Apie 23 milijonus gyventojų turintis Taivanas, kurį Kinija laiko neatsiejama savo teritorijos dalimi, ne vienerius metus gyvena Kinijos invazijos grėsmės sąlygomis.
Svarstymų, ar tai galėtų įvykti, vėl padaugėjo po JAV prezidento Joe Bideno pareiškimo, kad Amerika jėga gintų Taivaną, jei Pekinas įsiveržtų į šią salą.
Gegužės pabaigoje buvo pranešta apie antrą didžiausią šiemet įsibrovimą į Taivano oro gynybos zoną: įskrido 30 kinų lėktuvų, tarp jų – ir naikintuvų.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad Pekinas blokuoja Taivano ryšius su viso pasaulio šalimis ir neleidžia jam dalyvauti tarptautinėse organizacijose, taip pat, kad Pekinas užsiima provokuojančia veikla, o Kinijos žodžiai ir veiksmai destabilizuoja padėtį.
Kinijos užsienio reikalų ministerija apkaltino A. Blinkeną šmeižiant šalį.
Kinija pagrasino, kad teks sumokėti
Rugpjūčio pradžioje dar didesnį didesnį Kinijos pyktį sukėlė numatytas JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi apsilankymas Taivane. Prieš jį Pekinas pareiškė, kad Valstijos už tai sumokės.
„JAV prisiims atsakomybę ir sumokės už Kinijos suverenių saugumo interesų pažeidimą“, – teigė Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying.
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala atkreipė dėmesį, kad Kinijos grasinimai netapo paskata atšaukti vizitą.
„Nors Bideno administracija į Pelosi planus žvelgė atsargiai ir, panašu, atkalbinėjo (dėl galimų provokacijų), tai sukūrė atvirkštinį efektą. Tiesa, kyla ir rizikos: net jei Kinija apsiribos labiau simbolinėmis karinėmis priemonėmis (pratybos pašonėje, oro erdvės pažeidimai, gal net 'palyda' Pelosi lėktuvui), atsitiktinio susidūrimo rizika neišvengiamai išaugs. Be to, nuogąstaujama dėl galimų sankcijų pačiam Taivanui“, – feisbuke rašo jis.
Politikos ekspertas atkreipė dėmesį, kad JAV oficialiai tebesilaiko „vienos Kinijos“ politikos ir „strateginio neapibrėžtumo“ principo, vyksta permąstymas.
„Pavyzdžiui, Bidenas jau triskart pareiškė, kad JAV padėtų Taivanui karinio konflikto atveju, o tai tarsi prieštarauja neapibrėžtumo idėjos esmei. Nors Baltieji Rūmai vėliau prezidento žodžius švelnindavo, kyla klausimas, ar tai tebuvo atsitiktinumas. Respublikonai ir Demokratai šiais laikais nesutaria beveik dėl nieko. Visgi dėl Kinijos, kaip pagrindinės ilgalaikės nacionalinio saugumo grėsmės, tarp partijų yra daugiau panašumų, nei (veikiau taktinių) skirtumų. Ir šį sykį ne vienas Respublikonas išreiškė paramą Pelosi vizitui (nors Donaldas Trumpas suskubo skelbti esą tą lėmė personaliniai interesai). Tai svarbu ir platesniame kontekste: net Rusijos agresijos fone Kinijos faktorių Vašingtono sprendimo priėmėjai laiko reikšmingiausiu strateginiu iššūkiu JAV“, – teigia jis.
Karo Ukrainoje pradžioje buvo pasirodę svarstymų, kad Kinijos invazija neva tapo dar labiau tikėtina, nes viso pasaulio akys nukreiptos į Ukrainą.
Tačiau Rusijos kariuomenei pradėjus strigti kare, o Vakarams susivienijus, politologai aiškino, kad kinai greičiausiai elgsis atsargiai ir stebės, kuo viskas baigsis.
Vilpišauskas: atsakymas priklausys nuo karo baigties
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas Delfi teigė, kad to, ar Kinija ryžtųsi užpulti Taivaną, dabar negali pasakyti niekas.
Anot jo, taip pat per anksti yra svarstyti, kokias išvadas iš karo Ukrainoje darosi Kinija.
„Atsakymas į šį klausimą priklausys nuo karo baigties. Kol kas tiek Kremlius, tiek ir Kinijos komunistų partijos vadovybė turėjo nustebti dėl Vakarų atsako vieningumo ir apimties, nepaisant ginčų tiek tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių, tiek apskritai skirtingo sankcijų įvedimo tempo. Manau, kad žvelgiant bendrai, tokio atsako nebuvo tikėtasi“, – sakė jis.
Tačiau pastaruoju metu svarstoma, ar pradžioje geležinę vienybę demonstravę Vakarai nepavargo nuo karo, Vakaruose pasigirdo balsų, raginančių Kijevą vardan greitesnio karo užbaigimo atiduoti dalį teritorijos Maskvai.
R. Vilpišauskas nesutinka, kad Vakarų vienybė yra susvyravusi.
Anot jo, Lietuvoje dominuoja maksimalistinis požiūris į tai, koks turėtų būti Vakarų atsakas.
„Bet turime įvertinti tą realybę, jog įvairiose kitose ES valstybėse vertinimai vis dar skiriasi. Ir nors požiūris į Kremliaus keliamą grėsmę supanašėjo lyginant su tuo, koks buvo iki karo, bet vis tiek grėsmės vertinimo skirtumai išlieka. Jei mes vertiname praeityje buvusius skirtumus ir dabartinį atsaką, aš vis tiek sakyčiau, kad daugiau argumentų teigti, jog jis gana vieningas ir apimantis daug sričių“, – kalbėjo jis.
Politologas atkreipė dėmesį, kad būtų keista, jei nebūtų diskusijų, turint galvoje, kad Rusijai paskelbtos sankcijos turi poveikį pačioms Vakarų šalims. Jo nuomone, padaryta yra tikrai daug.
„Nežinau, nuo minčių ar atgrasys – turbūt ne, bet nuo veiksmų – galbūt“, – paklaustas, ar tai vis dėlto turėtų atgrasyti Kiniją nuo minčių apie įsiveržimą į Taivaną, sakė jis.
Tačiau ar tokiu atveju, jei tai įvyktų, JAV dalyvavimas šiame konflikte galėtų lemti pagalbos Ukrainai sumažėjimą?
R. Vilpišausko teigimu, yra svarstymų, kiek Amerika pajėgi vienu metu dalyvauti keliuose konfliktuose.
„Bet dalyvavimas apibrėžiamas skirtingai. Vis dėlto Ukrainoje amerikiečių pajėgos nedalyvauja, tik siunčiama ginkluotė. Konflikto Taivane atveju taip pat galėtų būti įvairių dalyvavimo formų. Labai sunku abstrakčiai vertini“, – pabrėžė jis.
Invaziją laiko mažai tikėtina
Maršalo fondo Azijos tyrimų programos vadovė Bonnie Glaser CNN teigė, kad Kinijos invazija į Taivaną yra mažai tikėtina.
„Manau, kad Kinijos liaudies išlaisvinimo armija pati nėra tikra, kad jai pavyktų užgrobti ir kontroliuoti Taivaną. Pati kariuomenė pripažįsta pajėgumų trūkumą“, – teigė ji.
Anot pašnekovės, karas Ukrainoje išryškina kai kuriuos iššūkius, su kuriais galėtų susidurti ir Kinija, be to, karas su sala, nuo kurios skiria vanduo, būtų gerokai sunkesnis, nei turint sausumos sieną.
B. Glasser teigimu, didžiulis ukrainiečių užsidegimas ir motyvacija gintis greičiausiai įkvėptų ir Taivano žmones.
„Turint omenyje tai, kokią motyvaciją ir norą ginti savo laisvę parodė Ukraina, manau, kad tai greičiausiai pakeis ne tik kinų karo lyderių, bet ir Xi Jinpingo požiūrį“, – sakė ji.
Kinija turi jėgos užimti Taivaną, bet kaina būtų itin kruvina, neseniai paskelbė CNN.
Škotijos Sent Andruso universiteto profesorius Phillipas O'Brienas rašė, kad karas dėl Taivano abiem pusėms atneštų labai didelius nuostolius ir tai reikėtų turėti omenyje prieš siunčiant karius.
„Jei karas Ukrainoje mus ko nors moko, tai yra, kad karas beveik visada yra neapgalvotas pasirinkimas. Nenuvertinkite savo priešininko ir nemanykite, kad pačių sistemos puikiai suveiks“, – teigė jis.
TSPMI profesorius G. Vilpišauskas, paklaustas, kodėl Kinija vis dėlto iki šiol neįvykdė grasinimų jėga pulti Taivaną, sakė, jog pagrindinis Kiniją nuo invazijos į Taivaną atgrasantis veiksnys yra galima JAV ir jos sąjungininkių Indijos-Ramiojo vandenynų regione reakcija.
Jis nesutinka, kad Kinijai tokiam veiksmui pakaktų raumenų.
Politologas pabrėžė, kad Kinijos pajėgos gal ir įspūdingos karių skaičiumi, tačiau technikos ir išlaidų gynybai prasme atotrūkis nuo JAV vis dar yra labai didelis.
CNN rašo, kad vis dėlto, jei kinai nuspręstų tai padaryti, JAV ir sąjungininkės to, tikėtina, negalėtų sustabdyti.
„Analitikai teigia, kad Kinija turi daugiau karių, daugiau raketų ir daugiau laivų nei Taivanas ar galimi jo rėmėjai, tokie kaip JAV ar Japonija, galėtų atgabenti į mūšį. Tai reiškia, kad jei Kinija pasiryžtų užimti salą, ji tai galėtų padaryti. Nors Kinija greičiausiai būtų laimėtoja, šis laimėjimas turėtų labai kruviną kainą“, – teigiama straipsnyje.
CNN pateikia, kaip galėtų atrodyti Kinijos invazija į Taivaną.
Karas vandenyje
Kinija turi didžiausią pasaulyje karinį jūrų laivyną, kuriam priklauso apie 360 kovinių laivų – daugiau nei JAV flotilė, kurią sudaro apie 300 laivų.
Pekinas taip pat turi pažangiausią pasaulyje prekybinį laivyną, didelę pakrančių apsaugos tarnybą ir vadinamąją jūrų miliciją – žvejybinius laivus, kurie neoficialiai talkina kariuomenei.
Taigi, Kinija turi šimtus laivų, kurie kurie galėtų būti naudojami šimtų tūkstančių karių gabenimui.
Be kariuomenės tektų gabenti ir tūkstančius tankų, artilerijos pabūklų, pėstininkų kovos mašinų, raketų paleidimo sistemų – ne tik daugybę technikos, bet ir milžinišką kiekį degalų. Tektų įveikti 177 kilometrus jūra ir visą šį laiką laivai būtų puikūs taikiniai.
Profesorius Ph. O'Brienas teigia, kad Pekino laivai susidurtų su didele grėsme, nes Taivanas kaupia pigias ir efektyvias sausumos priešlaivines raketas, labai panašias į tas, kuriomis ukrainiečiai paskandino rusų kreiserį „Maskva“.
„Raketa „žemė-laivas“ yra pigu, o laivas – brangu“, – aiškino jis.
„New American Security“ centro analitikas Thomas Shugartas teigia, kad suprasdama savo skaitlinį pranašumą Kinija galėtų nuspręsti, jog būsimi nuostoliai yra pateisinami.
Neatmestina, kad Pekinas susidurtų su problemomis gabenant karius, nes jų prireiktų labai daug.
CNN pabrėžia, kad puolančios pajėgos gynėjus turi viršyti tris kartus, todėl 450 tūkst. taivaniečių gynybos pajėgoms Kinijai reikėtų daugiau nei 1,2 mln. karių, iš viso kinai turi daugiau kaip 2 mln. aktyvių pajėgų.
Kai kurios problemos, su kuriomis susidurtų Kinijos karinis laivynas, būtų tos pačios, kurios grasintų ir ginti Taivaną pasiųstoms pajėgoms.
CNN pažymi, kad JAV karinis jūrų laivynas Ramiajame vandenyne turi 11 lėktuvnešių, tačiau tik pusė jų gali kautis vienu metu, Kinija turi 2.
Ph. O'Brienas atkreipia dėmesį, kad Kinijos liaudies išlaisvinimo armija turi daugiau kaip 2 tūkst. raketų.
Ypatingą susirūpinimą kelia kinų DF-26 ir DF-21D, kuriuos Pekino valstybinė žiniasklaidos priemonė „Global Times“ 2020 metais pavadino lėktuvnešių žudikais ir pirmosiomis pasaulyje balistinėmis raketomis, galinčiomis nusitaikyti į didelius ir vidutinio dydžio laivus.
Karas ore
Analitikai teigia, kad tikėtina, jog Kinija bet kokio konflikto pradžioje pirmiausiai siektų įgyti pranašumą ore.
„Flight global“ duomenimis, Kinijos kariuomenė turi beveik 1,6 kovinių orlaivių, Taivanas – mažiau nei 300. Tuo metu JAV turi 2,7 tūkst. kovinių lėktuvų, tačiau, kitaip nei kinų, dalis amerikiečių orlaivių yra kitose šalyse.
Kariaudama ore Kinija būtų pasimokiusi iš Rusijos nesėkmių Ukrainoje.
Rusijos nesugebėjimas greitai perimti dominavimo danguje pribloškė daugelį analitikų. Tai lėmė Vakarų Kijevui tiekiamos priešlėktuvinės raketos. Taivanas su JAV yra sutaręs dėl priešlėktuvinės sistemos „Stinger“ ir oro gynybos sistemos „Patriot“ tiekimo, be to, plečia savo raketų gamybos pajėgumus.
Kita vertus, Kinija turėtų pranašumą prieš JAV vien dėl to, kad ji yra arčiau Taivano.
Atkreipiamas dėmesys, kad Kinija turi vis didesnį trumpo ir vidutinio balistinių raketų, galinčių pasiekti tolimus taikinius, arsenalą.
Karas ant žemės
Net jei Kinija prisiimtų riziką ir jai pavyktų į Taivaną atgabenti daugybę karių, sunkumai tuo toli gražu nesibaigtų.
Kaip ir ukrainiečiai Ukrainoje, taivaniečiai turėtų pranašumą vien dėl to, kad jie geriau pažįsta savo žemę, be to, yra labai motyvuoti ją apginti.
Pirma, kinų kariai turėtų rasti tinkamą išsilaipinimo vietą – idealiu atveju prie strategiškai svarbaus miesto, pavyzdžiui, Taipėjaus, su lengvai pasiekiamais uostais ir oro uostais.
Ekspertai yra skelbę, kad tam labiausiai tiktų tik 14 paplūdimių – juos taivaniečiai puikiai žino, inžinieriai dešimtmečius juose kasė tunelius ir rengė bunkerius.
Taivano kariai nebūtų spėję pavargti, tuo metu kinai būtų išsekę po kelionės, jiems tektų brautis per purvu padengtas lygumas ir siaurus kalnų takelius.
Kinų kariai galėtų būti atgabenti ir oru, tačiau Kinijos kariuomenė nepasižymi desantininkų gausa, todėl tai mažiau tikėtina.
Kita Kinijos problema būtų karių patirties stoka, nes paskutinį kartą kariuomenė aktyviai buvo naudojama tik 1979 metais, kai kinai trumpai kariavo su Vietnamu.
CNN kalbintų ekspertų teigimu, net ir karo išbandyti kariai susidurtų su sunkumais, jei reikėtų kovoti su gerai motyvuotomis gynybinėmis pajėgomis. Tačiau reikia turėti omenyje ir tai, kad Taivano kariai tokios patirties pastaruoju metu taip pat nėra įgiję.
Ir, priklausomai nuo scenarijaus, net ir JAV patirtis yra skylėta.
T. Shughartas atviras: „Nėra nė vieno JAV karinio jūrų laivyno karininko, kuris mūšyje būtų nuskandinęs laivą“.