Tarnybos duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį vaiko teisių gynėjai sulaukė daugiau nei 27 tūkst. pranešimų dėl galimai pažeistų vaiko teisių, t. y. apie 17 proc. daugiau nei tokiu pačiu laikotarpiu pernai. Vidutiniškai per parą buvo gaunami 152 pranešimai apie galimą vaiko teisių pažeidimą (2022 m. –125, o 2021 m. – 111).
Turima statistika atskleidžia, jog pastarąjį pusmetį galimai panaudoto smurto prieš vaikus atvejų buvo beveik 25 proc. daugiau, lyginant su 2022 m. pirmuoju pusmečiu. Taip pat, turimais duomenimis, smurtą dažniau patyrė berniukai – jie daugiausiai kentėjo nuo fizinio smurto ir nepriežiūros. Prieš mergaites smurtauta mažiau, bet jos dažniau patyrė seksualinį ir psichologinį smurtą. Daugiausiai smurtą prieš vaikus panaudojo artimiausioje aplinkoje esantys žmonės.
Anot vaiko teisių gynėjų, fizinį, seksualinį, psichologinį smurtą ir nepriežiūrą daugiausia patyrė Marijampolės, Utenos ir Tauragės apskrityse gyvenantys vaikai. Pažymima, kad būtent šiose apskrityse ne mažiau kaip vienas smurto atvejis teko 100 vaikų. Tuo metu mažiausiai prieš vaikus galimai smurtavo didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdos apskrityje.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė sako, jog galimų vaiko teisių pažeidimų atvejai, matomi statistikoje, gali būti tik ledkalnio viršūnė, neparodanti realaus nukentėjusiųjų masto.
„Analizuojant statistiką ir matant, kaip kiekvienais metais galimai nukentėjusiųjų vaikų kreivė kyla aukštyn, gali apimti beviltiškumas, jog situacija mūsų šalyje vis prastėja, tačiau mes, vaiko teisių gynėjai, šiuose skaičiuose įžvelgiame ir kitą pusę – suprantame, kad tūkstančiai vaikų, patiriančių įvairių sunkumų, buvo pastebėti sąmoningų ir empatiškų aplinkinių, apie juos buvo pranešta ir jiems galėjome suteikti reikiamą pagalbą“, – sakė tarnybos direktorė.
Anot jos, iš visų šiemet gautų pranešimų apie 31 proc. nepasitvirtino, tačiau šiemet nepasitvirtinusių pranešimų kiekis buvo 9 proc. mažesnis nei praėjusių metų pirmąjį pusmetį. Tokie rezultatai, I. Skuodienės teigimu, rodo didesnį žmonių atidumą vaikui, jo savijautai bei aplinkai, o kartu ir geresnį galimų vaiko teisių pažeidimų atpažįstamumą.