"Darbo ir šeimos akistatoje beveik visada pralaimi šeima. Jeigu reikės, vyrai ir moterys dirbs viršvalandžius, negimdys vaikų arba jų vaikai namuose bus vieni, be priežiūros. Labai gaila, bet tokia realybė", – pripažino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių tyrimų centro vadovė Jolanta Reingardė. Ji vadovavo jungtinei VDU sociologijos mokslininkų grupei, kuri Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu neseniai atliko išsamų Lietuvos šeimų tyrimą.
Ne išmokų, o paslaugų
– Kai tėvų paklausėte, kas paskatintų turėti daugiau vaikų, 35 proc. jų atsakė, jog palankesnė darbą ir šeimą derinanti sistema. O atsakymą "Padidėjusios šeimos pajamos" pasirinko tik 15 proc. respondentų. Kodėl?
– Prieš dvejus metus buvome atlikę panašų tyrimą ir tada rezultatai buvo kiek kitokie. Apie tokią sritį kaip šeimos ir darbo derinimas žmonės mažai ką žinojo. Jie nenumanė, ką čia galėtų nuveikti valstybė ir darbdaviai.
Dabar padėtis šiek tiek pasikeitė. Žmonės jau supranta, kad išmokos jų neišgelbės – dėl kelių papildomų litų tikrai neverta gimdyti daugiau vaikų. Jie nori ne išmokų, o paslaugų. Sudarykite mums sąlygas derinti darbą ir šeimą, ir mes patys užsidirbsime.
Vakarų Europos šalyse šeimos ir darbo derinimo klausimas sprendžiamas nuo praėjusio amžiaus aštunto dešimtmečio. Taikomos lanksčios darbo formos, ir tai duoda naudos. Pavyzdžiui, Švedijoje gimstamumo lygis gana aukštas. Ir ne dėl išmokų už vaikus. Šioje šalyje sudarytos itin palankios sąlygos suderinti darbą ir šeimą. Būtent čia matau perspektyvą. Jeigu ir mūsų valstybė atsigręš į tai, tikrai turėsime daugiau vaikų.
– Kokios tos darbo ir šeimos derinimo priemonės?
– Tai susiję su tam tikromis paslaugomis, kurias turėtų teikti ir valstybė, ir darbdavys.
Ką galėtų padaryti valdžia? Mums atrodo, kad reikėtų pereiti prie lankstesnės vaiko priežiūros sistemos. Pavyzdžiui, jeigu noriu vaiką į darželį leisti dvi dienas per savaitę, kodėl turiu mokėti už visą mėnesį? Dabar vienintelė pateisinama priežastis, kodėl mažylis tam tikromis dienomis nelankė darželio, yra gydytojo pažyma apie vaiko ligą arba darbdavio patikinimas, jog tėvai dirba pamaininį darbą.
Reikėtų ir daugiau socialinių darbuotojų, kurie padėtų prižiūrėti sergantį, neįgalų šeimos narį. Juk tai sudarytų sąlygas kitiems šeimos nariams dirbti. O dabar jie priversti būti namie.
Darbdaviai galėtų pagalvoti apie lankstesnį darbo grafiką. Galbūt vaikų turintis darbuotojas galėtų darbą pradėti ne taip anksti ir vėliau baigti, vieną dieną dirbti ilgiau, o kitą trumpiau, kartais darbuotis namie. Juk yra tokių darbų, dėl kurių grafiko galima susitarti.
Auklėja patys save
– Iš jūsų tyrimo paaiškėjo, jog net 42 proc. pradinukų po pamokų namie būna vieni ir užsiima saviaukla.
– Tai vienas iš netikėtų atradimų. Žmonių klausėme apie mokyklinio amžiaus vaikus. Bet jei būtume pasiteiravę apie ikimokyklinukus, manau, ir čia būtų paaiškėję, jog nemažai tokio amžiaus vaikų namie sėdi vieni.
Daug dėmesio skiriame vaikams ugdyti, o jų priežiūrą pamirštame. Tėvai mano, kad jeigu jų vaikas nebijo likti namuose vienas, jokių bėdų lyg ir nebelieka. O ką jis ten veikia, kuo užsiima? Tai atrodo visiškai nesvarbu.
Vis dėlto kur kas daugiau dėmesio valstybė turėtų skirti popamokiniam vaikų užimtumui. Juk ne visi tėvai pajėgūs mokėti už vaikų būrelius. Taigi laisvalaikis turėtų būti organizuojamas mokyklose, čia vaikai galėtų ir pamokas paruošti. Svarbiausia, kad jie nebūtų vieni ir neužsiimtų saviaukla.
Beje, kai kuriose šalyse negalima palikti vaikų be priežiūros, jei jiems nėra 12 metų. O pas mus tėvai gali elgtis kaip nori.
– Gana keistai atrodo ir tyrimo duomenys, jog 70 proc. apklaustų tėvų pakanka informacijos apie vaikų auklėjimą, tačiau žinių apie vaikų psichologiją – trūksta. Bet juk tai labai susijusios sritys.
– Iš tiesų kontroversiškas rezultatas. Apie auklėjimą informacijos užtenka, o apie psichologiją – ne. Greičiausiai taip yra todėl, kad daugelis tėvų mano puikiai žinantys, ko reikia vaikui ir kaip jį auklėti. Tampi tėvu arba motina ir jau esi tarsi užprogramuotas viską žinoti. O vaiko psichologija laikoma atsietu nuo auklėjimo dalyku. Žodis "psichologija" daugeliui skamba rimtai ir sudaro įspūdį, jog tai reikalauja mokslo žinių.
Nesinaudoja tuo, kas yra
– Kokių žinių, susijusių su vaikų auginimu, tėvai dar pasigenda?
– Tyrimas atskleidė, jog šeimoms dar labai trūksta informacijos apie išmokas ir lengvatas. Pavyzdžiui, Darbo kodekse numatytos tam tikros lengvatos kūdikį maitinančioms motinoms, du ir daugiau vaikų turintiems tėvams (jiems priklauso viena laisva diena per mėnesį). Bet kas penktas žmogus nurodė tomis lengvatomis niekada nepasinaudojęs, nes apie jas paprasčiausiai nežinojo.
Tad išvada tokia: palankios šeimoms priemonės yra numatytos, bet žmonės dažnai apie jas nežino. Aišku, galime kaltinti visuomenę dėl jos teisinio neišprusimo, bet valdžia, kuri pastaruoju metu taip dažnai kaitalioja šiuos dalykus, turėtų užsiimti intensyvesne informacine kampanija.
Gal net prasminga būtų įvesti taisyklę, kad darbdavys, prieš pasirašydamas darbo sutartį, supažindintų darbuotoją su šeimai palankiomis Darbo kodekso nuostatomis. Žmonės turėtų pasinaudoti bent tuo, kas yra mūsų įstatymuose.