Prastesnį nei Landsbergio reitingą turėjo tik Kubilius
Prezidentas Gitanas Nausėda ir toliau lieka palankiausiai vertinamu šalies politiku, o į populiariausiųjų penketuką įsiveržė sausį įsteigtos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis, šeštadienį rašė naujienų agentūra BNS.
Iš 25 reitinguojamų politikų tik keturi – G. Nausėda, socialdemokratų partijos vadovė Vilija Blinkevičiūtė, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ir S. Skvernelis turi teigiamą balansą.
„Visi kiti – su minusais. Retai taip būna. Visi ir ministrai yra su minuso ženklu, premjerė pagal minusą – šešta“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.
G. Nausėdą teigiamai vasarį vertino 50,9 proc. respondentų (praėjusių metų gruodį 52,5 proc), o 26,5 proc. (27,2 proc.) – neigiamai, V. Blinkevičiūtę – atitinkamai po 42,4 proc. (43,8 proc) ir 25,1 proc. ( 26 proc.), V. Matijošaitį – 39,8 proc. (43,3 proc) ir 24,4 proc. (21,5 proc.) bei S. Skvernelį – 36,8 proc. teigiamai ir 34,2 proc. neigiamai.
Penktoje vietoje yra Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen. Ją teigimai vertina 30 proc. apklaustųjų (35 proc. gruodį), o neigiamai – 44,6 proc. (30,5 proc.).
Ministrę pirmininkė Ingrida Šimonytė vasarį sulaukė 24,3 proc. teigiamų vertinimų (30,5 proc.), neigiamų – 55,7 proc. (52 proc.).
Prasčiausiai vertinamas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Šį kartą jis sulaukė 71,5 proc. (66,4proc.) neigiamų vertinimų. Teigiamai vertina 12,8 proc. (15,2 proc.).
„Paskutinį kartą toks buvo Andriaus Kubiliaus reitingas, kai buvo ekonominė krizė“, – sakė V. Gaidys.
Šį vardą užsienio reikalų ministras paveržė iš itin nepopuliaraus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininko europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio, kurį dabar neigiamai vertina 59 proc. respondentų.
G. Landsbergį šiek tiek lenkia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė – ją neigiamai vertina 63,5 proc. apklausos dalyvių (64,6 proc.), o teigiamai 12,8 proc. (12,9 proc.).
Per porą mėnesių dar labiau smuko premjerės Ingridos Šimonytės reitingas. Palankiai ją įvertino 24,3 proc., o nepalankiai – 55,7 proc. apklaustųjų (gruodį – 30,5 proc. ir 52 proc).
Reitingų žemumas fiksuoja ir Vyriausybė: apklausoje pasitikėjimą Ministrų kabinetu išreiškė vos 15 proc. respondentų, nepasitikėjimą – 47,8 proc. apklaustųjų. Praėjusių metų gruodį atitinkamai buvo 17,3 proc. ir irgi 47,8 proc.
Anot V. Gaidžio, žemesnis Vyriausybės reitingas buvo tik 2010–2012 metais, kai premjeru buvo A. Kubilius.
Sausį įsteigta Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ įsiveržė į antrą partijų reitingų lentelės vietą, o nuo pirmoje vietoje esančių socialdemokratų jai pritrūko 5 proc. gyventojų palankumo.
Jeigu rinkimai į Seimą vyktų šiuo metu, už opozicijoje esančią Lietuvos socialdemokratų partiją balsuotų 15,6 proc. respondentų (gruodį buvo 18,5 proc.), o Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ sulauktų 10,3 proc. balsų.
Už konservatorius balsuotų 8,9 proc. (10,1 proc. gruodį) respondentų, už „valstiečius“ – 7 proc. (7,9 proc.), o „darbiečius“ – 5 proc. ( 5,7 proc.) apklausos dalyvių.
Valdančiojoje koalicijoje esantį Liberalų sąjūdį vasarį palaikytų 4,5 proc. rinkėjų vietoje 6,3 proc. gruodį. Toliau seka Lietuvos regionų partija – 2,1 proc. (3,2 proc.) ir Laisvės partija – 1,9 proc. (2,2 proc.). Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungai parama vasarį siekia 0,9 proc. (0,7 proc.).
Tikėtis pagerėjimo – beviltiška
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė vertindama naujausią „Vilmorus“ apklausą, teigė, jog lyderystę iš TS–LKD partijos pirmininko G. Landsbergio perėmė premjerė I. Šimonytė.
„Jai natūraliai to pasitikėjimo reitingo daugiau susidaro. Bet G. Landsbergio tendencija nėra labai gera. Į tą reikėtų irgi atkreipti dėmesį“, – kalbėjo MRU politologė.
Ji teigė, jog I. Šimonytės „praradimas gali būti didžiuliu iššūkiu“. Užsienio reikalų ministro G. Landsbergio populiarumas gali kristi dėl naujo dėmesio centro – užsienio politikos.
„Manau, kad mes čia jau turime didesnes problemas. Ir klausimas dabar pagrindinis – iš kur tai atėjo, kas tai lėmė? Manau, kad yra apskritai nepasitenkinimas valdžia didelis.
Antras dalykas – kodėl dabar daugiau krenta G. Landsbergio reitingas nei I. Šimonytės – mes fokusą nukreipėme nuo pandemijos prie užsienio politikos klausimų. (…) Natūralu, kad jam dabar visi tie vadinami neigiami karmos taškai ir lekia. Nes atsakomybė didžiausia primetama užsienio reikalų ministrui. (...) Tai čia visus smūgius susirenka G. Landsbergis. Ir žmonės labai aiškiai išsako savo poziciją – jiems užsienio politika, ypatingai kalbant apie Kinijos ir Taivano klausimą, neatrodo priimtina“, – kalbėjo MRU politologė.
R. Urbonaitė kalbėdama su Delfi svarstė, jog šiais klausimais užsienio reikalų ministras G. Landsbergis pasislėpti už premjerės I. Šimonytės nugaros jau negali.
MRU politologė taip pat sutiko, jog G. Landsbergio pavardė iki šiol yra tam tikras dirgiklis daliai žmonių.
„Net kai partija buvo opozicijoje, G. Landsbergio reitingai buvo blogi. Kitaip tariant, blogi jo reitingai yra konstanta“, – teigė MRU politologė R. Urbonaitė.
Ji teigė, jog net nemato vilčių, jog dabartinio užsienio reikalų ministro reitingai peraugtų į „neutralesnę pusę“.
„Šiaip jis niekada nebuvo populiarus politikas. Kita vertus, jis net tarp konservatorių nėra toks populiarus. Jeigu jis būtų pakankamai populiarus konservatorių gerbėjų gretose, nereikėtų pirmu numeriu visur statyti I. Šimonytės ir ja visko uždengti. Ir tikrai I. Šimonytė turi didesnį populiarumą, net nebūdama partijos pirmininke, nebūdama net partijos nare“, – savo įžvalgomis dalijosi politologė R. Urbonaitė.
Dumbliauskas: partijoje yra tų, kurie norėtų Landsbergio pasitraukimo
MRU docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas Delfi pirmadienį teigė, jog jeigu būtų TS–LKD narys, reikalautų partijos lyderio G. Landsbergio atsistatydinimo.
„Suprantu, kad Tėvynės sąjunga čia turi gerai strateguoti ir pagalvoti. Partijoje yra tokių, kurie mano, kad G. Landsbergiui reikėtų atsistatydinti, žinau tai iš privačių pokalbių, bet yra ir tokių, kurie taip negalvoja. Tai turi būti partinė diskusija, turi partija mąstyti, ką daryti.
Čia esmė, kad jiems tie anti–reitingai G. Landsbergio nėra tiek svarbu. Nėra tiek svarbu, ką galvoja apie jį darbiečių, LSDP, Sauliaus Skvernelio partijos rinkėjas. Svarbiausia, kad išlaikytų savo elektoratą, kad tas nenubyrėtų“, – Delfi sakė politologas V. Dumbliauskas.
Jis priminė, jog kai kurie tyrimai parodė, jog valdančiai oponuojančius protestus, kuriuos rengia Lietuvos šeimų sąjūdis, palaiko ir TS–LKD rinkėjai.
„Tipiškas TS–LKD rinkėjas yra konservatorius ir krikdemas, o G. Landsbergis yra labiau liberalas. Suprantu tuos TS–LKD rinkėjus, kuriems šeima, tauta, bažnyčia, bendruomenė yra vertybė. Čia yra tos vertybės, kurios skiria konservatorių nuo liberalų. Manau, kad tie žmonės yra šiek pasimetę, tie tikrieji rinkėjai, partijos nariai net, nes partijos lyderis krypsta į liberalizmą, o TS–LKD rinkėjai ir nariai to nesupranta“, – kalbėjo MRU docentas, politologas V. Dumbliauskas.
Paklaustas, ar normalu, kad valdančiosios partijos lyderis yra nepopuliariausias politikas Lietuvoje, politologas V. Dumbliauskas priminė buvusių partijos vadovų istorijas.
„Buvo ir Vytautas Landsbergis, ir A. Kubilius. (…) Yra paradoksas, kad tokia valstybininkų partija, pavadinkime juos taip, bet su lyderiais... Tas senelio šleifas pereina ir G. Landsbergiui“, – kalbėjo politologas V. Dumbliauskas.
Delfi pašnekovas tikino, jog sprendimai dėl Taivaniečių atstovybės Lietuvoje „tebuvo noras pasireklamuoti“.
„Dėl partijų valdantiesiems nėra didelio skirtumo už ką balsuos kairysis elektoratas, nes vis tiek Tėvynės sąjunga turi nepilnus 300 tūkst. rinkėjų ir viskas. (…) Valdantiesiems yra svarbiausia išlaikyti savo elektoratą. Čia yra G. Landsbergio problema, jis, mano galva, su Kinija ir Taivanu padarė klaidą. Suprantu, kad su Kinija reikia laikytis griežtai, neleisti, kad ji diktuotų, nes ji akiplėšiškėja, bet ar šiuo metu reikėjo?“ – klausimą kėlė politologas V. Dumbliauskas.
Jis teigė, jog prie G. Landsbergio nepopuliarumo prisideda ir ji pavardė, bet MRU docentas, politologas V. Dumbliauskas teigė nemanantis, kad partijos vadovas bus pakeistas.
„Nemanau, ši partija drausminga. Nemanau, kad ten bus revoliucijos. Ir žinant šios partijos drausmę, jos rinkėjų drausmingą, ir lojalumą. (…) Manau, kad jie neskubės keisti, čia nėra išeitis, bet šiaip tai ten yra nemažai nepatenkintų G. Landsbergiu“, – kalbėjo politologas V. Dumbliauskas.
Iš Vyriausybės gerų naujienų nėra
Ministrų kabineto vertinimas taip pat neblizga – jis žemėja, o ministrės pirmininkė I. Šimonytės vertinimas taip pat pasiekė šios Vyriausybės darbo metu nematytas žemumas.
Anot politologo V. Dumbliausko, jis pasigenda aiškaus komunikavimo iš valdžios.
„Jai reikėtų paprastai imti ir pašnekėti. Ji ironiją įvaldžiusi, gerai atkerta prezidento G. Nausėdos patarėjoms, bet čia yra dviejų intelektualų dvikova, reikia paprasčiau, nusileisti, be ironijos žmonėms aiškinti tuos veiksmus dėl pandemijos valdymo, kitų sprendimų“, – Delfi kalbėjo politologas V. Dumbliauskas.
MRU politologė R. Urbonaitė pažymėjo, jog ir Vyriausybės vertinimas nėra itin geras, nes gerų žinių iš ministrų kabineto paskutiniu metu nebuvo.
„Per daug yra blogų naujienų vienu metu. Ir šito niekaip negali išlipti – iš vienos pusės tai gal net šiek tiek pateisina tą situaciją, bet iš kitos – ir iš Vyriausybės šiuo metu nėra labai daug pastangų geromis naujienomis nudžiuginti“, – kalbėjo politologė R. Urbonaitė.
Žvelgdama į kitų ministrų vertinimą ir populiarumą, MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė kalbėjo, kad galbūt valdančioji Tėvynės sąjunga bandys kuo daugiau „rodyti“ socialinės apsaugos ir darbo ministrę M. Navickienę.
„Nes kol kas kiti veidai emocijų nekelia“, – Delfi sakė politologė R. Urbonaitė.
Jastramskis: valdžios pavargimas ir reitingų erozija ateina pas visus
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Mažvydas Jastramskis feisbuke šeštadienį rašė, jog įvairūs reitingai per pastaruosius metus rodo padidėjusį nepasitikėjimą Vyriausybe ir atskirais ministrais.
„Pirma, bendras visuomenės nepasitikėjimas politinėmis institucijomis – jokia Vyriausybė jau seniai nebuvo ilgą laiką populiari, nekalbant apie Seimą ar politines partijas. Prezidentūra išimtis. Valdžios pavargimas ir reitingų erozija ateina pas visus“, – situaciją komentavo politologas M. Jastramskis.
Jo nuomone, ženkli elektorato dalis turi polinkį konservatorius „vertinti griežčiau“.
„Tokia savotiška negatyvi partinė tapatybė. Tai ilgalaikė Lietuvos politinė takoskyra, kuri susiformavo senokai. Prie atitinkamų krizių ją oponentams labai nesunku aktyvuoti, tik pašaukti apie Landsbergį tereikia. Garantuota aktyvacija“, – socialiniame tinkle naujausius reitingus vertino VU TSPMI politologas.
Kita priežastis – visuomenė turi polinkį labai daug laukti iš valdžios ir priskirti jai daug atsakomybės.
„Net tuose reikaluose, kur mes esame stipriai įtakojami tarptautinės politikos ir rinkų. Gal iš dalies tai sovietmečio palikimas. Iš kitos pusės, yra panašių savybių ir Vakarų visuomenėse“, – feisbuke rašė M. Jastramskis.
Paskutinis situaciją lemiantis veiksnys – nuo Vyriausybės priklausantys ir nepriklausantys sprendimai.
„Ir ketvirta, apie ką daugiausiai kalbama, tai trumpojo laikotarpio įvykiai ir vyriausybės sprendimai, kas gali būti skirstoma į dvi dalis: 4a, kas nuo vyriausybės nepriklauso (išorinės krizės, tarptautinių rinkų pokyčiai) ir 4b, kas nuo vyriausybės priklauso (savarankiški sprendimai, krizių valdymas, tarpinstitucinė koordinacija).
4b yra neabejotinai labai svarbu – ir, man rodos, ir vyriausybė, ir jos rėmėjai kartais nuvertina savo sprendimų sąsajas su visuomenės parama (kaip ir ją pačią). Vadinkit tai realybės nematymu, arogancija, burbulu – nesiimu konceptualizuoti, bet to yra“, – rašė M. Jastramskis, dar pridurdamas, kad „to buvo ir anksčiau“.
Jis rašė, jog būtų įdomu pamatyti, kaip su dabartine situacija tvarkytųsi ir „mistinę tautos vienybę“ palaikytų ne dešiniųjų Vyriausybė.
„Tačiau ignoruoti visus kitus dalykus (1–3, 4a) analitiškai – irgi klaida, ir didelė. Man labai įdomu kontrafaktinė situacija – kaip atrodytų ir mistinę tautos vienybę šiame kontekste palaikytų ne dešiniųjų vyriausybė. Jai juk irgi galiotų dauguma šių faktorių. Paskutinis premjeras ir valdančioji partija, kuri išlaikė aukštus reitingus, buvo Algirdo Butkevičiaus socialdemokratai. Tol, kol iš esmės nesiėmė jokios veiklos ir reformų“, – feisbuke savaitgalį rašė VU TSPMI politologas M. Jastramskis.