Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė laidoje daugiau papasakojo apie išmokas, kurias dabar gauna prastovose esantys žmonės, bei kokių išmokų neteks, kai karantinas baigsis.
„Tiesą sakant, nebus tokio dalyko, kad išmokos pasibaigs su ta diena, kai pasibaigs karantinas. Tarkime, dalis dirbančiųjų dabar yra arba buvo prastovose, tai už jų darbo užmokestį darbdaviai gavo subsidijų. Pasibaigus karantinui arba darbuotojui grįžus iš prastovos, net ir dabar darbdavys lygiai taip pat gali dar šešis ateinančius mėnesius kreiptis dėl to paties darbuotojo subsidijos ir ją gauti. Noriu pasakyti, kad jau ir dabar kai kurios įmonės atnaujina veiklą ir jau dabar galima tęsti tas subsidijas, po karantino irgi jas bus galima tęsti. Pavyzdžiui, jei kalbėtume apie nedarbingumą dėl vaikų priežiūros, tai yra šiek tiek susiję su karantinu, būtent su tuo, kad darželiai ir mokyklos neveikė, o dabar jau leidžiama veikti, tačiau ne visos mokyklos atsidarė.
Bet jeigu pradėtų veikti visos ugdymo įstaigos, tėvams nebeliktų poreikio būti su vaikais namie, jie galėtų dirbti. Darbdaviai jau sako, kad laukia darbuotojų. Darbo neturintys žmonės visais laikais galėjo pretenduoti į nedarbo socialinio draudimo išmoką, kurios mokėjimas trunka devynis mėnesius, tačiau įvesta dar viena nauja laikina darbo paieškos išmoka, ji labai aktuali žmonėms, kurie neturi teisės gauti socialinio draudimo išmokos, nėra sukaupę stažo, tuomet jie galėtų gauti laikinąją darbo paieškos išmoką, siekiančią apie du šimtus eurų“, – sako E. Samoškaitė.
Nemano, kad bedarbių bus daugiau
Ekonomistas Žygimantas Mauricas laidoje sako, kad tikėtina, jog didžioji dalis tų, kurie dabar yra prastovose, vis dėlto po karantino grįš į darbus ir vėl bus visaverčiai darbuotojai.
„Iš dalies tai yra lenktynės su laiku, kuriose dalyvauja ir kitos Europos Sąjungos šalys, gana intensyviai taikančios tiek prastovų kompensavimo, tiek likvidumo užtikrinimo priemones. Yra vilties, kad didžioji dalis tų asmenų, kurie šiuo metu prastovose, turi nedarbingumo pažymėjimą, ekonominei situacijai pagerėjus grįš į savo darbus ir nepapildys bedarbių gretų. Egzistuoja du keliai grįžti iš prastovų, venas – grįžti į darbus ir būti visaverčiu darbuotoju, kitas – tapti bedarbiu.
Visi norėtų, kad asmenys žengtų pirmu keliu, antras, deja, išaugintų nedarbo lygį ir pagilintų ekonominę krizę, padidintų naštą socialinės apsaugos sistemai, taip pat – skurdo riziką. Kad bendrai įsivaizduotume, tai bedarbių skaičius išaugo ne taip jau ir žymiai“, – tikina ekonomistas.
Išmokų klausimas taip pat labai aktualus tiems, kurių vaikai šiuo metu neina į darželius. Tiesa, šiuo metu vaikai jau gali eiti į ugdymo įstaigas, žinoma, ne į visas.
„Viena vertus, ne visi darželiai visiškai atsidarė, nes turi vyresnio amžiaus darbuotojų, pavyzdžiui, jie patys baiminasi pradėti darbus, nori toliau dirbti nuotoliniu būdu, todėl negalėčiau pasakyti, kad visi tėvai gali vesti vaikus, būtent tie, kurie anksčiau vesdavo. Žinoma, dar nėra visos vietos užimtos, nes tėvai svarsto, šiuo metu turbūt turi ir baimių tam tikrų, galbūt gyvena su seneliais arba tiesiog dėl šventos ramybės, kol yra galimybė, neleidžia savo vaikų į darželius. Kiek tokių atvejų bus, mes neskaičiavome, bet, kai baigsis karantinas, baigsis ir tokia galimybė“, – sako pašnekovė.
Mauricas: tokia parama tikslinga
Paklausus, kiek visas karantinas gali kainuoti Lietuvai, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja ryšiams su visuomene įvardijo „Sodros“ jau kiek anksčiau pateiktus skaičius.
„Sodra“ yra paskaičiavusi, kad viena karantino diena, man atrodo, kainuoja apie du milijonus eurų, jeigu tie skaičiai nesikeitė; turbūt jie turėtų išlikti panašūs“, – pridūrė E. Samoškaitė.
Paklausus, ar išmokos nepaskatins žmonių nenoro grįžti į darbus, ekonomistas tikino, kad šiuo metu tokia parama yra tikslinga.
„Jeigu ta priemonė yra laikina, nemanau, kad poveikis bus labai didelis, gal net atvirkščiai – sumažins poreikį emigruoti, nes reikia suvokti, kad ekonomika patyrė tam tikrą šoką, kai kurie sektoriai, tarkime, laisvalaikio, turizmo, neatsigaus dar gana ilgą laiką, bent jau iki tokio lygio, kuris būtų artimas prieškriziniam. Taigi tokia parama tikslinga, nes daliai žmonių tiesiog nesiseks susirasti darbo“, – sako Ž. Mauricas.
Viltingos prognozės
Pasiteiravus, kas laukia Lietuvos ir visos Europos ateityje, ekonomistas Ž. Mauricas atsakė, jog prognozės šiuo metu, jeigu nebus antros koronaviruso bangos, atrodo gana viltingai.
„Prognozės, reikia pripažinti, gerėjančios, buvo tikėtasi kiek blogesnės situacijos, ypač sveikatos apsaugos fronte, nekalbu tik apie Lietuvą, bet ir apie visą ES, Europa gana gerai susitvarko. Beje, atvėrus ekonomiką, pradėjus judėti paslaugų sektoriui, tikėtina, ekonomikos susitraukimas bus mažesnis, nei prognozuota, kalbant apie Lietuvą, tikėtina, tas susitraukimas bus įvertintas vienaženkliu skaičiumi.
Jeigu prognozės išsipildys, kitais metais turėsime gana solidų ekonomikos augimą, taigi recesija labiau primins U formą, bet bus labiau V formos. Tai suteikia vilties, kad, reikia tikėtis, rudenį nebus naujos bangos. Didžioji dalis asmenų, kurie yra prastovose, netaps bedarbiais ir nedarbo lygis šoktels iki mažesnio lygio nei 2009 metais. Iš tikrųjų, įkvepiančios naujienos, nes blogiausio scenarijaus, kurį pranašavome, tikimybė mažėja“, – sako Ž. Mauricas.