„Nežinau, kiek tame gali būti tiesos, nes negaliu nuspėti arba sužinoti, iš kur Ukrainos žvalgyba gauna informaciją. Bet pasižiūrėkime į pačią Baltarusiją – pakankamai didelė dalis Baltarusijos yra vis dar užteršta radioaktyviomis medžiagomis po Černobylio atominės elektrinės avarijos. Jeigu dar įvyksta avarija Astravo atominėje elektrinėje, tai ne tai, kad Lietuva nukentės, bet mes turime kalbėti apie tai, kad nukentės ir kita dalis Baltarusijos. Ir ji praktiškai taps negyvenama vietove“, – pabrėžė jis.
Laidos pašnekovas D. Antanaitis sutiko, jog toks scenarijus yra įmanomas, tačiau kėlė ir klausimą – ar jame yra logikos?
„Trečias dalykas – pasižiūrėkime, kad Astravas, vis dėl to, yra pastatytas už Rusijos pinigus. Ir rusams reikia atgauti tuos pinigus. Jausmai jausmais, baimės – baimėmis. Tačiau ekonomika yra ekonomika ir įdėtus pinigus kažkada turi atgauti. Ko gero, jeigu ukrainiečiai sako, kad toks dalykas įmanomas, tai iš principo jie yra įmanomi. Bet ar galimi – nesu tikras, ar tame yra logikos“, – įžvalgomis laidoje „Delfi rytas“ dalijosi atsargos majoras, karybos ekspertas D. Antanaitis.
Lietuvos kariuomenės atsargos majoras D. Antanaitis svarstė, jog kažką Astravo atominėje elektrinėje pažeisti galima. Taip, anot jo, bandoma Baltarusiją įtraukti į aktyvų dalyvavimą kare Ukrainoje.
„Gal kažkokį aušinimo bloką, ar generatorių, kuris nesukeltų branduolinės avarijos, bet padarytų daug problemų, arba sudarytų galimybę avarijai, tai turbūt įmanoma. Nes rusai jau seniai bando įtraukti baltarusius į karą Ukrainoje, visaip bando išprovokuoti juos, netgi darydami įvairias provokacijas Baltarusijos teritorijoje.
Bet iki šiol Baltarusija aktyviai (kare, aut. p.) nedalyvauja, tik pasyviai – iš jų teritorijos yra leidžiamos raketos į Ukrainą, kyla rusų kariniai lėktuvai, bombarduoti ukrainiečius, pas juos yra ir buvo dislokuoti rusai, kurie dalyvavo puolime prieš Ukrainą. Nepamirškime, kad Baltarusija vis dar vykdo hibridinį karą prieš mus“, – priminė laidos „Delfi rytas“ pašnekovas, atsargos majoras D. Antanaitis.
Jis kalbėjo, jog dėl šių priežasčių į rusų ir baltarusių „sąjungą reikia žiūrėti labai atsargiai“.
„Ir geriau šiek tiek pervertinti galimybę to, ką jie gali padaryti, nei sakyti, kad tai yra nesąmonė“, – kalbėjo D. Antanaitis.
Atsargos majoras laidoje „Delfi rytas“ sakė nemanantis, jog Lietuva turi „trūkčioti po kiekvieno pranešimo, kad kažkas kažkur vyksta“.
„Nes tada mes reaguojame, bet mes turime būti pro–aktyvūs. Aš irgi manau, kad mūsų žvalgyba irgi nėra tokia jau bedantė. Net drįsčiau teigti, jog stipresnė nei Ukrainos žvalgyba, nes veikia su ES, NATO. Todėl tai, kad mes kažko tai viešai nepasakome, nereiškia, kad mūsų žvalgyba to neturi, arba kariuomenė, Vidaus reikalų ministerijos daliniai tam nesiruošia“, – pabrėžė atsargos majoras D. Antanaitis.
Komentuodamas naujausias žinias iš Ukrainos, karybos ekspertas D. Antanaitis Delfi laidoje pakomentavo ir Zaporižios atominės elektrinės apšaudymus, kurių šį savaitgalį buvo bent dešimt.
„Pasižiūrėkime, kokie kieno interesai. Ar ukrainiečiams yra interesas subombarduoti branduolinę jėgainę ir taip užteršti aibę savo žemės, kuri taps negyvenama labai ilgam laikui?
O ar rusams gąsdinti pasaulį, terorizuoti? Juk ne pirmą kartą rusai tai daro: grūdai, branduolinės jėgainės. Manau, kad rusams tai būtų naudingiau. Kitas dalykas – tie sprogimai įvyko, tačiau nebuvo pažeisti jokie objektai, kurie yra svarbūs jėgainės veikimui“, – kalbėjo jis.
Atsargos majoras D. Antanaitis teigė, jog ukrainiečiams mūšio lauke dabar yra svarbiausia tai, kad mobilizacijos į karą pašaukti asmenys „nėra pakankamai apšilę, neapmokyti kariauti“, todėl ukrainiečiai dabar bando išlaisvinti kuo daugiau savo šalies teritorijos.