Pratybose pieštas kraupus scenarijus: Kaune vėjo greitis siekia net 34 metrus per sekundę, audra virsta ugaranu.
Dingsta elektra, sutrinka eismas, daug sulaužytų ir išvartytų medžių, žūsta keletas žmonių, dešimtys sužeistųjų. Mieste paskelbiama ekstremali situacija.
Scenarijuje prisiminta ir dar viena grėsmė – nulūžta du avarinės būklės S.Dariaus ir S.Girėno stadiono apšvietimo stulpai.
„Šių pratybų scenarijus sukurtas remiantis prieš trejus metus miestą nusiaubusia audra. Tada patirta daugiau nei 1 mln. litų nuostolių, nuo stichijos nukentėjo daug žmonių, nutrauktas transporto eismas, apgadinta daug mašinų“, – aiškino Civilinės saugos skyriaus vedėjas Gediminas Jankus.
Pratybose dalyvavo įvairių savivaldybės skyrių vedėjai, seniūnai, policijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir greitosios pagalbos atstovai. Jie turėjo atsakyti į klausimus, kaip rengtųsi ir suvaldytų nelaimės padarinius. Jų atsakymus vertino speciali komisija.
Paaiškėjo, kad atsakingos tarnybos vis dar susiduria ne tik su finansiniais sunkumais, tačiau trūksta ir koordinavimo.
Pasak Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus komisaras-inspektoriaus Valdo Liutkaus, pareigūnai dėl menko finansavimo vis dar neturi kilnojamųjų greitį ribojančių ženklų. Jie būtini, kad, kilus stichinei nelaimei, miesto pakraščiuose būtų galima įrengti postus ir riboti atvykstančių mašinų eismą.
Kita problema, su kuria per praėjusią audrą susidūrė ugniagesiai gelbėtojai, – jie neturi sunkiasvorio krano, kuris galėtų nukelti ant namo užvirtusį medį. Per vakar vykusias pratybas paaiškėjo, kad šios problemos nėra. Tiesiog ugniagesiai iki šiol nebuvo informuoti, kad tokią techniką galėtų parūpinti savivaldybė.
„Vertinimo komisija pratybas įvertino teigiamai. Akivaizdu, kad sąveika tarp policijos, greitosios pagalbos, ugniagesių ir kitų dalyvių gera. Tiesa, šiek tiek pasigedome seniūnijų pagalbos – jos nelaimės atveju tarsi liko nuošalyje, o taip neturėtų būti. Jos taip turėtų pagelbėti nukentėjusiems“, – sakė G.Jankus.