakojo ukrainietis.
TRC analitikas mato paprastą sprendimo būdą – reikia normalios decentralizacijos reformos, kuri leistų regioną padaryti atviru, o naujasis vietos elitas galėtų ateiti į valdžią arba bent jau užimtų pozicijas, iš kurių darytų įtaką politiniams sprendimams.
E. Jesakovas taip pat pabrėžė kovą su korupcija, kuri turėtų vykti visose valdžios institucijose, ypač teisėtvarkoje.
„Juk dabar ten visi žmonės yra savi: milicija, mokesčių inspekcija, muitinė. Tai klaninė struktūra ir kas taps svarbiausiu milicininku, mokesčių inspektoriumi ar muitininkų sprendžia ne centrinė valdžia, o vietiniai feodalai“, – piktinosi jis.
Vieša paslaptis
E. Jesakovas sakė, kad jam labai liūdna dėl to dabartinės situacijos, tačiau tokiomis aplinkybėmis Ukraina gyvena nuo pat Vladimiro Putino prezidentavimo pradžios.
Pašnekovas teigė, kad dauguma ukrainiečių puikiai žino, kas iš tiesų valdo kiekvieną šalies teritoriją. „Mukačevo miestą valdo Balogų klanas, kuriam priklauso ir vietinis politikas Viktoras Baloga. Jie buvo labai įtakingi prie Viktoro Juščenkos, neprarado įtakos prie Viktoro Janukovyčiaus, o dabar akivaizdu, jog susitarė su Petro Porošenka.
Rytuose yra Aleksandras Jefremovas Luhanske ir Rinatas Achmetovas Donecke. Odesą kontroliuoja Sergejus Kivalovas“, – vardijo E. Jesakovas.
L. Kojalai buvo sunku spręsti, ar P. Porošenka išties galėjo pasiduoti „vietinių feodalų“ įtakai.
„Jis kaip tik buvo parodęs ženklų į kitą pusę – iš gubernatoriaus pareigų atleido Ihorį Kolomoiskį ir pirmą kartą oligarchas realiai pasidavė oficialiam pareigūnui. Atrodė, kad prezidentas sugeba spręsti situaciją ir suvokia, kad jeigu oligarchams ir toliau bus leidžiama dominuoti, bet kokios kalbos apie reformas bus visiškai beprasmės“, – dėstė RESC analitikas, tačiau taip pat pridūrė, kad tai P. Porošenkai dar reikės įrodyti.
Pašnekovas tikėjosi, kad artimiausiais mėnesiais tokių požymių bus vis daugiau, nes situacija fronte stabilizavosi ir jau kurį laiką intensyvūs mūšiai nevyksta, o tai natūraliai kreips didesnį dėmesį į tai, ką daro valdžia.
„Rusija sieks parodyti, kad Ukraina nesugeba išsivaduoti iš oligarchų, negali užtikrinti kontrolės ir negali tapti tokia valstybe, kokios tikisi Europa. Jeigu suirutės laikotarpis užsitęs, tikėtina, kad tai skatins ir tam tikrą Europos nuovargį, o tai reikš mažesnę finansinę pagalbą ir stums Ukrainą nepavykusios valstybės link“, – prognozavo L. Kojala.
Vilties nepraranda ir E. Jesakovas. Jis teigė pastebinti ir teigiamų dalykų: „Ukraina šiandien galima palyginti su ligotu žmogumi ant operacinio stalo, bet juk niekas ir netikėjo, kad viskas iškart bus gerai. Kaip ir kiekviena transformacija, procesas yra pakankamai skausmingas.
Labai džiaugiamės nauja policija, kuria visuomenė labai pasitiki. Prokuratūroje taip pat vyksta teigiami pokyčiai, teisinė valdžia turi būti reformuota ir tai turi įvykti per artimiausius metus. Šių pokyčių greitis kai kam kelia nerimą“.