NŽT grandiozinį patikrinimą šiuose dviejuose parkuose pradėjo po DELFI tyrimų, kai ne vienu atveju atsiskleidė, jog parkų gyventojai apsitveria ar kitais būdais užima daugiau žemės nei jiems priklauso. Vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę šiuose vietovėse, NŽT specialistai nuo 2016 m. liepos atliko 239 patikrinimus. Patikrinimų metu nustatyti 155 žemės naudojimo pažeidimų atvejai.

DELFI pateikia kelis žemės užgrobimo atvejus, kuriuos kol kas pavyko išsiaiškinti.

G. Nausėdos tvora išlenda į valstybinę žemę

Pažeidimas buvo nustatytas ir G. Nausėdai priklausančiame sklype, Pavilnių regioniniame parke, tiesa, jis nėra didelis. Dalis finansininko tvoros išsikiša į valstybinę žemę.

„Patikrinimo metu nustatyta, kad dalis tvoros patenka į valstybinę žemę. Į Vilniaus miesto skyrių, dėl nustatyto administracinio teisės pažeidimo aplinkybių išaiškinimo (patikslinimo) ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, atvykęs asmuo pateikė prašymą „atidėti administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimą iki 2017 m. kovo dėl papildomų duomenų surinkimo“, - DELFI komentavo NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas.

DELFI primena, kad anksčiau dėl G. Nausėdos namo buvo kilę teisminiai ginčai su parko direkcija, kuri nenorėjo palaiminti stiklinio namo statybų Pūčkorių atodanga, tačiau teismas statyboms pritarė ir įpareigojo direkciją suderinti statybas.

G. Nausėda: sumokėsime baudą ir patrauksime tvorą

G. Nausėda DELFI teigė, kad tai statybininkų, kurie statė tvorą klaida. Vis dėlto, jis pripažino, kad taip savininkas yra atsakingas už teritoriją ir teigė, kad jeigu informacija teisinga, tvora bus atkelta į reikiamą vietą ir bauda sumokėta.

Pučkorių g.

„Mums šitas faktas buvo kaip žaibas iš giedro dangaus po 12 metų. Tvora buvo pastatyta prieš 12 metų ir mes bandėme išsiaiškinti, kas už tai galėjo būti atsakingas, turbūt pirmiausiai statybininkai turėtų prisiimti atsakomybę, nes jie turėjo brėžinius, turėjo visą kontūrą. Gal dėl to, kad tuo metu nebuvo GPS'ų, ar dėl to, kad mano sklypas yra netaisyklingos formos, gal jie norėjo išlyginti tą sklypą. Belygindami išlygino taip, kad bendroje sumoje tas balansas pasidarė 33 ar 36 kvadratiniai metrai padidėjo sklypas“, - sakė G. Naudėda.

Paklaustas, kokių veiksmų toliau imsis, finansininkas teigė, kad pažeidimą pašalins:

„Pasitikrinsime, ar iš tiesų ši informacija yra teisinga. Matyt, taip ir yra. Tuomet mes sumokėsime baudą ir atkelsime tvorą, ten, kur ji turi stovėti. Čia nėra, ką diskutuoti. Pažeidimas mažas ar didelis, bet pažeidimas yra pažeidimas, nieko nepadarysi. Nesmagu, kad taip yra, apgailestauju, kad taip atsitiko, bet taip atsitiko. Kažkas kažko nesužiūrėjo, bet aš esu savininkas, esu atsakingas už tai.“

Į stambų žemės užėmimo atvejį įsivėlė verslas

NŽT nustatė, kad didelį valstybinės žemės plotą užėmė pramogų ir poilsio centras „Belmontas“.

Belmonto g.

„Patikrinimo metu nustatyta, kad valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo įrengta aikštelė (išklota trinkelėmis), tvoros, 2 pastatai, reklaminis stendas, vandens kanalas. Užimtos valstybinės žemės plotas aikštele - 7464 kv. m, tvoromis – 82 kv. m, vandens kanalu – 84 kv. m, pastatais – 23 kv. m, 26 kv. m, reklaminio stendo ilgis – 4,41 m“, - komentavo R. Golubovas.

Didelis plotas užimtos žemės Žolyno g.

Pavilnių regioninio parko teritorijoje, Žolyno gatvėje stovi didžiulis dvibutis kotedžas. Kelias link namo per valstybinę žemę buvo užtvertas užtvaru, negana to, didžiulė teritorija šlaito už sklypo ribų buvo aptverta tvora valstybinėje žemėje.

Skelbta, kad Registrų centro duomenimis , sklypas priklauso dviem įtakingiems visuomenės veikėjams: verslininkui, buvusiam „Swedbank“ valdybos pirmininkui Antanui Daniui ir Linai Danienei bei teisininkui, advokatui Tomui Milašauskui ir Gabrielei Milašauskienei.

Žolyno g.

„2016 liepą buvo atliktas valstybinės žemės patikrinimas. Patikrinimo metu pamatuota sklypą juosianti metalinė tvora. Nustatyta, kad tvora užimamas valstybinės žemės plotas 2243 kv. m.

Savininkams buvo išsiųsti kvietimai atvykti į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl administracinio teisės pažeidimo išaiškinimo ir/ar protokolo surašymo. Buvo gautas prašymas leisti pašalinti tvorą per 2 mėn. laikotarpį. Vėliau NŽT gavo raštą, kuriame informuojama, kad dalis tvoros jau išardyta ir pareiškėjai prašo terminą atidėti dar trims mėnesiams dėl likusios tvoros išardymo“, - komentavo R. Golubovas.

Užtvaras ant kelio bei pasisavintas valstybinės žemės plotas

Kitas adresas, kur nustatytas nemažas valstybinės žemės užgrobimo atvejis yra Belmonto gatvėje. Ten net ant kelio valstybinėje žemėje uždėtas užtvaras, be to, prie vieno sklypo užimtas didelis valstybinės žemės plotas. Registrų centro duomenimis, sklypo savininkė yra verslininkė Karolina Sosnitska.

Belmonto g.

„Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas aptvertas tvoromis ir gyvatvorėmis, kurios patenka į valstybinę žemę. Užimamas valstybinės žemės plotas – 452 kv. m, 151 kv. m. Užtvertoje teritorijoje įrengtos atraminės sienutės bei kelio užkardas“, - komentavo R. Golubovas.

Įklimpo ir istorinės sodybos savininkas

Pažeidimų buvo nustatyta ir atkurtoje istorinėje sodyboje. Pūčkorių palivarko sodybos savininkas yra Aleksandras Patapas, sutvarkytame kultūros paveldo objekte, kuris dabar yra privati valda, taip pat buvo nustatyta žemės naudojimo pažeidimų.

Pučkorių g.

„Patikrinimo metu nustatyta, kad ties vakarine žemės sklypo dalimi, esanti tvora įrengta valstybinėje žemėje, ties šiaurine žemės sklypo dalimi tvora užtverta 475 kv. m valstybinės žemės, ties rytine žemės sklypo dalimi valstybinėje žemėje įrengta pakeliama svirtis“, - komentavo R. Golubovas.

Pasisavinta draustinio žemė

Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje yra užtvertas didžiulis plotas valstybinės žemės. Valstybinėje žemėje yra sukurtas daržas, panašu, kad ten sklypo savininkai ūkininkauja. Sklypas priklauso Jonui Valentukevičiui, o namas Arthurui Markusui Ebersonui.

„2016 rugpjūtį atlikta žemės sklypo žemės naudojimo valstybinė kontrolė. Patikrinimo metu nustatyta, kad šiaurinėje žemės sklypo dalyje esantis pastatas dalinai patenka į valstybinę žemę, užima 10 kv. m, tvora užima 3 kv. m, ties rytine Žemės sklypo dalimi įrengta tvora patenka į valstybinę žemę ir užima 11 kv. m.

Ribiškių tak.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016-11-10 raštu apie atliktą patikrinimą vietoje ir jo metu nustatytas aplinkybes informavo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI). Pažeidėjui 2016-11-19 surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas“, - komentavo R. Golubovas.

VTPSI atstovė Vida Aliukonienė DELFI teigė, kad VTPSI Vilniaus skyriui pavesta atlikti patikrinimą.

Teritorija, kur kiekvienas užsiima tiek žemės, kiek nori

Problematiška teritorija yra Birbynių gatvėje, kur yra daug individualių namų ir kur neretai savininkai tvoromis ar statiniais užima daugiau žemės nei jiems priklauso.

Birbynių g.

„Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypą juosiančios tvoros ir gyvatvorės įrengtos valstybinėje žemėje. Užimta 1068 kv. m valstybinės žemės ploto. Surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas“, - komentavo R. Golubovas.

Tačiau akivaizdu, kad problemų yra ne su vienu, o bent su keliais kaimyniniais sklypais.

Miško žemė aptverta prie prabangaus kvartalo

Valstybinė miško žemė Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje buvo aptverta prie prabangaus kvartalo „Rasų slėnis“ Rasų gatvėje.

Kvartalas

Tai, kad miško plotas yra aptvertas, dar gegužės mėnesį konstatavo speciali Aplinkos ministerijos komisija.

Sklypas priklauso 17 brendrasavininkių. Iš sklypo savininkų sąrašo galima spręsti, kad kvartalas yra prestižinis, kuriame gyvena daugiausiai įvairių įmonių direktoriai.

Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų taip pat įtartinų žemės užgrobimo atvejų bei sandorių? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu DELFI. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu birute.davidonyte@delfi.lt.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (669)