Etiketo žinovas Arminas Lydeka teigia, kad prieš maždaug 80 metų tokie klausimai net nebūtų iškilę, nes visiems buvo aišku – turi apmokėti vyras.
„Todėl, kad vyrai buvo dirbantys ir uždirbantys, o merginos, moterys buvo namų šeimininkės, negaunančios kažkokių savo pajamų. Pakankamai ta tradicija buvo aiški – vyras su pinigais, vyras ir apmoka pakvietęs moterį į kavinę, restoraną ar kažkur kitur“, – aiškina A. Lydeka.
Tačiau dabar, anot jo, taip nebėra, nes keičiasi visuomenės nuostatos ir suvokimas, o kartu – ir etiketo taisyklės, kokios konservatyvios jos bebūtų.
Etiketo žinovui antrina ir poras konsultuojantis bei santykių terapiją taikantis psichologas Marius Daugelavičius. Specialistas pastebi, kad bėgant laikui pasikeitė vyrų ir moterų rolės visuomenėje.
„Anksčiau būdavo, kad vyras tarsi prisiima rolę aprūpinti šeimą, moterys labiau pasiimdavo funkciją pasirūpinti vaikais, namais, buitimi ir taip toliau. Tada buvo toks pasiskirstymas. Keičiasi ne tik tai, kas apmoka sąskaitą, bet keičiasi apskritai rolių pasiskirstymas ir išsidėstymas. Keičiasi mentalitetas. Moterys savarankiškėja, jos pretenduoja į tai, kad jos pačios gali ir iš tikrųjų gali daryti karjerą, uždirbti pinigus kur kas sėkmingiau negu prieš 100 metų. Atitinkamai keičiasi ir visas tas elgesys“, – sako M. Daugelavičius.
Yra trys keliai, bet vienas teisingiausias
Anot A. Lydekos, dabar susitikusios poros gali rinktis iš trijų kelių. Jo teigimu, visi jie priimtini ir suprantami.
„Tai yra, kad merginą į pasimatymą pakvietęs vaikinas pasiūlys apmokėti sąskaitą – jis kvietė, jis nori pavaišinti, bus visiškai suprantama, teisinga ir garbinga.
Lygiai taip pat gali būti ir situacija, kad vaikinas merginą pakvietė į kavinę, pasivaišino, išgėrė kavos ar suvalgė ledų ir kiekvienas sumetė į bendrą katilą tiek pinigėlių, kiek pravalgė, kiek reikia sąskaitai pinigų. Šis antras variantas taip pat visiškai teisingas ir garbingas.
Trečias kelias, kai vaikinas merginą pakvietė į pasimatymą, į kavinę, ir pasiūlė apmokėti, bet mergina pati sako – ne, ne, aš apmokėsiu, kitą kartą tu apmokėsi ir susimoka pati. Tai irgi iš etiketo pusės visiškai įmanomas variantas, bet, pripažinkime, retai sutinkamas“, – galimybes vardija etiketo žinovas.
Tiesa, anot jo, dažniausiai poros dabar renkasi antrąjį variantą, kai kiekvienas už save sumoka pats.
„Reikėtų pripažinti, kad jis (antrasis kelias – DELFI) šiais laikais ir yra teisingiausias, kai tiek vaikinai, tiek merginos nori būti savarankiškais. Jie nenori būti vieni kitų išlaikytiniais, kad tas apmokėjimas, pavaišinimas kava ar kuo nors kitu nebūtų pretekstas po to reikalauti atsakomojo žingsnio kitu klausimu, kitoje erdvėje – ar ten dovaną pirkti, nes mane vaišino, ar ten seksu atsidėkoti, ar ten aš apmokėjau, tai po to reikalauti, kad būtų atsidėkota kita forma“, – teigia A. Lydeka.
Ar reikia traukti piniginę, jei mokėti iš tiesų nenori?
Etiketo žinovo teigimu, jeigu paprašius sąskaitos išsitrauksite piniginę, tai jau bus ženklas, kad esate pasirengęs sumokėti visą ar dalį sumos. Kitaip sakant, kad dalyvausite mokėjimo procese. Tačiau ar piniginės išsitraukimas gali būti tik gestas, rodantis, kad susimokėti galėtumėte, bet mieliau sutiktumėte, kad jus pavaišintų? Ir ar kitas asmuo tokią gudrybę suprastų?
Anot A. Lydekos, tokių ir panašių gudrybių sugalvoja tiek vyrai, tiek moterys. Jis piešia kelias situacijas: „Pakvietė, susėdo, atneša sąskaitą ir vaikinas staiga čiupt čiupt už kišenės – oi, palikau savo automobilyje piniginę. Jam mergina atsakė: tai nieko tokio, aš apmokėsiu, kitą kartą tu apmokėsi.“
Arba atroji: „Išsitraukiau piniginę, kad mokėsiu, bet kažkaip neskubu atsegti tos piniginės, jau vaikinas ir sumokėjo per tą laiką. Aš tiesiog pademonstravau, kad aš tokia savarankiška.“
Vis dėlto, primena etiketo žinovas, nors tokios gudrybės ir gali padėti tiems, kurie už kavą ar vakarienę mokėti tikrai nenusiteikę, tačiau toks elgesys prieštarauja etiketui ir jis nėra garbingas.
„Visi tokie gudravimai yra nesukuriantys gerų, geranoriškų tarpusavio bendravimo santykių. Etiketo taisyklės yra priešingai, jos tam ir sukurtos, kad formuotų pagarbų, geranorišką bendravimą tarp žmonių“, – atkreipia dėmesį A. Lydeka.
Visi turi žinoti vieną esminę taisyklę
Tiesa, A. Lydeka aiškina, kad yra viena taisyklė, kurią turi žinoti visi, bet kurios lyties atstovai: jei asmuo kitą asmenį kviečia pasimatymui į konkrečią, jo paties išrinktą vietą, kviečiantis visada turi būti pasiruošęs apmokėti sąskaitą, net jei vėliau to ir neprireiks.
„Visada asmuo, kuris kviečia į kokią nors konkrečią vietą, turi jausti moralinę atsakomybę, kad jam gali tekti apmokėti ir sąskaitą. Tai nepriklauso nuo lyties, nes aš parinkau tą vietą, kainos toje vietoje yra man suprantamos, priimtinos, reiškia, man gali tekti ir apmokėti, kitas žmogus gali neturėti pinigų. Visada atsakomybė to, kas pakvietė. Tai čia yra tokia bendra taisyklė“, – aiškina pašnekovas.
Paklaustas, ar pasimatymo metu išleistos sumos įtaka gali daryti kokią nors įtaką taisyklėms, kas turėtų sumokėti, A. Lydeka teigia, kad tai su etiketu nė kiek nesusiję.
„Tai yra gražaus bendravimo principai, ką apibrėžia etiketo taisyklės, suma čia negali daryti įtakos. Vieniems žmonėms tik po puodelį kavos išgėrus suma atrodys pakankamai didelė, kitiems pasėdėjus restorane ir išgėrus po taurę gero šampano, ir suvalgius net po dvi porcijas austrių gali ta sąskaita atrodyti visiškai nedidelė“, – teigia jis.
Pasiūlymas apmokėti gali kai ką išduoti apie asmenybę
Anot psichologo M. Daugelavičiaus, visa žmogaus verbalinė ir neverbalinė kalba yra tam tikras signalų rinkinys, rodantis žmogaus požiūrį į gyvenimą ir santykius, pradedant nuo sėdėjimo, išvaizdos, kalbėjimo, intonacijos iki sąskaitos apmokėjimo per pirmąjį pasimatymą.
„Viskas, ką mes darome, yra signalai. Bet kokiu atveju mes į juos reaguojame pasąmoningai. Taip poros ir formuojasi. Mes pasąmoningai, intuityviai vertiname visą tų signalų visumą, ar ji mums tinka, ar netinka. Dažniausiai ne tai, kad mes sąmoningai kažką nusprendžiame, suveikia mūsų instinktai“, – pastebi pašnekovas.
Visi signalai, anot psichologo, apie žmogų kažką sako. Jo teigimu, jei asmuo nori vienas apmokėti sąskaitą, tai gali būti ženklas, kad jis yra rūpestingas, arba kad santykiuose gali būti linkęs dominuoti.
„Žmonės yra skirtingi, vien tik iš vieno veiksmo, ar apmokėjo, ar ne, sunku pasakyti (kažką apie žmonų – DELFI), bet galbūt tas, kuris apmoka, linkęs labiau rūpintis, aprūpinti, prisiimti atsakomybę už finansus, galbūt šiaip labiau dominuoti santykiuose, bet čia tokie spėliojimai, negalima išimti iš konteksto“, – pastebi psichologas ir priduria, kad pasisiūlymas apmokėti sąskaitą gali būti tiesiog mandagumas ir gilesnės reikšmės neturėti.
Jeigu žmogus nelinkęs apmokėti sąskaitos, anot pašnekovo, kartais tai gali simbolizuoti priešingus bruožus. „Tada yra atvirkštinis variantas, negu aš minėjau – žmogus nenori dominuoti, jis nenori prisiimti atsakomybės už šeimos finansus, už tai, kad jis aprūpins ir taip toliau. Jam tokia rolė yra nepriimtina, jis galbūt tikisi arba lygiaverčio santykio, kad mes kažkaip po lygiai įdėsime į kažkokį aprūpinimą, arba galbūt tikisi užimti kažkokią silpnesnę poziciją“, – galimas tokio elgesio reikšmes komentuoja M. Daugelavičius.
Tačiau ir tokiu atveju, pabrėžia jis, nereikėtų vieno žmogaus poelgio išimti iš konteksto, reikėtų vertinti jo elgesio ir mąstymo visumą, nes žmonės gali turėti skirtingų motyvų darydami tą patį veiksmą.