Atsisakius pildyti ar nepilnai užpildžius šį Migracijos departamento klausimyną, užsieniečio prašymas dėl leidimo gyventi ar dėl vizos apskritai nėra priimamas, o pateikus netikslią, neišsamią ar tikrovės neatitinkančią informaciją, leidimą ar vizą gali būti atsisakyta išduoti.
Klausimyne užsieniečio pirmiausia prašoma pateikti esminę informaciją apie save: vardas, pavardė, pilietybė, gimimo data, išsilavinimas ir specialybė, prašoma išvardyti visas darbovietes, įskaitant karinę tarnybą.
Taip pat teiraujamasi, ar asmuo atliko privalomąją karinę tarnybą, prašoma detaliai apie tai papasakoti – kur ir kada, kokios karinės pajėgos, karinis dalinys, turėtas karinis laipsnis.
Asmens klausiama, ar turi/turėjo kontaktų (ir kokių) su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis, institucijomis, ar palaiko ryšius su asmenimis, kurie šiuo metu dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose, prašoma išsamiau papasakoti apie tuos asmenis.
Užsieniečiui klausimyne reikia atsakyti, ar jis buvo teistas (neatsižvelgiant į tai, ar teistumas išnykęs), kada ir už ką, ar bausmė atlikta.
Yra klausimas ir apie esamus bei buvusius verslo ryšius su NATO ar ES nepriklausančių valstybių: karinės pramonės įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis (įskaitant veiklą dvejopos paskirties prekių srityje); strateginės reikšmės objektais; valstybinės valdžios ir valdymo sektoriumi; teisėsaugos ir žvalgybos institucijomis. Jeigu taip, apie tai prašoma papasakoti išsamiau.
Domimasi ir asmens priėjimu prie įslaptintų duomenų, ryšiais su žvalgybos tarnybomis: klausiama, ar jis turi/turėjo leidimą susipažinti su įslaptinta informacija, ir jei taip, tai kokioje institucijoje ar įmonėje, klausiama, ar asmuo turi/turėjo ryšių – dirbo, teikė informaciją vykdė pavedimus ar kitaip bendradarbiavo – su žvalgybos ir saugumo tarnybomis (išskyrus Lietuvos), jeigu taip, prašoma detaliai papasakoti.
Paskutiniai klausimai, užduodami Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, yra apie jų požiūrį į karą Ukrainoje: klausiama, ar jie pritaria Rusijos vykdomiems kariniams veiksmas Ukrainos teritorijoje (galima pasirinkti atsakymą taip arba ne), teiraujamasi, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas – Rusijai ar Ukrainai.
Klausimyno pabaigoje jį pildantis asmuo turi pasirašyti ir taip patvirtinti, kad pateikė išsamią ir teisingą informaciją.
Prievolė pildyti minėtą klausimyną Rusijos ir Baltarusijos piliečiams Lietuvoje atsirado 2022 metų pabaigoje po to, kai vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pakeitė teisės aktus.
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė anksčiau aiškino, jog klausimynas veiks kaip papildomas filtras, leisiantis operatyviau nustatyti užsieniečius, kurie dėl praeityje vykdytos savo veiklos ar ryšių su nedemokratiniais režimais gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
„Į Lietuvą atvykti ir čia būti panoręs užsienietis pildydamas klausimyną turės būti nuoširdus ir atviras. Toks asmuo privalės parodyti, kad yra pasirengęs bendradarbiauti su valstybe, kuri jį priima ir leidžia jam apsistoti savo teritorijoje“, – pranešime žiniasklaidai cituota E. Gudzinskaitė.
Šį klausimyną Migracijos departamentas gali pateikti pildyti ir kitų užsienio valstybių piliečiams.
Migracijos departamento rugsėjo 1 dienos duomenimis, Lietuvoje iš viso buvo 60 220 leidimą Lietuvoje gyventi turinčių Baltarusijos piliečių ir 16 179 Rusijos piliečiai.
Nuo tada, kai Rusijos ir Baltarusijos piliečių reikalaujama pildyti specialų klausimyną, iki rugpjūčio keliančiais grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui pripažinti 1164 šių valstybių piliečiai.
Visiems jiems taip pat uždrausta atvykti į Lietuvą.