„Vaiko pinigai tokie, kokie yra suplanuoti, sprendimai, kurie buvo suplanuoti Vyriausybės, jie turės tęstinumą“, – sakė M. Navickienė.
Tačiau, kaip pastebėjo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Agnė Širinskienė, antradienį Seimui pateiktame naujosios Vyriausybės programos projekte apie vaiko pinigus kalba tik vienas sakinys: „vaiko pinigus susiesime su darželio lankomumu socialinės rizikos šeimoms“.
„Iš esmės vaiko pinigai programoje neminimi, išskyrus vieną kontekstą. Neaišku, ar jie augs, ar jie mažės, yra neįmanoma suprasti, ar ta išmoka liks universali“, – Delfi sakė A. Širinskienė.
A. Širinskienės teigimu, sprendimas vaiko pinigus susieti su darželio lankomumu būtų nesavalaikis.
„Tarkime, finansų ministrė kalba, kad liks universali išmoka. Tuo tarpu koalicijos partneriai liberalai kalba apie tai, kad galbūt kai kurioms šeimoms ji būtų nereikalinga ir būtų duodama tik tam tikroms šeimoms. Kiek matau, ekonomistai Lietuvoje tai kritikuoja.
Vienintelė vieta, kur Vyriausybės programos projekte atsiranda kalba apie vaiko pinigus, yra sąsaja su socialiai remtinomis šeimomis. Esame priėmę sprendimų, kad toms šeimoms, kurios stokoja socialinių įgūdžių, yra padedama tuos pinigus panaudoti. Jie gali gauti paramą ir paslaugomis, ir kažkokiomis prekėmis mokyklai, ir maistu. Bet daryti bausmę tėvams, kurių vaikas nelanko darželio, nėra savalaikis sprendimas“, – detalizavo A. Širinskienė.
Darželių trūkumo problema
Valstietė pabrėžė, kad didžiuosiuose miestuose egzistuoja darželių trūkumo problema, o regionuose dėl nepakankamai išvystytos infrastruktūros nėra sudaromos sąlygos lankyti darželių.
„Vienas dalykas, darželių trūkumas yra labai didelė problemą didžiuosiuose miestuose – Vilniuje ir Kaune. Dėl to daromos priemokos privatiems darželiams. Dalis žmonių Vilniaus mieste ar Kaune negalės to išpildyti dėl vietų trūkumo valstybiniuose darželiuose.
Kitas dalykas, regionuose, miesteliuose darželių nėra daug. Rajonuose neretai darželiai yra nutolę nuo gyvenamosios vietos. Todėl kyla logistikos problemos. Šiuo atveju reiktų socialinės rizikos šeimoms užtikrinti ir logistiką iki darželio, bet apie tai nekalbama“, – aiškino A. Širinskienė.
Jos teigimu, Vyriausybės programos projekte atsiranda gąsdinanti priemonė, kuri iškart kalba apie bausmę – galimą vaiko pinigų atėmimą, bet kartu šeimoms nepasakoma, kiek darželių bus įkurta, kaip bus užtikrinamas vaiko nuvežimas į darželį. Kol to nėra, pasak parlamentarės, kalbėti apie tokią priemonę yra neetiška.
„Ekonomistai kalba, kad, jei neliktų universalių išmoktų ir būtų tik tikslinės, gali atsirasti gyvulių ūkis. Dalis šeimų gali slėpti savo pajamas, kad jos patektų į tą finansinę situaciją, kurioje gali gauti vaiko pinigus. Tai netiesiogiai, bet gali sustiprinti šešėlinę situaciją“, – teigė ji.
Drastiškų pokyčių neplanuoja
Valdančiųjų konservatorių atstovas, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pabrėžė, kad, kalbant apie vaiko pinigus, dideli pokyčiai neplanuojami. Taip pat artimiausiu laikotarpiu siekiama prisiimti ir išpildyti įsipareigojimus visuomenei.
„Naujos Vyriausybės pozicija yra aiški – užtikrinti, jog prisiimti įsipareigojimai visuomenei, įskaitant ir vaiko pinigus, būtų vykdomi. Jokių staigių pakeitimų ar tuo labiau mažinimų nėra svarstoma. Bus vykdomi visi prisiimti įsipareigojimai.
Suprantu, kad tai reikalauja papildomų lėšų, suprantu, kad perskaičiavus ir peržiūrėjus tam tikras taisykles, kurios užtikrins, kad daugiau tėvų gautų, tai reikalaus dar ir papildomų 10 mln. eurų ateinančių metų biudžete. Bet tuos resursus tikrai užtikrinsime ir numatysime ateinančių metų biudžete“, – kalbėjo jis.
Jam antrino ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė. Politikas pabrėžė, kad pirmiausia turėtume kalbėti apie įsipareigojimų, kurie yra numatyti 2021 m., vykdymą. Tačiau apie ateitį ir tolesnį laikotarpį, anot jo, kalbėti šiuo metu sudėtinga.
„Standartinės išmokos augimas 10 eurų iki 70 eurų – šios nuostatos ir bus laikomasi. Tikrai turime vieningą politinį matymą, kad šiuo klausimu šiuo metu neturėtų būti keliama sumaištis.
Kalbant apie ateitį, sakyti, kokioje realybėje gyvensime po metų, kokia bus ekonominė situacija, kiek mus varžys Europos Sąjungos reguliavimas dėl skolinimosi, yra sudėtinga. Ta realybė gali būti visai kitokia, todėl žadėti ar projektuoti didesnius augimus būtų sudėtinga“, – sakė jis.
Neatmeta orientacijos į tikslinę pagalbą
Paprašytas pakomentuoti Vyriausybės programos projekte įrašytą teiginį, kad „vaiko pinigai bus susieti su darželio lankomumu socialinės rizikos šeimoms“, M. Lingė teigė, kad programai būdinga orientacija į pagalbos tikslingumą.
„Kalbama apie bendrą principą, kad bet kokia socialinė pagalba žmonėms turėtų būti orientuota į tikslingumo pusę, kai didesnės pagalbos priemonės ar didesnė parama paslaugomis būtų teikiama tiems, kuriems labiausiai reikia. Bet tai programoje vyraujantis dalykas dėl individualizuotų socialinių paslaugų, dėl individualizuotos pagalbos“, – komentavo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas.
Pasak jo, sudėtinga kalbėti už Vyriausybę, bet ši priemonė yra orientuota į tai, kad vaikai lankytų ugdymo įstaigas. Per tris mėnesius, kai po Vyriausybės programos patvirtinimo bus parengtas priemonių planas, tame plane jau bus galima matyti terminus, iki kada kurių priemonių įgyvendinimo galima tikėtis.
„Mano požiūriu, turime nedaryti jokių staigių pakeitimų, kas sudarytų sunkumų šeimoms ir pažeistų žmonių teisėtus lūkesčius. Vaiko pinigai turi būti mokami ir toliau. Be jokios abejonės, tiek socialinės apsaugos ministrė, tiek Socialinių reikalų komiteto pirmininkas turės diskutuoti apie tai, kaip galbūt vaiko pinigai galėtų būti panaudojami tiksliau, įskaitant ir socialinės rizikos šeimas. Nepasaint to, tikiuosi, kad staigių pakeitimų mes šioje srityje nematysime, juo labiau pakeitimų, dėl kurių nukentėtų šeimos“, – poziciją išsakė M. Majauskas.