Jis laidoje pabrėžė, jog jau ilgus metus Kremliaus ir paties V. Putino retorika nesikeičia.
„Tai yra grasinimas, bandymas bauginti artimiausius kaimynus, Vakarų visuomenes. Šiuo atveju yra pasitelkta retorika, kad bus kuriami nauji daliniai, kuriama nauja karinė apygarda. Bet faktas yra vienas, kad Rusija yra įklimpusi Ukrainoje ir tikrai artimiausiu metu apie kažkokias konvencines grėsmes Kremlius gali tik pasvajoti“, – savo vertinimą Žinių radijo eteryje dėstė karybos ekspertas.
Tačiau teisinga, pasak A. Navio, manyti, kad Rusija ramybėje Vakarų pasaulio nepaliks.
„Pagal Kremliaus ideologiją, Vakarų pasaulis ir civilizacija jam kelia egzistencinę grėsmę. Tačiau tiesioginio konflikto su NATO Rusija dabar nepajėgi turėti. <...> Bet visos kitos grėsmės, tie patys migrantai besiveržiantys į Suomiją – tai viena iš hibridinių priemonių, kuri tikrai gali kelti problemų tiek Suomijai, tiek ir mūsų valstybei kėlė prieš metus“, – priminė pašnekovas A. Navys.
Pasak jo, net ir šis V. Putino pareiškimas gali būti suprantamas kaip viena iš psichologinių operacijų.
„Bet yra ir kibernetinės atakos. Tiesiogiai mes negalime vertinti, bet tie patys komunikacijos kabeliai, kurie buvo nutraukti Baltijos jūroje tarp Suomijos ir Estijos, elektros tiekimo linijos, kritinės svarbos infrastruktūra. Yra įvairių taikinių, kai aljansas negalėtų aktyvuoti 5–ojo straipsnio ir tokio grėsmę būtų atremti sudėtinga“, – svarstė karybos ekspertas A. Navys.
Tačiau Suomija, kaip sakė A. Navys, yra itin gerai pasirengusi visiems gyvenimo atvejams, įvairioms krizėms.
„Tad ir tokios įvairios hibridinės priemonės, diversijos, net sabotažas Rusijos gali būti vykdomas ateityje, bet manau, kad Suomija yra tam pasiruošusi“, – teigė Žinių radijo laidos „Aktualusis interviu“ pašnekovas A. Navys.
Suomija stiprina karinius ryšius su JAV po Putino perspėjimo
Suomija pirmadienį pasirašė susitarimą dėl karinio bendradarbiavimo su Jungtinėmis Valstijomis, praėjus dienai po to, kai Rusijos prezidentas V. Putinas perspėjo kaimyninę šalį apie „problemas“ dėl jos stojimo į NATO.
Susitarimu dėl bendradarbiavimo gynybos srityje oficialiai įtvirtinami glaudesni ryšiai su JAV, įskaitant bendrus pajėgų mokymus ir karinį interoperabilumą, atsižvelgiant į tai, kad Suomija balandžio mėnesį tapo NATO nare.
Pasirašydamas susitarimą Vašingtone su valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, gynybos ministras Antti Hakkanenas pasveikino jį kaip „tvirtą JAV įsipareigojimo ginti Suomiją ir visą Šiaurės Europą ženklą“.
„Mes nesitikime, kad Jungtinės Valstijos rūpinsis Suomijos gynyba. Mes ir toliau investuojame į savo gynybą ir dalijamės šia našta savo regione ir už jo ribų, – sakė jis. –Tačiau šis susitarimas gerokai sustiprina mūsų gebėjimą veikti kartu visose situacijose“.
Suomija, kuri 1939–40 metų Žiemos kare atrėmė sovietų invaziją, dešimtmečius vengė oficialiai įstoti į NATO, bijodama supykdyti savo milžinišką kaimynę, tačiau po Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą, nesėkmingai bandžiusią įstoti į aljansą, pakeitė kursą.
Sekmadienį paskelbtame interviu valstybinei televizijai V. Putinas apkaltino Vakarus, kad jie „įsitempė“ Suomiją į NATO, ir teigė, kad Rusija jau seniai išsprendė 20 amžiaus ginčus su Helsinkiu.
V. Putinas paskelbė, kad netoli Suomijos, turinčios bendrą 1 340 km ilgio sieną su Rusija, bus sukurta nauja karinė apygarda.
A. Blinkenas susitarimo pasirašymo metu sakė, kad Suomija „beveik geriau nei bet kas kitas žino, už ką kovoja Ukraina“.
„1939 metais suomiai taip pat susidūrė su Rusijos invazija ir įrodė, kad laisva tauta gali neįtikėtinai galingai ir atkakliai pasipriešinti“, – sakė A. Blinkenas.
„Jūsų istorija taip pat primena, kodėl taip svarbu, kad mes visi ir toliau palaikytume Ukrainą, – pridūrė jis. – Autokratai, kurie bando perbraižyti vienos tautos sieną jėga, beveik neabejotinai vien tuo nepasitenkins“.
Ir A. Blinkenas, ir Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen atnaujino paramą Švedijos stojimui į NATO, kurį ši pradėjo kartu su Suomija, tačiau iki šiol blokuoja Turkija.
