Diskusijas, kas iš tikrųjų lėmė, kad raginimų trauktis ministrė sulaukė ir iš prezidentūros, ir iš Socialdemokratų partijos bei jos lyderio, atvėsino Darbo partijos bylos baigtis Apeliaciniame teisme. Tačiau nepanašu, jog vieši spėjimai, esą postą R. Šalaševičiūtė prarado, nes praėjusią savaitę „Žinių radijuje“ prisipažino prieš kelerius metus vienam medikui davusi 29 eurų kyšį arba tai, kad jos pavardė minima Šiaulių miesto ligoninės korupcijos byloje, gali būti tikrosios jos atstatydinimo priežastys.
Kaip teigė kai kurie įtakingi Seimo socialdemokratai, jau senokai virš R. Šalaševičiūtės galvos tvenkėsi juodi debesys, ir buvo laukiama, kada driokstelės žaibas.
Pati R. Šalaševičiūtė irgi užsiminė apie neigiamas nuostatas socialdemokratų gretose jos atžvilgiu ir teigė, esą net buvo tariamasi, kuo ją pakeisti, paminėdama, jog buvo planuojami kažkokie pasitarimai ar posėdžiai vasario 1 d. ir 16 d.
Įtarinėjimus kategoriškai neigė
Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas paneigė R. Šalaševičiūtės įtarimus, esą partija jai už nugaros tarėsi, kuo galima būtų ją pakeisti ministrės poste.
Pasak A. Syso, buvo iš anksto buvo suplanuotas partijos Sveikatos reikalų komiteto posėdis vasario 3 d., tačiau jo darbotvarkėje nebuvo numatyta svarstyti R. Šalaševičiūtės veiklos.
Tą patį tvirtino ir Socialdemokratų partijos Skaidrios veiklos grupės vadovas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.
Partijos Sveikatos reikalų komiteto vadovė Seimo narė Alma Monkauskaitė irgi paneigė, kad darbotvarkėje buvo iš anksto numatyta kalbėti apie R. Šalaševičiūtės veiklą: „Ministrų kandidatūrų arba jų skyrimo bei atleidimo klausimai – ne mūsų kompetencija.“
Pasak J. Sabatausko, ministrės prisipažinimas davus gydytojui kyšį ir dar pasigirdusi informacija iš specialiųjų tarnybų, kad R. Šalaševiūčiūtės pavardė minima tyrimuose, susijusiuose su korupcija šalies ligoninėse, buvo tik sniego griūties pradžia: „Todėl mes ėmėmės tą griūti sustabdyti.“
R. Šalaševičiūtė – Prezidentūros „projektas“?
Paklaustas, ar tiesa, kad idėja 2014 m. liepą skirti R. Šalaševičiūtę sveikatos apsaugos ministre vietoj į Briuselį Europos komisaru išvažiavusio dirbti Vytenio Andriukaičio priklauso Prezidentūrai, A. Sysas tiesaus atsakymo vengė. Gal dėl to, kad ir jo kandidatūra buvo minima, kaip viena galimų užimti šias pareigas.
Seime dirbantys socialdemokratai neslėpė, kad A. Syso kandidatūrą partija būtų parėmusi, tačiau buvo akivaizdu, kad Prezidentūrai jis – nepriimtinas. „Akivaizdžių faktų neturėjome, tik labai nustebome, kai buvo paminėta R. Šalaševičiūtės pavardė. Juk partijoje buvo ir yra kur labiau sveikatos apsaugos sritį išmanančių žmonių. Tada pasklido kalbos, esą pati prezidentė D. Grybauskaitė pasiūliusi sveikatos apsaugos ministro pareigas R. Šalaševičiūtei“, – prisiminė socialdemokratas Seimo narys Algimantas Salamakinas.
Jis taip pat priminė, kad partijos prezidiume buvo balsuojama už R. Šalaševičiūtės ir A. Monkauskaitės kandidatūras. Pastaroji pralaimėjo kolegei tik vienu balsu.
Kas galėtų pakeisti R. Šalaševičiūtę?
Aiškaus atsakymo, kas ministro poste galėtų pakeisti R. Šalaševičiūtę, bus galima sulaukti tik po to, kai iš atostogų kitą savaitę sugrįš premjeras A. Butkevičius.
Prezidentės patarėjas M. Lingė pareiškė, jog iš naujo kandidato šiam postui užimti bus pirmiausia reikalaujama kompetencijos ir skaidrumo.
Patys socialdemokratai, kuriems, pagal valdančiosios koalicijos sutartį, priskirtas sveikatos apsaugos ministro postas, laukdami sugrįžtančio premjero, jau svarsto keletą pavardžių.
Seimo senbuviai norėtų šiame poste matyti kolegę A. Monkauskaitę, kuri Kelmėje yra daugelį metų dirbusi sveikatos apsaugos srityje. Bet ji pati prisipažino kol kas jokių pasiūlymų keisti darbą Seime į pareigas vyriausybėje nesulaukusi.
Kalbama ir apie tai, jog galbūt iki Seimo rinkimų rudenį nebeapsimoka skirti naujo sveikatos apsaugos ministro – jį pavaduoti galėtų kas nors iš dabartinio ministrų kabineto. Daugelio akys krypsta į krašto apsaugos ministrą, Sveikatos apsaugos ministerijai 2003–2004 m. vadovavusį mikrochirurgo profesiją turintį Juozą Oleką.
„Tokių kalbų dar negirdėjau. Nors tikrai turiu ką veikti krašto apsaugos ministro poste, esu partijos kareivis. Kur būsiu pasiųstas, ten ir dirbsiu“, – sakė J. Olekas.