Ar deginimas prieštarauja krikščioniškai ideologijai?
Krematoriumo direktorius Vytenis Labanauskas teigė, kad nors šios paslaugos populiarumas per pastaruosius metus padidėjo keliais kartais, lietuviai ją vis dar renkasi retai.
„Per metus Lietuvoje miršta apie 40 tūkst. žmonių, o mes pernai kremavome vos šiek tiek per 2 tūkst., t. y. apie 5 proc. mirusiųjų. Žmonės, kurie renkasi šį laidojimo būdą, tai daro todėl, kad, jų manymu, jis estetiškesnis, ekologiškesnis ir netgi ekonomiškesnis, ypač tiems, kurie neturi kapo, kuriame galėtų laidoti kūną. Tačiau netgi ne tai svarbiausia. Šie žmonės tiesiog nenori būti laidojami į žemę, kur jis po truputį irs. Jiems nepatinka ši mintis. Tuo tarpu kremavimo metu per kelias valandas įvyksta tai, kas žemėje vyksta 20 metų“, - pasakojo pašnekovas.
Pasak jo, pas mus nėra gilių tradicijų palikti testamentą ir nurodyti savo valią raštu, kokios turėtų būti laidotuvės, tačiau velionio valią paprastai išreiškia artimieji, kurie dažniausiai būna aptarę, kokių laidotuvių žmogus norėtų.
Paklaustas, ką manantis apie krikščioniškai ideologijai būdingą prisirišimą prie savo kūno, V. Labanauskas tikino, kad kitose Europos katalikiškose valstybėse kremavimas tampa tradiciniu laidojimo būdu.
„Jei giliau pažvelgtume į bažnytinius kanonus, atgimimas po mirties nevyksta tame pačiame kūne, nes ankstesnis kūnas, švelniai tariant, tam jau netinkamas. Taigi žmogus atgimsta kitame, gražesniame kūne, kuris nelabai ką bendra turi su tuo kūnu, kuris numirė. Kita vertus, pas mus yra daug prietarų, kurių nereikalauja bažnyčia. Kai paklausi kunigo, kodėl reikia iki palaidojimo laukti tris dienas, kunigai tik gūžčioja pečiais – esą kas sakė, kad reikia? Tai tradicija iš pagonybės laikų, kuri neturi nieko bendra su bažnyčios reikalavimais, o žmonės šventai tiki, kad taip reikia“, - svarstė krematoriumo vadovas.
Kaip keičiasi laidojimo apeigos
Palaikų kremavimas Kėdainių krematoriume kainuoja 1650 Lt. Į šią sumą įeina mokesčiai, kapsulė, ir dokumentų sutvarkymas. Papildomai galima išsinuomoti atsisveikinimo salę. Paprastai ji nuomojama nuo pusvalandžio iki kelių valandų. Valandos nuomos kaina – 120 Lt. Pasak krematoriumo darbuotojų, šią paslaugą žmonės renkasi labai retai, juolab kad vos 20 proc. palaikų apskritai atlydi artimieji. Iš tų 20 proc. dar kartą atsisveikinti su velioniu prieš kremavimą pageidauja vos 7 proc.
Pasak krematoriumo administratorės, atsisveikinimo salėje karstas yra atidengiamas. Nors ant sienos kabo kryželis, jei yra pageidavimas, jis gali būti nukabinamas. Gėlių patariama nešti minimaliai, nors jokių taisyklių šiuo atžvilgiu nėra. Tiesiog jei žmonės atsineša daug gėlių ir vainikų, jiems sudėtinga visa tai išsigabenti, o vietoje jie nelaikomi.
„Pastebimos tokios dvi tendencijos. Kartais artimieji suvažiuoja atsisveikinimui būtent į krematoriumą ir atskirai jo neorganizuoja savo mieste – po kremavimo palaikai iš karto laidojami. Tačiau dažniausiai žmogus arba šarvojamas gimtinėje, arba artimieji išsiveža urną ir atsisveikinimas vyksta jau su kremuotais palaikais. Pastarasis būdas populiarėja, kadangi jis estetiškesnis. Žmonės prisimena tą žmogų, bet ne tą kūną, kuris jau nelabai kaip atrodo. Žmonės, dalyvavę būtent tokiose laidotuvėse, teigia, kad nesijaučia taip blogai, kaip prie karste gulinčio velionio“, - pasakojo V. Labanauskas.
Emigrantai urnas vežiojasi su savimi
Jei po kremavimo iš karto vyks laidotuvės, žmonės pasitenkina paprasta kapsule, į kurią sudedami pelenai. Priklausomai nuo žmogaus sudėjimo, sudegęs jis telpa į standartinę (3,9 l) arba didesnę (4,2 l) kapsulę. Kapsulės pripildomos maždaug 80 proc. „Dažniausiai žmonės ima kapsules. Kartais jie klausia, ar tai nėra negražu. Bet iš tiesų tai nėra nepagarba. Antros pagal populiarumą – medinės urnos. Galbūt jo labiau asocijuojasi su tradiciniu karstu. Jei žmonės ketina laikyti urną ar atsisveikinti, jie renkasi ir meno kūrinius, kurių čia turime, pavyzdžiui, turime dvi Nomedos Marčėnaitės urnas. Sunku pasakyti, kokie žmonės renkasi brangesnes urnas – autorinius darbus ar akmenines. Tai gali būti ir visai paprasti žmonės“, - pasakojo ekskursijas po krematoriumą vedanti Neringa. Urnos čia kainuoja nuo 250 iki kelių tūkstančių litų.
Pasak V. Labanausko, urnomis pasirūpina ir tie žmonės, kurie planuoja išvykti ar jau gyvena emigracijoje. Jiems puiki išeitis – kolumbariumai.
„Kolumbariumu galima naudotis tiek, kiek reikia. Jeigu jūs kur nors išvažiuosite, urną galite perkelti kitur, kad jums būtų arčiau lankyti kapą. Emigrantai dažnai renkasi šį būdą. Netgi buvo atvejis, kai palaidoti palaikai buvo atkasti, kremuoti ir žmonės juos išsivežė į savo šalį. Kiti žmonės kaip tik suinteresuoti, kad artimieji būtų palaidoti vienoje vietoje. Kūno laidoti ten dažnai nebėra vietos, o urna visada tilps. Taip pat sutaupoma ne tik karstui, nes kremavimui jo nereikia prabangaus, bet ir duobės kasimui (ši paslauga šiandien taip pat nepigi). Taigi palyginus su tradicinėmis laidotuvėmis, kremavimas vis dėlto pigesnis laidojimo būdas. Jau vien naujas žemės plotelis kiek kainuotų. Urną galima palaidoti jau į esamus kapus be ypatingų išlaidų, kadangi tai labai paprasta. Užtenka išgręžti skylę žemėje, į kurią patalpinama ta urna. Kai kurie žmonės jau turi pasiruošę sarkofagus žemėje, tiesiog nuimamas paminklinis akmuo, o po juo paruošta vieta, kurioje telpa daug kapsulių“, - aiškino pašnekovas.
Paklaustas, ar yra atvejų, kai žmonės velionio pelenus ketina tiesiog išbarstyti, V. Labanauskas užsiminė, kad nors apie tokius atvejus yra girdėjęs, Lietuvoje tai yra nelegalu – pas mus nėra pelenų barstymo laukų. Todėl žmonės, norėdami įvykdyti tokią mirusiojo valią, įstumiami į šiek tiek dviprasmišką padėtį.
Degantį kūną galima stebėti pro specialią akutę
Visas kremacijos procesas trunka apie 2,5-3 val. „Jei yra atvykusių artimųjų, kurie atsisveikina su velioniu, atėjus laikui kremuoti, paprašome žmonių palikti salę, o mes paruošiame karstą – nuimame jo rankenėles, jeigu jos trukdo karstui išstumti į kitą patalpą – prie kremavimo įrenginio. Tuomet pasiteiraujame atlydėjusių žmonių, ar jie norės stebėti proceso pradžią. Pradžia yra tokia: karstas padedamas ant kremavimo įrenginio, atsidaro įrenginio vartai ir karstas įvažiuoja į vidų. Iš ten sklinda garsas ir šiluma. Tai trunka keletą sekundžių.
Vieni žmonės sako, kad nenori prisiminti žmogaus prie kažkokio įrenginio, kiti kaip tik viską nori stebėti su visa gimine. Taigi būna labai įvairiai. Po 10-15 minučių, kai jau nudega karstas, galima stebėti, kaip vyksta procesas kremavimo įrenginyje. Artimieji gali pamatyti vaizdą kompiuteryje arba tiesiogiai pro specialią akutę. Mat per tiek laiko nudega karstas ir matosi kūnas. Artimieji gali pamatyti liepsnos apimtą velionio kūną. Kai kuriems žmonėms palengvėja, kai jie pamato pradedantį degti kūną“, - pasakojo krematoriumo darbuotoja.
Jei žmonės velionio nelydi, karstas į kremavimo įrenginį patenka tiesiogiai pro kitą patalpą. Patį įrenginį sudaro trys sekcijos. Pirmajame etape vyksta kremacija dujomis, kurios paprastai įkaitinamo iki 800 laipsnių ir daugiau. Maždaug po valandos speciali įrenginio plokštė verčiasi ir pereinama į kitą lygį, kuriame organinės medžiagos virsta neorganinėmis. Trečiajame lygyje palaikai atvėsinami. Vienu metu įrenginyje gali būti trys kūnai, jie netrukdo vienas kitam, nes zonos viena nuo kitos izoliuotos.
Pasak mūsų ekskursijos vadovės, vis dar gajus mitas, kad krematoriumas turi turėti didžiulius kaminus, iš kurių virsta tiršti dūmai. Iš tiesų yra tik vienas labai nedidelis kaminas, iš kurio šaltą dieną sklinda garas. Anglies dvideginio išmetimai iš jo lygiai tokie patys kaip dujomis šildomo namo.
Beje, ekskursijos po krematoriumą pakankamai populiarios. „Atvažiuoja ir iš neįgaliųjų centrų, ir senjorai. Jie visi šmaikščiai nusiteikę, visada turi daug įdomių klausimų. Jiems svarbu, kokius nurodymus dėl savo laidotuvių turėtų duoti vaikams. Pavyzdžiui, aiškinasi, kokio reikia karsto ir pan. Jie pakankamai lankstūs. Galiu duoti savo močiutės pavyzdį. Anksčiau ji sakė, kad, gink Dieve, jos nekremuotume, bet kai paklausiau, į kokį kapą ji norėtų atgulti, pasirodė, kad tai padaryti jokių galimybių – laidoti jame negalima. Tuomet ji pasižiūrėjo labai lanksčiai. Atėjo čia į ekskursiją ir apsisprendė po mirties kremuotis. Jei artimas giminaitis patvirtina, kad velionis norėjo būti kremuotas, jokių kitų papildomų dokumentų nereikia. Jei žmogus neturi artimų giminaičių, yra tokia paslauga, kaip trišalė sutartis, kurią sudaro laidojimo paslaugą užsakantis asmuo, pažįstamas, draugas ar kaimynas ir krematoriumas. Pagal šią sutartį žmogui mirus įgaliotas asmuo be problemų galės įvykdyti žmogaus valią. Beje, turime tokių sutarčių nemažai pasirašę. Kita sutarčių rūšis, kai žmogus pats iš anksto susimoka už laidojimo paslaugą. Taip pat turime ir tokių“, - pasakojo administratorė.