Po savaitės atostogų į Briuselį sugrįžusiai išrinktajai Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen visą praėjusią savaitę irgi netrūko iššūkių.
„Prezidentė dirbs, kad suspėtų iki lapkričio 1 d., kaip numatyta pagal sutartis, kada naujoji Komisija turi pradėti darbą. Kuo daugiau yra žinoma kandidatų, tuo geriau, nes jie gali susitikti su išrinktąja Komisijos pirmininke ir aptarti galimą portfelių pasidalinimą. Kai komanda bus galutinai surinka, išrinktoji Komisijos pirmininkė pristatys ją visuomenei ir Europos Parlamentui. Kol kas nebus jokių spekuliacijų, nes vis dar tęsiasi kandidatų oficialaus siūlymo procesas. Ne kiekvienas kandidatas gali tapti galutinės komandos, kuri bus pristatyta Europos Parlamentui, nariais“, – pirmadienį vidurdienio spaudos konferencijoje EK atstovė ir tranzitinės komandos narė Mina Andreeva atsakė į žurnalisto klausimą apie naująją EK, o tiksliau kelis klausimus: kaip sekasi? Kada bus pristatyta naujoji komanda? Ar pavyksta užtikrinti lyčių balansą naujoje Komisijoje?
„Cherchez la femme!“ – „Ieškokite moters!“
Būtent, didžioji intriga ir kartu iššūkis būsimai Komisijos vadovei buvo lyčių balansas (apie jos prašymą šalims-narėms pasiūlyti du kandidatus – vėliau). Visų pirma, pirmadienį, paskutinę dieną, kai buvo nurodytas terminas šalims pateikti savo kandidatus į EK, ne visos buvo įvardinusios savo pasirinkimą.
Antra, dar nebuvo oficialiai aišku, ar U. von der Leyen pavyko įgyvendinti savo pažadą išlaikyti moterų ir vyrų santykį Komisijoje.
O, pasak Briuselio koridorius gerai pažįstančių diplomatų, Europos Parlamentas labai principingai stebėjo būtent šį išrinktosios EK vadovės įsipareigojimą.
Tiesa, pradžia buvo nebloga. Bulgarija pranešė, kad nori palikti dabartinę komisarę Briuselyje. 2017 m. Mariya Gabriel tapo Bendros skaitmeninės rinkos komisare būdama 38 metų ir buvo jauniausia istorijoje komisarė. Iki tol ji buvo Europos Parlamento narė.
Čekai irgi pasiūlė pasilikti 55-erių Věrai Jourovái. Ji iki šiol buvo Teisingumo, vartotojų ir lyčių lygybės komisarė. Dabar norėtų rimtesnio, su ekonomika siejamo posto.
Briuselyje turėtų likti ir danų atstovė 51-erių Margrethe Vestager. Ji iki šiol buvo atsakinga už konkurenciją. Dabar laukia paaukštinimas – pirmosios Komisijos vicepirmininkės postas, bent taip kalba Briuselio užkulisiuose. Priežastis – Šiaurės šalys negavo nei vieno aukščiausio ES posto ir tai turėtų būti savotiška kompensacija.
Estija pasiūlė 41-erių buvusią ekonomikos ministrę Kadri Simson.
Kroatija kandidate pasirinko Dubravką Šuicą – 62 metų politikė yra Europos Parlamento narė, buvusi Dubrovniko merė. Kipras – 63 metų parlamentarę Stellą Kyriakides, kuri yra buvusi Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pirmininkė.
Suomiai į EK siūlo 44 metų buvusią finansų ministrę Jutta Urpilainen. Tai pirmas kartas per 25 metų istoriją, kai Suomija siūlo į komisarus moterį. J. Urpilainen išgarsėjo savo kieta derybine pozicija per krizę dėl pagalbos euro zonos šalims. Ji taip pat buvo pirmoji Suomijos socialdemokratų lyderė.
Malta irgi pirmą kartą į Komisiją siūlo moterį – 56 metų Helena Dalli, buvusią lygybės ir Europos reikalų ministrę. 54-erių Ylva Johansson yra Švedijos kandidatė. Iki šiol ėjo įdarbinimo ministrės pareigas.
Kaip ne kartą minėta, išrinktoji Eurokomisijos pirmininkė U. von der Leyen pažadėjo išlaikyti Komisijoje lyčių balansą. T. y. atmetus britus, kurie nežada pateikti savo kandidato/ės, Komisiją sudarys 27 nariai, tad reikia bent 13 moterų (prietaringiems šis skaičius, žinoma, nelabai gražus). Pridėjus pačią išrinktąją Eurokomisijos pirmininke U. von der Leyen (Vokietija), pirmadienį buvo dešimt dailiosios lyties atstovių.
„Dirbama, kad pasiektume tikslą, bet tai priklauso ir nuo šalių-narių. Kol kas kandidatų siūlymo procesas nebaigtas, todėl negaliu nieko daug komentuoti. Turime palaukti. Išrinktoji Komisijos pirmininkė dirba šiuo klausimu“, – pirmadienį kalbėjo M. Andreeva.
Tik dvi šalys įsiklausė į U. von der Leyen į kitą prašymą ir atsiuntė po dvi kandidatūras – tai Portugalija ir Rumunija. Rumunai pasiūlė Europos Parlamento narius Daną Nicą arba Rovaną Plumb – abu 59-erių. Portugalai – 43 metų europarlamentarą Pedro Marquesą arba 63 metų Portugalijos banko vicepirmininkę Elisą Ferreirą. Galiausiai antradienį pranešta, kad portugalai nusprendė (gal ne be U. von der Leyen pagalbos), jog geriau E. Ferreira.
Taigi antradienį jau buvo 11 būsimos komisijos moteriškos lyties narių. Jei įsiplieskusi Rumunijoje politinė krizė nepaveiks šalies sprendimo dėl kandidatų į komisarus, tuomet tikėtina užbraukti 12-tą skaičių. (Tiesa, vėliau išaiškėjo, kad šios kandidatūros nebuvo suderintos su Rumunijos prezidentu Klausu Iohannisu ir tai, žinoma, sukėlė pastarojo pyktį. Pasak jo, nei D. Nica, nei R. Plumb neišlaikys Europos Parlamento egzamino.)
Be to, antradienį vis dar delsė Italija ir Prancūzija. Italija – dėl rugpjūtį kilusios politinės krizės, Prancūzija – nes... „ji gali“ (arba turi kitų reikalų).
Bet tai įvyko! – Trečiadienį, neoficialiais šaltiniais remiantis, pranešta, kad Prancūzijos kandidate tapo moteris – 54-erių Sylvie Goulard – artima prezidento Emmanuelio Macrono sąjungininkė, dabartinė Prancūzijos centrinio banko vadovo pavaduotoja bei buvusi Europos Parlamento narė.
Taigi teoriškai 13 – ir net tarpusavyje besipešantys italai neturėtų išvirti spagečių iš U. van der Leyen pažadų. Tad „Berlaymont“ pastate Briuselyje, kuriame suteiktas laikinas prieglobstis U. van der Leyen komandai, o nuo lapkričio 1-osios ji turėtų perimti šeimininko teises, trečiadienį turėjo šaudyti šampano kamščiai. Bent jau susitikimo su Lietuvos kandidatu V. Sinkevičiumi metu išrinktoji EK pirmininkė turėjo būti pozityvios nuotaikos.
Kokį portfelį gaus Lietuva?
Kita vertus, tai tik pradžia ne tik U. van de Leyen, bet ir visiems į Komisiją pasiūlytiems kandidatams. Visų pirma, reikia paskirstyti portfelius, o dauguma šalių išreiškė norą gauti „rimtus“ portfelius – ekonomikos, finansų, energetikos sektoriai.
Lietuva, taip pat premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, tikisi „solidaus“ – su saugumu arba ekonomika siejamo – portfelio. Tačiau dar prieš oficialiai paskiriant kandidatu V. Sinkevičių, alfa.lt pranešė, kad jų šaltinių teigimu, Lietuvai bus siūlomas teisingumo, vartotojų ir lyčių lygybės komisaro portfelis, kuriam iki šiol vadovauja Komisijoje liekanti čekė V.Jourová ir kurį čekai nori iškeisti į kažką iš ekonomikos srities.
Po pirmo V. Sinkevičiaus susitikimo su U. von der Leyen pasklido gandai, kad Lietuvai teks skaitmeninė ar inovacijų sritis. O ir pats kandidatas – ekonomikos ir inovacijų ministras tokių gandų neneigė, sakydamas, kad „nebus tas portfelis svetimas man ir veiklai, kurią dirbau Lietuvoje“.
Po antrojo susitikimo šią savaitę V. Sinkevičius pasakojo, kad kalbėjosi daugiausia apie skaitmenizaciją ir... jau apie klimatą. Pasak piktų liežuvių, portfelio „solidumas“ vis krenta.
Viena versijų – V. Sinkevičiaus kandidatūra tiko U. von der Leyen, nes jis esą būtų vienintelis Europos žaliųjų, kurie Europos Parlamente balsavo prieš vokietės kandidatūrą į EK vadoves, atstovas. Bet išaiškėjo, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – ne visai europietiškos žalios spalvos ir Europos žalieji nuo jų vos ne atsižegnoja.
Taigi, jei V. Sinkevičius gautų, tarkime, klimato ir energetikos ar net tą patį teisingumo, vartotojų ir lyčių lygybės komisaro portfelį, jis turėtų puikią galimybę įrodyti, kad, nepaisant jo vado „Cadillac Escalade“ bei kitų dalykų, jis gali: pirmu atveju pasiekti daugiau tvarumo aplinkos apsaugoje; antruoju atveju – daugiau lygybės. Visa tai yra pagrindiniai principai, kuriais vadovaujasi Europos žalieji.
Ar taip įvyks, pamatysime jau netrukus. Pasak politico.eu, rugsėjo 15 d. turėtų paaiškėti, kam kokie portfeliai atiduoti.
Kita vertus, reikia turėti omeny, kad ne tik partinė priklausomybė ir šalių norai (galia) nulemia portfelius. U. van der Leyen sumanė daugiau – restruktūrizuoti visą Komisijos darbą, t. y. pakeisti pavaldumą – kažkam padidinti įgaliojimus, kažkam juos apkarpyti; o galbūt sukurti/perkurti pareigybes. Tad spėjimai – tarsi būrimas iš kavos tirščių. Bet juk norisi žinoti ateitį…
Europos Parlamento egzaminas
Apie „neišburtą“ ateitį: iš pradžių Europos Sąjungos Taryba, susitarusi su išrinktuoju Komisijos pirmininku, patvirtina kandidatų į Komisijos narius sąrašą. Toliau rugsėjį-spalį paskirtieji Komisijos nariai išklausomi Parlamento komitetuose, atsakinguose už būsimas jų kompetencijos sritis (apie 3 valandas truks „egzaminas“). Tuomet kiekvienas komitetas renkasi į posėdį, kad įvertintų kandidato ekspertines žinias ir jų klausymo rezultatus, o šis įvertinimas išsiunčiamas Europos Parlamento pirmininkui.
Tada visos sudėties Komisijai, įskaitant Komisijos pirmininkę U. von der Leyen ir ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepą Borrelį, balsuodamas vieną kartą turi pritarti Europos Parlamentas.
Buvo atvejų, kai Europos Parlamentas parodė savo raumenis ir privertė pakeisti kandidatą į EK. 2014 m. Slovėnijos kandidatė į Komisijos energetikos sektorių Alenka Bratušek buvo priversta pasitraukti po klausimų Europos Parlamente. Viena vertus, ji pasirodė labai prastai, kita vertus – mainais į jos galvą kelios kitos „nuodėmingos“ galvos liko EK.
Taigi, kandidato ekspertinės žinios viena, bet dar yra ir „nuodėmės“ – tai labai plati sąvoka (subjektyvi): nuo įtarimų neskaidria veikla iki kepuraitės su užrašu „Make America Great Again“.
„Nuodėmingieji“
Tarkime, Prancūzijos atstovė S. Goulard susilauks klausimų dėl to, kiek ji tinkamai naudojo turimus išteklius, kuomet buvo Europos Parlamento narė. Dėl šio tyrimo, kuris vis dar vyksta, ji atsistatydino iš Prancūzijos gynybos ministrės posto.
Pati išrinktoji Komisijos pirmininkė U. von der Leyen irgi nėra šventa – tebevyksta tyrimas dėl tariamo aplaidaus išorės konsultantų samdymo jai būnant Vokietijos gynybos ministre. Dar daugiau negražių žodžių jos atžvilgiu, tikriausiai, pasakytų vokiečių kariuomenė, kuri teliko iliuzija kažkada buvusio pavyzdžio viso pasaulio kariškiams.
Jei ant U. van der Leyen turi teisę pykti kariškiai, tai ant vengrų kandidato į EK, 63 metų buvusio teisingumo ministro László Trócsányi, pyksta tiek Vengrijos opozicija ir žmogaus teisių gynėjai, tiek Briuselio burbulas. Jam vadovaujant Vengrija priėmė įstatymus, kurie sulaukė kritikos dėl demokratijos, teisės viršenybės pažeidimų. Jo laukia rimtas išbandymas Europos Parlamente, kuriame jis ir atsidūrė po šių metų rinkimų, bet galiausia buvo Vengrijos pasiūlytas į komisarus.
Dar vienas, kuriam tikrai nebūtų buvę lengva Europos Parlamento scenoje, – Lenkijos kandidatas 46 metų Krzysztofas Szczerskis – Lenkijos prezidento kabineto vadovas, laikomas vienu iš dabartinių Lenkijos valdančiųjų „vanagų“, kuris „skraidina“ Lenkiją Vengrijos kryptimi, t. y. ne ta, kuria norėtų matyti Briuselis.
Bet čia U. von der Leyen užbėgo už akių krizei ir pasiūlė lenkams „solidų“ žemės ūkio portfelį. Mainais, K. Szczerskis atšaukė savo kandidatūrą, nes esą nelabai gaudosi šioje srityje. Jį turėtų pakeisti 64-erių buvęs europarlamentas Januszas Wojciechowskis, kuris šiuo metu yra auditorius Europos audito rūmuose.
Vis dėlto jam bei tuo labiau vengrui gali būti nelengva ir dėl kitos priežasties – Lenkijos ir Vengrijos vadovų puolimo prieš olandą Fransą Timmermansą per derybas dėl ES vadovybės. Bent jau taip neoficialiai svarstė vienas ES diplomatas.
Pats 58-erių Fransas Timmermansas iki šiol eina Komisijos vicepirmininko pareigas ir liks Komisijoje. Nors buvo vienas iš lyderių kovoje dėl Komisijos vadovo posto, tačiau finišo tiesiojoj lenkai ir vengrai pašalino jį iš lenktynių dėl jo anksčiau išsakytos kritikos tų šalių valdžiai.
Kita vertus, pagal U. von der Leyen reformą jis turėtų tapti dar vienu pirmuoju Komisijos vicepirmininku. F. Timmermansas, M. Vestager ir U. van der Leyen turėtų sudaryti savotišką meilės trikampį, bent taip politico.eu nupasakojo jų šaltiniai.
Kandidatai, namuose sukėlę audras
Sugrįžtant prie Lietuvos kandidato V. Sinkevičiaus – jis beveik atrodo angelas, lyginant su išvardytomis kolegų „nuodėmėmis“. Žinoma, jis sulaukė kritikos Lietuvoje, bet „savo šalyje pranašu nebūsi“. Ir Lietuvos atvejis nėra išimtis.
Slovėnai į Komisiją deleguoja nepartinį 51-erių diplomatą Janezą Lenarčičą. Pasak kritikų, ši kandidatūra rodo, kad dabartiniai Slovėnijos valdantieji neturi kadrų. Labai girdėti ir Lietuvoje tokie kaltinimai „valstiečiams“.
Belgijos kandidatas 61-erių Didier Reyndersas – Belgijos užsienio reikalų ministras, pretendavęs į Europos Tarybos prezidento postą, kurį užėmė jo bendražygis Belgijos premjeras Charlesas Michelis. D. Reynderso kandidatūrą sukėlė ne mažesnes aistras Belgijoje nei V. Sinkevičiaus Lietuvoje. Skirtingai nei pastarasis, 61-erių belgas yra labai patyręs, bet iš frankofonų flango (kaip ir Ch. Michelis), o du frankofonai Belgijos atstovai ES – visai flamandams ne prie širdies. Tiesa, dabar Belgijai EK atstovauja flamandė Marianne Thyssens, o buvęs Europos Tarybos vadovas Hermanas Van Rompuy – irgi flamandas. Strėlių Belgijos pasirinkimas sulaukė ir iš frankofonų – esą tai nebuvo demokratiškas sprendimas, nes jį vienašališkai priėmė į Europos Tarybą susiruošęs ir Belgijos rinkimus pralaimėjęs Ch. Michelis.
Nepamirškime ir Rumunijos atvejo, minėto anksčiau.
Senbuviai
Kalbant apie kitus, ne tiek dėmesio patraukusius, kandidatus į EK. Austras Johannesas Hahnas – nuo 2010-ųjų Europos Komisijoje, t. y. turėtų dirbti trečią kadenciją. Prieš tai jis buvo Regioninės politikos, o po to Europos kaimynystės politikos ir plėtros derybų komisaras. 61-erių amžiaus kandidatūra pasiūlyta dar liepos pradžioje.
Dar vienas liekantis senbuvis – Slovakijos kandidatas 53-ijų Marošas Šefčovičius, kuris Komisijoje nuo 2009 m. – buvęs švietimo komisaras, po to Komisijos vicepirmininkas tarpinstituciniais klausimais ir dabar vicepirmininkas energetinės sąjungos klausimais. Jis taip pat šiemet dalyvavo Slovakijos prezidento rinkimuose, bet pralaimėjo.
Airija palieka Briuselyje antrajai kadencijai 59-erių Philą Hoganą, kuris iki šiol eina žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaro pareigas. Pastaruoju metu jis ne kartą griežtai pasisakė apie naująjį britų premjerą Borisą Johnsoną, kuris nuolat grasina, kad britai pasitrauks iš ES be susitarimo.
48-erių dabartinis Komisijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis taip pat lieka. Buvęs Latvijos premjeras krizės metu iki šiol buvo atsakingas už eurą ir socialinį dialogą, finansinį stabilumą.
54-erių Margaritisas Schinasas iki šiol vadovavo Europos Komisijos spaudos tarybai – dabar jo laukia Europos komisaro postas nuo Graikijos. Šių metų pradžioje jis dėl „Brexit“ viešai kreipėsi į britų vyriausybę kažkada legendinės grupės „Spice Girls“ dainos žodžiais: „tell us what you want, what you really, really want“ („pasakykit mums, ko jūs norit, ko tikrai, tikrai norit“).
Iš Europos Parlamento į Komisiją planuoja persikelti Liuksemburgo kandidatas 65-erių Nicolas Schmitas.
Jauniausias, bet gal ne blogiausias?
Pabaigai, šiek tiek statistikos. Taigi, 27 Komisijos nariai: lyčių balansas ir turėtų būti išlaikytas – mažiausiai 13 moterų (bent teoriškai), 14 vyrų (o gal ir mažiau).
Liekančių „Berlaymont“ pastate ir galinčių būti patyrusiais gidais naujiems Komisijos nariams – bent 6.
Kandidatų į Europos komisarus amžiaus vidurkis – 55 metai. Jei 28-erių V. Sinkevičius bus patvirtintas EK nariu, jis taps jauniausiu Komisijos istorijoje. Išrinktoji U. van der Leyen yra 60-ies ir turi 7 vaikus, kurių du vyresnėliai yra 32-ejų ir 30 metų amžiaus.