Rusijos valdžia trečiadienį dieną paskelbė, kad dviem dronais buvo atakuotas Kremlius, kėsinantis nužudyti Vladimirą Putiną, nors jo ten naktimis nebūna.
Ketvirtadienį Kremlius apkaltino ir JAV – esą būtent JAV sumanė dronų ataką prieš V. Putino rezidenciją, kurią neva įvykdė Ukraina.
Amerikos karo studijų institutas šią ataką vadina inscenizuota, greičiausiai, paties Kremliaus.
Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad ukrainiečiai neatakavo V. Putino ir darbą esą paliks padaryti Tarptautiniam baudžiamajam teismui.
Tad, kas slypi už šios dronų atakos ir kaip ją reikėtų vertinti? Ko laukti iš ukrainiečių kontrpuolimo?
„Žinių radijo“ laidoje kalbintas saugumo ekspertas Ignas Stankovičius teigė nematantis naudos Ukrainai atakuoti Kremliaus.
„Vienintelis dalykas, kuris turėtų logiką, – tam, kad būtų sukelta didesnė įtampa, nepasitenkinimas viduje, kad net ir svarbiausi objektai Maskvoje nėra apginti. To siektų organizacijos, kurios – viduj Rusijos ir kurios nori išsiūbuoti žmonių nuotaikas. Galų gale tikslas – pašalinti iš valdžios V. Putiną, ir tokių, žinot, yra“, – dėstė jis.
Taip pat, anot pašnekovo, įmanoma, kad Kremlius pats atliko smūgį, kad turėtų ką parodyti savo vidinei publikai, kad galėtų pasakyti, jog pasikėsinta į prezidentą.
„Pažiūrėsim, kas toliau bus. Ar bus koks nors iš Rusijos pusės atsakas smogiant per taikinius, kurių lyg ir negalima būtų, nereikėtų daužyti“, – kalbėjo I. Stankovičius.
Generolo Jono Žemaičio karo akademijos dėstytojo Arturo Plokšto teigimu, Ukraina turi tokių dronų, kurie galėtų įveikti atstumą iki Maskvos ir pasiekti Kremlių. Bet esą pats Kremlius yra apsaugotas sistema, kuri neleidžia orientuotis pagal GPS.
Taigi, jo nuomone, ataką suorganizavo kažkas Maskvoje.
„Tai, ką aš mačiau televizijoj, tai buvo nedidelis lėktuvas, tai buvo greičiausiai valdomas iš pačios Maskvos, todėl jis ir turėjo pakilti kažkur iš pačios Maskvos. Ataka buvo daryta naktį puikiai žinant, kad tada neįmanoma pasiekti kažkokio svarbaus asmens, bet naktį sunku veikti su rankiniais antidroniniais šautuvais, kurie yra išdėstyti aplink Kremlių. Kadangi sprogimai buvo be kontaktiniai, greičiausiai, buvo rankomis išsiųstas signalas, kad sprogtų. Sprogimai labai nedideli, kaip ir patys bepiločiai“, – komentavo A. Plokšto.
Jis svarstė, kad bepiločiai orlaiviai galėjo būti modernizuoti taip, kad jų operatorius matytų vaizdą, kad veiktų 4–5 km atstumu.
„Vienareikšmiškai tai – pačių – nesakysiu rusų – Maskvos gyventojų žygdarbis“, – išvadą padarė A. Plokšto.
Su tuo, kad dronai greičiausiai buvo paleisti Maskvoje, sutiko ir I. Stankovičius. Esą kitu atveju būtų suveikusios savigynos sistemos.
„Aš manau, kad tie droniukai buvo paleisti kažkur ten pat“, – teigė saugumo ekspertas.
Įmanoma, anot jo, kad dronus paleido diversinė grupė, norinti pademonstruoti, kad asmenys Kremliuje nėra saugūs, gal tai – ir ukrainiečių grupė, nors tai esą būtų nelogiška, ką jie tuo pasiektų.
„Artėja kontrpuolimas. Galbūt tikrai tai Rusijos spec. tarnybų darbas tam, kad būtų pateisinti smūgiai smogiant į įvairias vietas civilines, nes tikslios informacijos, kur dislokuota puolimui paruošta kariuomenė [nebus], aišku, ji yra išskirstyta, išskleista, bet tai tikrai turėtų būti Rusijos žingsnio pretekstu. Ir jeigu toks žingsnis bus žengtas, bus galima pasakyti, kad tai buvo Rusijos spec. tarnybų darbas“, – teigė I. Stankovičius.
Jei iš tikrųjų Kremlių atakavo ne savi, tai, pasak A. Plokšto, gali parodyti dar vieną dalyką – Kremliaus silpnąsias vietas, nes nuo panašių dronų atakų apsisaugoti gali būti neįmanoma.
Paklaustas, ar kontrpuolimo pradžiai gegužės 9-oji gali būti faktorius, I. Stankovičius teigė nemanantis, kad kontrpuolimas prasidės tądien.
„Faktiškai netikėtumo faktorius yra labai reikšmingas dalykas, kad tai būtų netikėta <...>. O čia tiek šnekėta apie tai, kad čia gegužės 9-ąją bus, paradai atšaukti... Gali būti. Bet aš asmeniškai nemanau, – sakė jis. – Atiduodi netikėtumo faktorių simbolizmui vargu bau ar apsimoka.“
Panašiai svarstė ir A. Plokšto: „Tikrai nemanau, kad ukrainiečiai pradės kontrpuolimą ten, kur jų laukia.“
Visą pokalbį apie kontrpuolimą galite rasti čia:
