Savo pasiūlymus teikę Seimo nariai įtaria, kad valdantieji tiesiog nenori spręsti šio klausimo, dažnai vadinamo viena opiausių Lietuvos problemų.
Šiuo metu draudžiama stipresnį nei 7,5 proc. alų pardavinėti išpilstytą į didesnę nei 0,5 litro plastikinę tarą. Jei alaus etilo alkoholio koncentracija yra iki 7,5 proc., tada jį galima parduoti ir 1 litro plastikinėje taroje. Šie apribojimai negalioja, kai gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą.
Trečiadienį Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Paulius Saudargas pateikė pasiūlymą dėl alkoholinių gėrimų didelėse plastikinėse pakuotėse prekybos ribojimų. Jis siūlo stipresnį nei 6 proc. alų pardavinėti ne didesnėse nei 0,2 l plastikinėse tarose, o silpnesnį nei 6 proc. – iki 1 litro plastikinėje taroje.
Kitas Seimo narys, „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis taip pat siūlė spręsti „bambalių“ problemą. Pagal jo pasiūlymą būtų draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 7,5 procento, išpilstytais į didesnę negu 0,2 litro tarą. Gėrimų nuo 6,5 iki 7 procentų tara neturėtų būti didesnė negu 0,3 litro, nuo 6 iki 6,5 procento – ne didesnė kaip 0,35 litro . Alkoholis, ne stipresnis nei 6 procentų, turėtų būti pilstomas į ne didesnę negu pusės litro tarą.
Tačiau Vyriausybė abu pasiūlymus rugsėjo pabaigoje atmetė. Tarp argumentų buvo ne tik tai, kad taros ribojimas sudarytų kliūtis laisvam prekių judėjimui, tačiau, anot Vyriausybės, taros diferencijavimas priklausomai nuo alaus stiprumo turėtų neigiamos įtakos aplinkai, nes padidintų pakuočių poreikį ir jų atliekų kiekį, taip pat – anglies dvideginio emisiją. Be to, Vyriausybės vertinimu, siūlomas teisinis reguliavimas nėra pagrįstas ir siūlomos priemonės neatitinka proporcingumo principo.
Sveikatos reikalų komitetas pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektui, tačiau paliko tik draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 22 proc., gamyklų supilstytus į stiklines, taures ir kitą gėrimams tiesiogiai vartoti skirtą tarą, kitaip tariant – atplėšiamoje pakuotėje, o siūlymus, susijusius su vadinamųjų „bambalių“ draudimu, atmetė ir palaikė Vyriausybės poziciją.
Tiek R. Žemaitaičio, tiek P. Saudargo pasiūlymai bus svarstomi ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje.
Opiausia Lietuvos bėda
Seimo narys P. Saudargas atkreipė dėmesį, kad plastikinėse pakuotėse parduodami gėrimai yra patys pigiausi, tad, remiantis viešais visuomenės informavimo priemonėse paskelbtais tyrimais ir rinkos duomenimis, šių gėrimų parduodama dešimtimis milijonų litrų, juos dažniausiai vartoja girtaujantys asmenys, todėl prekybos tokiais gėrimais ribojimas turėtų sumažinti ir prieinamumą, ir iš to kylančias problemas.
„Nuo pat šio Seimo kadencijos pradžios buvo diskutuojama dėl stipriojo alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančių gėrimų, išpilstytų į plastikinę tarą, ribojimų. LVŽS atstovai vis žadėjo, kad prie šio klausimo bus sugrįžta. Kliūtimi spartesniam sprendimų priėmimui buvo įvardijamas poreikis kreiptis į Europos Komisiją (EK), kuri leistų Lietuvai įsivesti ribojimus stipriojo alaus taros dydžiui. Analogiškas įstatymas buvo priimtas ir suderintas su EK Latvijoje – kaimyninėje valstybėje „bambalių“ problemos nebeliko. Akivaizdu, kad alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimas yra vilkinamas ne dėl galimo prieštaravimo ES teisei“, – sako Seimo narys.
Nors valdantieji iš tiesų žadėjo kreiptis į EK konsultacijoms, tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai DELFI pranešė, kad tai nebuvo padaryta ir neplanuojama to daryti.
„SAM šis klausimas nėra prioritetinis. Tokia yra ir buvo mūsų pozicija. Tam, kad kreiptis į atsakingas ES institucijas dėl notifikavimo, reikalingi konkretūs priimti teisės aktai. Kol to nėra, nėra ir pagrindo kreiptis dėl notifikavimo. Ministerija tokių projektų teikti neplanuoja, nes, kaip minėta, tai nėra mūsų prioritetas“, – dar balandį DELFI nurodė sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė. Pasak jos, ministerijos pozicija nepasikeitė ir šiandien.
Anot P. Saudargo, kadangi Vyriausybė atmetė visus siūlymus, išskyrus atplėšiamos pakuotės draudimą, net ir toks įstatymo projektas turės būti suderintas su EK, t. y. nustatyta tvarka notifikuotas. Tad kyla klausimas, kodėl yra atsisakoma pritarti ir draudimui prekiauti stipriuoju alumi didelėje taroje, turint omenyje, kad tiek medikų, tiek plačioji visuomenė pripažįsta „bambalius“ viena iš didžiausių problemų.
Pasigenda argumentų
Kaip DELFI sakė Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, „valstietė“ Asta Kubilienė, jai P. Saudargo pasiūlymui trūksta argumentų.
„Mažai argumentuotas siūlymas. Ką jis rašo savo siūlymuose, kad Latvijoje taip yra, tai Latvijoje taip nėra, aš pasitikslinau. Antra vertus, kodėl iki 6 procentų supilti į litrą? Kodėl ne iki 5? Be to, reikės notifikavimo, tai mes turime labai pabrėžti, kodėl taip turi būti. Pavyzdžiui, kodėl nuo 6 procentų stiprumo alų pilstyti iki 200 ml, kodėl ne į 250 ml ar 300 ml?“, – svarstė Seimo narė.
Pasak jos, Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje kalbėję ekspertai pasisakė, kad Latvijoje, kur buvo priimti panašūs pasiūlymai, tik su kitokiais skaičiais, „bambalių“ problemos tai neišsprendė.
„Aš tikrai sutikčiau su Vyriausybės išvada, kad tikriausiai reikėtų tokio kompleksinio sprendimo, o ne vienapusiško. Žinoma, vadinamieji „bambaliai“ yra problema. Kalbant apie alkoholio kontrolę tikriausiai nėra vienos priemonės, kuri viską išspręstų. Turi būti kompleksinės priemonės, mano galva“, – kalbėjo A. Kubilienė.
Stebina keistas elgesys
Tuo metu Tvarkos ir teisingumo frakcijos narys R. Žemaitaitis DELFI sakė, kad jį stebina toks valdančiųjų elgesys – jam susidaro įspūdis, kad nieko net nesistengiama daryti.
„Čia yra grynai absoliutus nenoras, daugiau čia nėra kitų variantų. Jeigu net nepamėginęs pasakai, kad nieko negalima, tai atrodo keistai. Tu pirma kreipkis, tu pirma suderink, pasitikrink, ir jeigu jau tada nieko nesigauna, tada gali kažką sakyti. Bet kadangi jie nieko nedaro, tai jau man tada kyla įtarimų“, – sako jis.
Jis mano, kad į EK gali būti vengiama kreiptis, nes jeigu ši leistų Lietuvai riboti „bambalių“ prekybą, tai „valstiečiai“ neturėtų kur dingti.
„Jeigu mes nesprendžiame tos problemos, tai kam mes išvis tą darome? Jeigu kiekio ribojimas duoda iš tikrųjų naudos, tie patys ekspertai sako, kad yra pliusas kiekio ribojime ir mažinime, tai aš niekaip nesuprantu, kam tada reikia laužyti ietis, rankas ir sakyti: ne, mums čia nereikia, mes nepritariame šitam dalykui, nes tai yra blogai. Aš nerandu jokio tam paaiškinimo“, – sako Seimo narys.
Pasak R. Žemaitaičio, gali būti, kad atsižvelgiama labiau į verslo nuomonę, kuris nenori kažko keisti, kita vertus, jam atrodo, kad su verslu net nebandoma kalbėtis.
„Suprantu, kad verslui gal šiek tiek bus nepatogu, bus tam tikri sunkumai. Bet kaip ir verslas prisitaikė prie cigarečių, kai pakelis turi būti žymimas tais baisiais atvaizdais, tai tas pats ir čia.
Su verslu net nemėginama šnekėtis, net nesakoma, kad žiūrėkite, mes turime didelę problemą su vartojimo kiekiu, tai gal pamėginkime šitą dalyką spręsti ir kreipkimės į EK. Vietoj to, kad jie tą darytų, jie nueina kardinaliai priešingu keliu ir sako: ne, mes nieko nedarome. Tai labai keistas sprendimas“, – sako R. Žemaitaitis.
Dar keistesnis jam atrodo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės A. Kubilienės elgesys, kuri, pasak R. Žemaitaičio, pati prieš 1,5 metų aiškino, kad ribojimai būtini.
„Tai ką ji turi pasakyti toms visuomeninėms organizacijoms, už kurių stovėjo ir kurių pagrindu ji komentavo viską. Tai ką dabar tos organizacijos sakys, kad ką Kubilienė išdavikė yra, melagė yra?
Man keista, kad net nemėginama daryti. Jeigu jau mes tokie esame kvaili, aš ir Saudargas nieko neišmanome, tai ką dabar darysi? Bet jie tegul pasiūlo savo. Jeigu jie kalbėjo, kad mažins alkoholio prieinamumą ir nieko nedaro, aš įsivaizduoju, kad jie labiausiai yra prisidirbę su alkoholio akcizu ir nebežino, kaip išspręsti tą problemą“, – mano Tvarkos ir teisingumo frakcijos narys.
Jis tik pasijuokė išgirdęs A. Kubilienės argumentą, kad pasiūlyme įrašyti niekuo neparemti skaičiai. Anot R. Žemaitaičio, buvo atsižvelgta į europinę ir gamintojų praktiką.
Latvija pasekė Lietuvos pavyzdžiu
Atsakydama į klausimą apie Latvijos pavyzdį, Ūkio ministerija DELFI išaiškino, kad spręsdama alaus, išpilstyto į didelę plastikinę tarą, problemą Latvija pasinaudojo 2013 m. Lietuvos patirtimi.
2013 m. Lietuva parengė Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektą, kuriame buvo siūloma uždrausti prekiauti alumi, kurio stiprumas didesnis kaip 7,5 proc., išpilstytu į didesnę kaip 0,5 litro plastikinę tarą, o alumi, kurio stiprumas mažesnis kaip 7,5 proc. – į ne didesnę kaip 1 litro talpos plastikinę tarą (šie draudimai netaikomi alui, išpilstytam į stiklinę, medinę, metalinę tarą).
Šį projektą Lietuva notifikavo Europos Komisijai ir pateikė argumentus, įrodančius, kad toks alus kelia problemą. Buvo atliktas tyrimas, nurodyti „bambaliuose“ parduodamo alaus kiekiai, rinkos dalis, pateikta alkoholio vartojimo statistika. Po notifikavimo Alkoholio kontrolės įstatymas buvo priimtas.
Latvija pasekė Lietuvos pavyzdžiu ir parengė analogiškas savo įstatymo pataisas, tik vietoj Lietuvos pasirinkto 7,5 proc. alaus stiprumo, nustatė 6 proc. ribą. Šis projektas buvo notifikuotas Europos Komisijai. Kadangi Lietuva jau buvo sukūrusi precedentą, Latvijai taip pat buvo leista priimti tokius draudimus.
Anot Ūkio ministerijos, šiuo metu Lietuvoje nėra atlikta jokių tyrimų, kiek alaus pilstoma į plastikinę tarą, kokios jo pardavimo apimtys, ar jis kelia problemą ir ar jos negalima išspręsti kitomis priemonėmis.